captcha

Jūsų klausimas priimtas

200 tūkst. eurų „paskola“ demaskuoja įtakingą politiką

„Tvarkos ir teisingumo“ partijai kontroliuojant Aplinkos ministeriją, dešimtys milijonų eurų nukeliavo į verslo struktūras, kuriose sukasi su šia partija siejamas verslininkas Vytautas Banys. 15min atskleidžia verslo ir piniginių ryšių voratinklį, kuriuo šis žmogus apraizgė su „tvarkiečių“ elitu glaudžiai susijusias personas.
A. Petkus. D. Gvildžio/15min.lt iliustracija
A. Petkus. D. Gvildžio/15min.lt iliustracija

Šioje istorijoje – ir Seime garsiai aptarinėjamos vėjo elektrinės, ir politiko kišenėje atgulusi pinigų suma, gerokai lenkianti tą, dėl kurios įklimpo buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis. 15min surinkti duomenys rodo, kad mažiausiai vienas žmogus, tiesiogiai kuravęs V. Banio verslui reikalingus sprendimus, gali būti vadinamas kišeniniu politiku. Tai buvęs aplinkos viceministras ir buvęs pretendentas užimti ministro postą – Almantas Petkus. Jo verslus visada maitino ir tebemaitina V. Banio ranka.

Iš šios rankos atkeliavę pinigai jau seniai ilsisi buvusio viceministro kišenėje. O vienoje įmonėje buvęs aukštas politikas ir statybų magnatas yra tiesioginiai partneriai. Be to, pastaraisiais metais statybų kompanijos „Versina“ vadovas V. Banys neria į bendrą verslą su eksprezidento Rolando Pakso šeima.

Taip baigiamas daugiau kaip du mėnesius trukęs žurnalistinis tyrimas apie „šiukšlynų milijonierius“. O pradėti rekomenduojame nuo štai šio vaizdo siužeto. Jame – Almanto Petkaus atsakymai į pagrindinius šioje publikacijoje keliamus klausimus.

Nuo vairuotojo iki viceministro

Taigi susipažinkite – Almantas Petkus. Politikas su ilga ir spalvinga biografija. Įspūdingiausi pasiekimai – R. Pakso gimtųjų Telšių meras (2007–2008 m.), Seimo narys (2008–2012 m.) ir aplinkos viceministras (2012–2014 m.). Į Seimą pernai neprasibrovęs įtakingas „tvarkietis“ šiuo metu yra „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas ir atsakingasis sekretorius – tai vienos aukščiausių pareigų partinėje struktūroje.

Įspūdingoje politinėje karjeroje A. Petkų visada lydėjo viena ir ta pati pavardė. Vytautas Banys. A. Petkus ir V. Banys susisaistę jau daugiau nei du dešimtmečius. Būtent V. Banio įmonėje „Vėtrūna“ ir susijusiose struktūrose prabėgo kone visa „tvarkiečio“ karjera, iki pasukant į politiką. 1995 m., metai po vidurinės mokyklos baigimo, A. Petkus įsidarbino „Vėtrūnoje“, kuri ilgą laiką puikavosi tarp stipriausių Lietuvos statybų sektoriaus įmonių. Vos iš mokyklos suolo išlipęs telšiškis, suprantama, aukšto posto negavo – „Vėtrūna“ jam skyrė vairuotojo pareigas, o 1996–1999 m. A. Petkus ten darbavosi kaip mechanikas.

Beje, pernai kandidatuodamas į Seimą, šį savo gyvenimo etapą „tvarkietis“ aprašė – tyčia ar ne – vengdamas „Vėtrūnos“ pavadinimo. „1994 m. baigė Telšių 6-ąją vidurinę mokyklą (dabar – „Kranto“ progimnazija). Šeima gyveno gana kukliai, todėl baigęs mokyklą kandidatas neturėjo galimybės siekti aukštojo mokslo. Teko paragauti darbininko duonos – dirbo vairuotoju, mechaniku, vėliau – vadybininku“, – rašoma oficialioje A. Petkaus biografijoje, pateiktoje visiems Lietuvos rinkėjams. „Vėtrūnos“ ir susijusių įmonių pavadinimų šioje biografijoje apskritai nėra. O be reikalo. A. Petkaus karjera „Vėtrūnos“ grupėje susiklojo kaip iš pypkės.

1999 m. telšiškis mechanikas jau tampa dukterinės įmonės „Vėtrūnėlė“ transporto vadybininku, metais vėliau – tos pačios įmonės direktoriumi. „Vėtrūnėlė“ jau keletą metų žinoma kitu pavadinimu – „Versina“. Būtent į šią įmonę, atliekų sektorių kuruojant A. Petkui, suplaukė dešimtys milijonų eurų ES paramos lėšų, skirtų šiukšlių rūšiavimo gamykloms statyti. Bet apie tai – kiek vėliau. Dirbdamas „Vėtrūnos“ grupėje, A. Petkus savyje atrado verslininko gyslelę. „Tvarkietis“ 1999 m. įsteigė individualią įmonę.

Veiklą A. Petkus pasirinko pagal tai, ką tikrai išmanė – jis nutarė teikti transporto paslaugas. 2003 m. šis verslas pertvarkytas į uždarąją akcinę bendrovę ir pakrikštytas nauju vardu – „Transefektas“. Įsiminkite šį pavadinimą. Nes netrukus sužinosite, kaip „Transefektas“ transformavo įtakingo politiko gyvenimą.

Maždaug tuo metu startavo ir šviežiai iškepto verslininko A. Petkaus politinė karjera. Su Liberalų demokratų partija – būsimaisiais „tvarkiečiais“ – jis išrinktas į Telšių rajono tarybą 2002 m. pabaigoje vykusiuose savivaldos rinkimuose. Tada, kai Rolandas Paksas sensacingai nugalėjo Valdą Adamkų prezidento rinkimuose. Tada, kai politinės perspektyvos libdemų partijai atrodė kaip niekad šviesios, o jos lyderis net juodžiausiuose košmaruose nesapnavo apkaltos ir izoliavimo nuo Lietuvos vidaus politikos. Na, R. Pakso likimą žino visi, nors šiek tiek besidomintys politika. A. Petkui tokių dramų patirti neteko – veikiau priešingai. 2007 m. „Tvarkiečių“ pozicijos Telšiuose smarkiai sustiprėjo – savivaldos rinkimuose partija gavo 12 iš 27 kėdžių rajono taryboje, o UAB „Transefektas“ savininkas ir direktorius A. Petkus tapo meru.

Nuo šio momento A. Petkus nebegalėjo eiti vadovaujančių pareigų versle – liko tik politika ir tik aukščiausiame lygmenyje. 2008 m. A. Petkus išrenkamas į Seimą ir palieka mero postą. Parlamente politikas, dar neseniai save pristatinėjęs kaip „neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių“, tampa Aplinkos apsaugos komiteto nariu. 2012 m., nors likęs už Seimo borto, jis tęsia politinę karjerą kaip aplinkos viceministras. Ministras Valentinas Mazuronis paskiria A. Petkų kuruoti atliekų sektorių. Čia jam turbūt pravers 2007 m. išklausyti mokymai apie ES struktūrinę paramą. Ir čia jis tiesiogiai kuruos tą sritį, kuriai skirtais ES paramos pinigais bus maitinamas V. Banio verslas. Tas verslas, kuris viceministrą maitino iki žengimo į politiką ir tapus politiku. Ir dabar.

Kraudamasis lagaminus į Europos Parlamentą, ministras V. Mazuronis A. Petkų įvardijo tarp dviejų politikų, kuriuos norėtų matyti savo įpėdiniu. Tačiau nutiko priešingai. A. Petkus ne tik netapo ministru, bet ir pateko į prezidentės Dalios Grybauskaitės „juodąjį sąrašą“. Jame atgulė pavardės viceministrų, kurių atleidimo, remdamasi specialiųjų tarnybų pateikta informacija, reikalavo šalies vadovė. Taip A. Petkaus politinė karjera pirmą kartą pajudėjo į nuokalnę.

„Šiukšlynų milijonieriaus“ įnamis

Būdamas V. Mazuronio komandos nariu, atliekų sektorių kuravęs A. Petkus buvo kritikuojamas dėl buvusių ryšių su „Vėtrūna“ ir V. Baniu, tiesiogiai suinteresuotu pinigų upe iš tuomet skirstytos ES paramos šiukšlių mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų statyboms. Tačiau kritikai klydo. Mat ryšiai – visai ne buvę. Jie niekada nenutrūko. A.Petkus ir tada, ir dabar yra dviejų Telšių rajono įmonių – jau minėto „Transefekto“ bei „Želvaičių valdos“ – akcininkas. „Želvaičių valdą“ politikas kontroliuoja kartu su V. Baniu. „Transefektas“ registruotas tuo pačiu adresu, kur glaudėsi ir buvusi A. Petkaus darbovietė „Versina“. O jeigu pažiūrėsite, kam priklauso A. Petkaus 100 proc. valdomo „Transefekto“ interneto domenas transefektas.lt, pamatysite, kad jis priklauso „Versinai“.

15min nuotr./A.Petkaus įmonės „Transefektas“ interneto domenas priklauso „Versinai“

Bet kalba eina ne tik apie sutampančius adresus ir simbolinę sumą kainuojančią domeno registraciją. Tikroji kalba sukasi apie šimtus tūkstančių eurų, atgulusių A. Petkaus kišenėse.

Skolų ordino kavalierius

Sukdamasis V. Banio verslo struktūroje, A. Petkus spėjo prasigyventi dar prieš žengdamas į politiką. 2002 m., pirmąkart kandidatuodamas rinkimuose, buvęs „Vėtrūnos“ vairuotojas ir mechanikas deklaravo neįspūdingas 10,8 tūkst. litų metines pajamas, bet jau turėjo privalomo registruoti turto už beveik 250 tūkst. litų ir dar 175 tūkst. litų piniginėmis lėšomis. Deklaruodamas turtą už 2007 metus, tuometis Telšių meras su žmona jau valdė turto už 724 tūkst. litų ir turėjo beveik 113 tūkst. litų negrąžintų paskolų. Bet tikrosios katino dienos prasidėjo Seime, nors santuoka ir subyrėjo. Seimo nario A. Petkaus kišenes 2010 metais smarkiai papildė jo paties verslas. Kandidatuodamas į Seimą 2012 metais, jis deklaravo būtent tada gavęs net 770 tūkst. litų (223 tūkst. eurų) paskolą iš jau ne kartą minėtos bendrovės „Transefektas“. Na, savo verslus kaip nuosavus bankus naudoja ne vienas Lietuvos turtuolis. Bet A. Petkaus padėtis verta atskiro aptarimo.

223 tūkst. eurų Seimo narys iš savo įmonės pasiskolino 2010 m. balandžio 1-ąją. Melagių dieną kaip šio svarbaus sandorio datą oficialiose deklaracijose nurodo pats politikas. Bet datos simbolizmas čia tėra detalė. Kur kas svarbiau – tai, kad „Transefektas“ labai solidžią pinigų sumą savo vieninteliam akcininkui paskolino tada, kai labai vargiai galėjo tai padaryti. 2010 m. sausio 25 d., pora mėnesių iki melagių dienos, Šiaulių apygardos teismas „Transefektui“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Kaip nurodoma teismo nutartyje, procesas pradėtas „Transefekto“ direktoriaus prašymu – dėl „laikinų finansinių sunkumų“. Paprastai tariant, „Transefektas“ prašė teismo leidimo restruktūrizuotis dėl skolų naštos ir jį gavo.

O tada skolų spaudžiama įmonė savo savininkui nutarė paskolinti sumą, sunkiai suvokiamą bendrovės finansinės padėties kontekste. Finansų ekspertė Rūta Bilkštytė 15min teigė, jog toks sprendimas veikiausiai turėjo sulaukti pagrindinių kreditorių pritarimo. „Tokio tipo paskola, kurią suteikia restruktūrizuojama įmonė, kelia labai rimtų abejonių dėl kreditorių teisių. Todėl galima įtarti, jog kreditoriai buvo susiję su akcininkais, arba tarp jų įvyko kokie nors kiti susitarimai, apie kuriuos nėra žinoma“, – svarstė R. Bilkštytė. A. Petkus interviu 15min tvirtino paskolą iš „Transefekto“ paėmęs ne 2010 m., o keleriais metais anksčiau. „Nejuokaukit. 2006 m. Tai deklaracijos persikelia pastoviai. Paskola yra, jeigu aš neklystu, 2005 ar 2006 metų“, – tvirtino A. Petkus.

Paaiškinti, kodėl tai tik 2010 m. atsispindėjo jo turto deklaracijose, politikas nepajėgė. „Tai kažkas negerai“, – žvelgdamas į nuosavą turto deklaraciją sakė A. Petkus. A. Petkus pripažįsta kažkada (2005, 2006 ar 2010 m. – rinkitės pagal skonį) gautos paskolos taip ir negrąžinęs. „Tai, aš iš tos [paskolos] praktiškai nieko nesu grąžinęs“, – teigia „tvarkietis“. Kodėl finansinių sunkumų ištikta jo įmonė nepaprašė grąžinti skolos? A. Petkus to taip pat nepaaiškino. Bet užsiminė, esą šios skolos grąžinimas jam yra ne pagal kišenę. „Aš nesu grąžinęs tos paskolos, nes mano pajamos neleidžia to dalyko daryti šiandien“, – sakė A. Petkus.

Pašnekovas tikino paskolą ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet tam esą sukliudė krizė. Pasiteiravus, kur dabar yra iš „Transefekto“ pasiskolinti pinigai, politikas atkirto, esą tai jo asmeninis reikalas. Iki šiol iš esmės nejudintą paskolą politikas žada grąžinti. Jo paties žodžiais – „kažkada“.

Seimo narys kišenėje

Kuo čia dėtas Vytautas Banys? Ogi viskuo. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodomi trys pagrindiniai restruktūrizuojamo „Transefekto“ kreditoriai. Pirmasis – su verslininku tikrai nesusijęs bankas „Swedbank“. Kiti du – V. Banio „Vėtrūna“ bei bendrovė „Juvara“, kur V. Banio pėdsakų taip pat netrūksta. Bet skolomis „Transefekto“ santykiai su V. Banio verslu tikrai nesibaigė. Visų pirma, „Vėtrūna“ buvo esminis A. Petkaus įmonės pragyvenimo šaltinis. „Transefekto“ finansiniuose dokumentuose „Vėtrūna“ nurodoma kaip „pagrindinis transporto paslaugų, statybos įrankių ir mechanizmų nuomos paslaugų pirkėjas“.

15min nuotr./Ištrauka iš UAB „Transefektas“ finansinių dokumentų

A. Petkus tai ramia sąžine patvirtina. „Taip buvo visada“, – sakė jis. O paklaustas, ar gali būti, kad dabar „Transefektas“ minta iš MBA gamyklas stačiusios „Versinos“ užsakymų, politikas susimąstė: „Gali būti“. Manote, viskas? Jokiu būdu. Finansiniai dokumentai taip pat išduoda, kad „Vėtrūna“, kuriai 2010 m. suskubta grąžinti 373 tūkst. litų skolų, netrukus ėmėsi pati lengvinti A. Petkaus verslą slegiančią skolų naštą. 2011 m. kovą, A.Petkui būnant Seimo nariu ir jau gavus solidžią paskolą iš savo įmonės, „Vėtrūna“ perėmė „Transefekto“ paskolos iš „Swedbank“ mokėjimą beveik 211 tūkst. litų sumai, o 2012 m. sausį tą patį padarė jau 240 tūkst. litų sumai.

Kitaip tariant, „Transefektas“ ir gyveno iš „Vėtrūnos“ užsakymų, ir buvo skolingas solidžias sumas V. Banio verslui. Ir, tokiomis aplinkybėmis, ėmėsi ne skolų grąžinimo, o skolinimo Seimo nariui. O „Vėtrūna“, panašu, taip pat nestokojo simpatijų A. Petkaus verslui. A. Petkus įdėmiai vartė mūsų atneštus nuosavos įmonės dokumentus.

Susipažinęs su duomenimis apie „Vėtrūnos“ pagalbą „Transefektui“, jis patikino, esą V. Banio įmonė buvo ne tik jo verslo kreditorė, bet ir skolininkė. „Todėl, kad jinai skolinga buvo „Transefektui“ už įvairias paslaugas. Čia buvo restruktūrizavimo plane visi šitie dalykai“, – tvirtino A. Petkus.

Iš vienos kišenės į kitą

Trumpam grįžkime į A. Petkaus paskolų porftelį išpūtusius 2010 metus. Tada „Transefekto“ kreditoriai sutiko su bendrovės skolų išdėstymo grafiku. Kaip rodo pačios bendrovės oficialūs dokumentai, beveik 3,18 mln. litų (apie 921 tūkst. eurų) skolų išdėstyta per penkerių metų periodą. Bet vienas iš trijų pagrindinių kreditorių šio termino pabaigos nesulaukė. Kol „Swedbank“ stebėjo, kaip „Vėtrūna“ perima „Transefekto“ įsipareigojimus, bendrovė „Juvara“, minėta kaip „Vėtrūnos“ subrangovė stambiuose statybiniuose projektuose, bankrutavo. Tai įvyko 2012 m. rudenį. Kiek skolų ji spėjo atsiimti iš „Transefekto“, 15min nustatyti kol kas nepavyko.

To laikotarpio finansiniuose dokumentuose kalbama tik apie operacijas su „Vėtrūna“, „Swedbank“ ir kitais kreditoriais – jokie atsiskaitymai su „Juvara“ dokumentuose neįvardinti. O A. Petkaus verslo skolos? Jų našta „Transefektui“ yra gerokai sumažėjusi – faktas. Tik kaip ji sumažėjo – kur kas sudėtingesnis klausimas. 2012 m. finansiniuose dokumentuose nurodyta, kad įmonė nevykdė skolų grąžinimo plano: iš numatytos 668 tūkst. litų sumos grąžinta mažiau nei du trečdaliai, negražintų skolų kupra dar sudarė 2,69 mln. litų.

O metais vėliau „Transefektas“ deklaruoja kažkokį finansinį stebuklą. Iš restruktūrizuotų skolų 2013 m. grąžinta apie 521 tūkst. litų – gana nedaug atsiliekant nuo plano. Paprastai tariant, negrąžinta suma tokiu atveju turėtų siekti apie 2,17 mln. litų. Tačiau „Transefekto“ dokumentuose nurodyta kur kas kuklesnė suma – vos daugiau nei pusė milijono. Pusantro milijono litų viršijanti restruktūrizuotų skolų dalis tiesiog... dingo. Kaip tai įvyko – dokumente nepaaiškinta. Galbūt įsivėlė paprasčiausia klaida.

15min nuotr./Ištraukos iš UAB „Transefektas“ finansinių dokumentų už 2012 m. (viršuje) ir 2013 m.

Šio dokumento ir dingusios pusantro milijono sumos A. Petkus paaiškinti negalėjo. Dabar tarp pagrindinių „Transefekto“ kreditorių nėra nei bankrutavusios „Juvaros“, nei finansinių sunkumų taip pat kamuojamos „Vėtrūnos“. Ar tai reiškia, kad A. Petkaus piniginė bambagyslė su „šiukšlynų milijonieriais“ nutrūko? Toli gražu. Pernai, vasario mėnesį, Šiaulių apygardos teismo sprendimu, „Transefekto“ restruktūrizavimo procedūra baigta. Tai nereiškia, kad visos 2010 m. deklaruotos skolos buvo grąžintos. Panašiau, kad pasikeitė tik kreditoriai. Teismo sprendime vėl nurodyti trys pagrindiniai kreditoriai, bet iš 2010 m. sąrašo liko tik vienas. Palyginti smulkias sumas – atitinkamai 12,8 tūkst. ir 16,5 tūkst. eurų – „Transefektas“ liko skolingas Turto bankui ir „Swedbank“.

Didžiausias kreditorius liko su kur kas įspūdingesne suma – 342,9 tūkst. eurų. Kas šis kreditorius? Ogi bendrovė „Ontra“, kurios pavadinimas jums gali pasirodyti girdėtas. Šią įmonę ilgą laiką kontroliavo V. Banio „Vėtrūna“, bet tai jau istorija. Nuo 2011 m. gegužės šią bendrovę valdo Siarhei Parfenchyk – mistiškas veikėjas iš Baltarusijos, su V. Baniu ir kompanija dalyvavęs dalijantis pinigus MBA gamyklų statyboms. „Ontros“ savininkas vienaip ar kitaip susijęs su 6 iš 10 Lietuvoje pastatytų MBA gamyklų. Ir būtent ši įmonė kantriai laukia, kada atliekų sektorių kuravusio politiko verslas grąžins solidžią skolą.

A. Petkus tvirtina „Ontros“ pavadinimą žinantis tik iš 15min publikacijų apie „šiukšlynų milijonierius“. „Man nieko tai nesako. (...) Ne, tikrai. Iš kur aš galiu žinoti tokią informaciją?“ – teigė „tvarkietis“. Pagal teismo 2016 m. patvirtintą skolų grąžinimo grafiką, nuo praėjusių metų liepos „Ontra“ tenkinasi kukliomis sumomis, iš „Transefekto“ gaudama po 1300 eurų kas mėnesį.

15min nuotr./UAB „Transefektas“ skolų grąžinimo planas pagal 2016 m. teismo nutartį

Likusią sumą – daugiau nei 327 tūkst. eurų – A. Petkaus verslas turi grąžinti iki 2018 metų spalio. Retorinis klausimas – kaip tai padarys verslas, kuris per pastaruosius penkerius metus patyrė iš viso 197 tūkst. eurų nuostolių. Pastarąjį kartą „Transefektas“ pelningai dirbo 2014 m. Tada uždirbta 2,46 tūkst. eurų grynojo pelno.

VMI užčiuoptų žaidimų atspindys – politiko versle

Bet grįžkime prie buvusios „Transefekto“ kreditorės „Juvaros“. Šios su „Vėtrūna“ susijusios įmonės vardas mirga ne tik bankroto istorijoje. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija, „Telšių žinios“ 2013 m. aprašė šioje įmonėje galimai veikusį mokesčių nusukinėjimo mechanizmą. „Klaipėdos AVMI pranešė, jog UAB „Juvara“, dividendams skyrusi per 3,5 mln. Lt bendrovės pelno, siekė išvengti per 640 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Grynaisiais neišmokėtas milijonines dividendų sumas bendrovės akcininkai iškart „skolino“ savo bendrovei, o ši už tai dosniai atsilygino palūkanomis. Patikrinimą atlikę Klaipėdos AVMI darbuotojai įmonei papildomai apskaičiavo sumokėti apie 1 mln. Lt GPM ir PSD įmokų, delspinigių ir baudų“, – skelbiama ketverių metų senumo publikacijoje.

 

15min nuotr./UAB „Želvaičių valda“ skolos akcininkams – daugiau nei įspūdingos

Ir kuo čia dėtas A. Petkus? Du žodžiai. „Želvaičių valda“. Prisimenate? Tai dar viena A. Petkaus valdoma įmonė, kuri pastaraisiais metais gali pasigirti nebent nuosekliu ir stabiliu nuostolingumu. Bet ne tai įdomiausia. „Želvaičių valdoje“ A. Petkus turi palyginti kuklų 16,5 proc. akcijų paketą. Likę trys akcininkai – buvęs „Vėtrūnos“ vadovas Juozas Valužis, su MBA gamyklų konkursus laimėjusiais verslais tiesiogiai susijęs Orentas Strikaitis bei, žinoma, pats V. Banys, turintis kontrolinį paketą.

Taigi A. Petkus ir V. Banys buvo ir tebėra tiesioginiai verslo partneriai: ir tada, kai šis buvo Seimo nariu ir viceministru, ir dabar. Bet viceministro ir jo kuruojamoje srityje iš valstybės mintančio verslininko partnerystė – irgi ne pats įdomiausias „Želvaičių valdos“ bruožas.

Beje, V. Banio ir A. Petkaus verslo partneris O. Strikaitis, kaip skelbta Telšių žiniasklaidoje, buvo dosnus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rėmėjas. Tiksliau ne jis pats, o jo vadovaujama bendrovė „VKP“. Įmonė 2011 metų balandžio 1 d. „Tvarkos ir teisingumo“ partijai skyrė 20 tūkst. litų. Bet ir ne tai yra įdomiausia. „Želvaičių valdos“ apyvarta artima nuliui, bendrovė valdo kelis sklypus Telšiuose, bylinėjasi su valstybe dėl žemės ir veiklos iš esmės nevykdo. Bent jau tokios, kuri neštų jai pajamas. „Želvaičių valda“ vykdo kitokią veiklą – nuostolinga įmonė daug ir aktyviai skolinasi iš savo akcininkų. Ir čia prasideda tikrasis įdomumas.

Finansiniuose dokumentuose už 2016 metus nurodyta, kad iš akcininkų bendrovė yra pasiskolinusi beveik 196 tūkst. eurų. Suprantama, paskola be palūkanų atrodytų keistai. Tačiau „Želvaičių valdos“ sukauptos palūkanos akcininkams atrodo itin įdomiai. Susidaro įspūdis, kad akcininkai bendrovei suteikė ne paskolą, o drakoniškų sąlygų greitąjį kreditą. Sukauptų palūkanų suma – 163 tūkst. eurų.

Paprastai tariant, „Želvaičių valda“ akcininkams įsipareigojusi grąžinti ne tik beveik 200 tūkst. eurų siekiančią skolą, bet ir palūkanomis sumokėti dar 83 proc. šios sumos. Suprantama, tai dar neįrodo, kad „Želvaičių valdoje“ vyksta tas pats, dėl ko VMI medžiojo bankrutavusią „Juvarą“. Tačiau panašumų yra. Kokia paskolų dalis tenka kiekvienam iš akcininkų, bendrovės dokumentuose nedetalizuojama.

A. Petkus yra deklaravęs šiai įmonei 2007 m. suteiktą 80 tūkst. litų paskolą. Tačiau sykiu jis nurodė, kad paskolos sandoris prasidėjo ir baigėsi tą pačią dieną. Pernai kandidatuodamas į Seimą, jis deklaravo niekam nesuteikęs jokių paskolų. Kalbėdamas su 15min, buvęs viceministras pripažino, kad šie duomenys yra klaidingi: jis nurodė „Želvaičių valdai“ paskolinęs apie 70 tūkst. litų (maždaug 20 tūkst. eurų) ir paskolos dar neatsiėmęs.

„Ne per vieną kartą čia buvo. Jeigu aš neklystu, penkios ar septynios sutartys“, – prisiminė A. Petkus. Paklaustas, ar jam priskaičiuota palūkanų suma taip pat artima pačios paskolos dydžiui, politikas to neginčijo. „Aš manau, kad visiems vienodos palūkanos“, – susimąstė A. Petkus.

Politikas slepia savo „banką“

O dabar vėl keliaukime pas A. Petkų – buvusį merą, eksparlamentarą ir Dalios Grybauskaitės „juodojo sąrašo“ viceministrą, ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis praradusį aukščiausią postą savo karjeroje. Pamenate, kad jis deklaravo iš savo verslo pasiskolinęs 223 tūkst. eurų? Dirbdamas viceministru, jis 2014 m. deklaravo jau mažesnę gautos paskolos sumą – 680 tūkst. litų (apie 197 tūkst. eurų). Bet skolų sumažėjimas buvo laikinas. Dabar A. Petkaus paskolų portfelis yra dar labiau išsipūtęs. Pernai kandidatuodamas į Seimą, „tvarkiečių“ vicepirmininkas deklaravo jau 272 tūkst. eurų gautų ir negrąžintų paskolų – gerokai daugiau nei pora metų anksčiau, kai turtą deklaravo eidamas viceministro pareigas.

Bet kas yra tas „bankas“, taip dosniai skolinantis A. Petkui, iš jo deklaracijos suprasti neįmanoma. Stambesnius sandorius politikai privalo deklaruoti, kandidatai į Seimą jų detales privalo paskelbti viešai. Panašu, kad A. Petkus, nutrūkus karjerai didžiojoje politikoje, sudarė naują sandorį dėl gana didelės papildomos paskolos.

Tačiau šio sandorio oficialioje deklaracijoje nėra. Kaip ir bet kokio kito sandorio. Buvęs viceministras tiesiog deklaruoja turintis milžinišką paskolų paketą, bet nenurodo nė vieno skolintojo, nors turėtų tai padaryti. Ar pinigai gali būti iš „Transefekto“? Na, naujausiuose finansiniuose dokumentuose įmonė deklaruoja „kitiems susijusiems asmenims“ suteiktų paskolų už bendrą 169,54 tūkst. eurų sumą. Palyginti su 2013 metais, kai A. Petkus sėkmingai sukosi aplinkos viceministro poste, ši suma sumažėjo gana nedidele dalimi. Tada „kitiems susijusiems asmenims“ išduotų paskolų vertė siekė beveik 611 tūkst. litų (apie 177 tūkst. eurų).

Jeigu šie duomenys atspindi A. Petkui suteiktą paskolą, iki politiko deklaruotos skolų sumos vis dar trūksta daugiau nei šimto tūkstančių eurų. „Želvaičių valdos“ dokumentuose jokių užuominų apie akcininkams suteiktas paskolas neradome. Pats A. Petkus nurodo „Transefektui“ vis dar esąs skolingas apie 200 tūkst. eurų. Likusi suma esą pasiskolinta iš „Swedbank“. Almantas Petkus tvirtina, jog visi šie ryšiai niekaip nedarė poveikio jo, kaip viceministro, darbui. Jis taip pat tvirtina, kad V. Banys jam neturi jokios įtakos.

Dešimtys milijonų iš po viceministro rankos O dabar panagrinėkime dar du verslus, tik jau nebe A. Petkaus. Pažvelkime į Vytauto Banio verslus: staiga nykštuke virtusią „Vėtrūną“ ir buvusią „Vėtrūnėlę“ – arba „Versiną“, kuri MBA gamyklų bumo metu tapo klestinčia statybų bendrove. V. Banio „Vėtrūnos“ jau senokai nebėra tarp Lietuvos statybų pramonės milžinų. Bendrovės pajamos drastiškai krenta, 2013 m. pradžioje jai iškelta restruktūrizavimo byla.

„Vėtrūnos“ pavadinimas apskritai nyksta iš Lietuvos verslo žemėlapio – bendrovės pavadinimas šių metų gegužę pakeistas į UAB „Uzvarė“. 2011 m. beveik 48 mln. eurų apyvartą turėjusi įmonė susitraukė iki rinkos nykštuko. Priešingą vaizdą pamatysite panagrinėję „Versinos“ duomenis. Ir visiškai kitokią istoriją. Dar 2012 m. „Versina“ užsiėmė A. Petkui puikiai žinoma veikla – krovinių pervežimu. Tiksliau, užsiėmė veikla, kurios nevykdė. „Dėl susidėvėjusio ir neatnaujinamo mašinų parko, nuolat kylant degalų kainoms, esant nepajėgiems konkuruoti su kitomis panašaus profilio įmonėmis, mūsų įmonė nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. 1 dienos pristabdė veiklą“, – rašoma buvusios „Vėtrūnėlės“ finansiniuose dokumentuose.

„Vėtrūnėlės“ veiklos sustabdymas įvyko keli mėnesiai po to, kai A. Petkus tapo Telšių meru, o vėlesni finansiniai dokumentai aiškiai rodo, kad „Vėtrūna“ transporto paslaugoms samdė A. Petkaus „Transefektą“, bet ne nuosavą „Vėtrūnėlę“. Vis dėlto „Vėtrūnėlė“ savo buksavimo kaltininku „Transefekto“ konkrečiai neįvardijo.

A. Petkus tvirtina, kad tai nesusiję. Anot jo, „Vėtrūnėlė“ iki veiklos sustabdymo užsiėmė tarptautiniais pervežimais, o „Transefektas“ – vietiniais. Taigi šios dvi įmonės esą tarpusavy nekonkuravo. 2012 m. pabaigoje „Vėtrūnėlė“ (jau kaip „Versina“) prisikėlė iš numirusių. Tų metų rugsėjį veikla atnaujinta, bendrovė pradėjo gauti šiokias tokias pajamas iš statybų veiklos. Pradžiai – kuklią 167 tūkst. litų sumą. Ir tai buvo reinkarnacijos pradžia. Tada būtent su V. Baniu ir jo partneriais susijusios įmonės laimėjo šūsnį MBA gamyklų statybos konkursų, taip užsitikrindamos teisę į solidžius ES paramos pinigus.

Tuos pačius, kuriuos skirstė „tvarkiečių“ kontroliuojama Aplinkos ministerija. Dauguma konkursų laimėtojų – nuo Vilniaus iki Klaipėdos – teturėjo po vieną ar kelis darbuotojus ir, suprantama, nebuvo pajėgūs pastatyti milžiniškų atliekų rūšiavimo kompleksų. Taigi prireikė subrangovo. Taip dar neseniai merdėjusi „Versina“ – ne jos „mama“ „Vėtrūna“ – tapo keturių gamyklų statytoja. „Versina“ statė Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Šiaulių gamyklas. Bendra šių viešųjų pirkimų vertė – 80,8 mln. eurų. Kiek tiksliai atiteko „Versinai“ – neaišku, mat daugelyje projektų ji nebuvo vienintelė subrangovė. Tačiau apyvartos rodikliai įspūdingi. Priešingai nei restruktūrizuojamos ir pavadinimą pakeitusios „Vėtrūnos“.

V. Banys išlaikytinio politiko padėties nekomentuoja

„Versinos“ akcininkai – V. Banio šeima. 2015 m. bendrovės nepaskirstytasis pelnas siekė 5,02 mln. eurų. Pernai ši suma smuktelėjo iki 4,69 mln. eurų. Kokią dalį šio pelno bendrovė susikrovė per MBA gamyklų statybas, nežinoma. Paklaustas, ar tiesa, kad didžiąją dalį „Versinos“ sudarė būtent MBA projektai, pats V. Banys 15min teigė: „UAB „Versina“ vien nuo 2015 m. įgyvendino per 20 stambių pramonės, verslo, viešojo sektoriaus ir gyvenamosios statybos bei rekonstrukcijos projektų. Bendrovės finansinių ataskaitų duomenys taip pat viešai prieinami Juridinių asmenų registre.

Kiekviena statybos įmonė, planuoja savo veiklą ir, atitinkamu laikotarpiu turėdama užsakymų portfelį, jo nedidina daugiau, nei turi pajėgumų jam įgyvendinti.“ Paklaustas, ar nemano, kad A. Petkus buvo interesų konflikto situacijoje, nes jo įmonė turėjo piniginių santykių su „Vėtrūna“ ir tai buvo užfiksuota teismo byloje, jis nesiėmė vertinti buvusio viceministro etikos.

„Apie politikų interesų konfliktus nesu kompetentingas spręsti. Kiek man žinoma, įmones siejo įprastinė ūkinė veikla, dalį verslo santykių teko spręsti teisminiu keliu. Bylos duomenys, mano žiniomis, yra vieši“, – diplomatiškai atsakė V. Banys.

Pavėjui su Rolando Pakso žentu

A. Petkus – ne vienintelė „tvarkiečių“ elitui artima figūra, verslo ryšiais susisaisčiusi su V. Baniu. 15min jau skelbė, kad MBA projektuose nemažai uždirbusios „Versinos“ vadovas – Rolando Pakso žento Aivaro Stumbro verslo partneris. Dabar aiškėja, koks tai verslas.

2014 metais, gerokai po „Versinai“ dideles pajamas sukrovusių MBA konkursų pabaigos, V. Banys iš A.Stumbro perėmė kontrolinį akcijų paketą bendrovėje „Oakwill“. Porą metų galėjo susidaryti įspūdis, kad V. Banys tiesiog išmetė pinigus į balą ir įmonė jokios veiklos nevykdo. Tačiau pastaraisiais mėnesiais „Oakwill“ veikia netgi labai aktyviai. Kelmės rajone „Oakwill“ planuoja statyti vėjo elektrines. Kelmės savivaldybė gegužę skelbė detalią informaciją apie A. Stumbro ir V. Banio numatomą projektą – iš viso penkias vėjo elektrines. A. Stumbro aistra vėjo energetikai seniai nekelia abejonių.

Vėjo energetika pastaraisiais metais yra aktyviai remiama valstybės – ką bene geriausiai primena Seimo narys Artūras Skardžius, kurio atžvilgiu būtent dėl galimo vėjininkų protegavimo pradėtas parlamentinis tyrimas. Tiesa, visos vėjo elektros gamybos kvotos seniai padalintos, ir šiuo metu „Oakwill“ negalėtų pretenduoti į elektros supirkimą didesne nei rinkos kaina. Tačiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra minėjęs, kad kvotą vėjininkams numatoma didinti.

Pats A. Stumbras neigė, jog įmonė laukia, kol kvota bus padidinta ir galės sulaukti valstybės paramos. V. Banys 15min įvardijo sumą, kurią sumokėjo A. Stumbrui už įmonės akcijas. Pasak jo, tai buvo 9 tūkstančiai litų. Paklaustas, ar turi dar kokių nors ryšių su A. Stumbru ir jo valdomais verslais, V. Banys 15min atsakė: „Aš neturiu, kiek man žinoma, neturi ir įmonės.“ Paklaustas, ar prašė, jog „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariai ir viceministrai užstotų jo verslo interesus, V. Banys tai neigė: „Į jūsų klausimą atsakau – ne, neprašiau.“ 15min žiniomis, R. Pakso žentas A. Stumbras bent kelis kartus buvo pastebėtas besilankantis V. Banio vadovaujamos įmonės „Versina“ biure Vilniuje, Birutės gatvėje.

Pats A. Stumbras 15min to neneigė ir teigė, jog su V. Baniu ketina vystyti bendrą projektą. „Mes turime vėjo energetikos projektą, kurį darome, ir tiek“, – po ilgokos pauzės į klausimą, kokiu tikslu lankėsi „Versinos“ patalpose atsakė A. Stumbras. Paklaustas, ar įmonė laukia naujos elektros gamybos kvotos, kad galėtų pretenduoti į valstybės paramą ir elektros supirkimą didesne nei rinkos kaina, A. Stumbras tai neigė: „Ne, mes nelaukiame kvotos, mes analizuojame projektą statyti rinkos kaina.“

Paklaustas, ar lėšos statybai bus jo, ar V. Banio, R. Pakso žentas teigė, kad pinigus ketina skolintis: „Investicijos bus banko. Skolinsimės vietiniame banke. Skaičiuojame dabar, analizuojame sąmatas ir žiūrėsime. Kai bus galimybės, kai bus banko finansavimas, tuomet pradėsime.“

R. Paksas apie žentą kalbėti nepanoro

„Tvarkiečių“ patriarchas R.Paksas 15min teigė, kad jo sąsajos su V. Baniu yra išgalvotos, tačiau jis nepanoro kalbėti apie savo žento verslo santykius su „Versinos“ vadovu.

„Jeigu pono Banio nebūtų, reikėtų jį sugalvoti, jeigu pono Borisovo nebūtų, taip pat reikėtų sugalvoti. Aš esu politikoje nuo devyniasdešimt kažkelintų metų, dabar nebeatsimenu. Kai tapau pirmą kartą meru, tai visą laiką kažką sugalvodavo, čia nieko naujo“, – kalbėjo R. Paksas, paklaustas, kaip vertina kalbas, jog V. Banys yra su juo ir su jo partija susijęs verslininkas. Paklaustas, ar jam žinoma, kad V. Banys yra jo žento verslo partneris, R. Paksas teigė, kad apie tai nenori kalbėti: „Gerai, nesukime galvos dėl to dalyko, aš pasakiau, ką norėjau pasakyti.“

Beje, 2016 metais kilus suirutei dėl gamyklos Klaipėdoje ir V. Banio bei jo verslo partnerių valdomos įmonės įsipareigojimų nevykdymo, „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas parodė keistą rūpestį ir buvo išplatinęs pranešimą, kad „laukia konkrečių sprendimų iš aplinkos ministro Kęstučio Trečioko“, kuris yra jo partijos kolega. Dabar, paklaustas, kodėl tada susidomėjo sau nebūdinga aplinkosaugos tema, R. Paksas 15min teigė, kad šio kreipimosi neprisimena. „Atvirai tariant, neprisimenu šito dalyko“, – sakė R. Paksas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...