captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl dvigubos pilietybės

Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.

Konstitucinis Teismas išaiškinimą turėtų pateikti rugsėjo mėnesį, BNS antradienį sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Ankstesniuose Konstitucinio Teismo išaiškinimuose teigta, kad dvigubą pilietybę smarkiai plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Dvigubos pilietybės šalininkai nerimauja, kad į referendumą neateitų pakankamai žmonių.

„Aš labai tikiuosi, kad būtent Seimas priims sprendimą dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, nes jeigu ne, bus referendumas, ir mes turėsime prisiimti visą atsakomybę už galimai neįvykusį referendumą ir pasekmes, kurios gali baigtis 800 tūkst. piliečių teisės atėmimu. Tautai būtų per daug, todėl aš labai tikiuosi, kad Seimas savo politinės nuomonės nepakeis per tą laiką ir mes dar rugsėjo mėnesį susitiksime ir balsuosime dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo ir šį sprendimą priimsime čia, o ne Lietuvos gatvėse ir kaimuose“, – antradienį kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Konstitucinio Teismo pozicijos paprašę parlamentarai atkreipė dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 22 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad parlamento kreipimas gali padaryti žalos asmenims, šiuo metu teisėtai turintiems dvigubą pilietybę.

„Aš tik noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį dėl pirmosios dalies pataisos, kuria prašoma Konstitucinio Teismo pasakyti, ar neprieštarauja 22 tūkst. 913 asmenų, kurie turi ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę, tas faktas, kad jie turi dvigubą pilietybę. (...) Nes mes čia pavojingai, labai pavojingai, sakysime taip, intriguojame, siekdami provokuojame Konstitucinį Teismą pasakyti, ar tie piliečiai teisėtai turi dvigubą pilietybę“, – sakė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Linas Balsys teigė, kad kreipimasis yra bergždžias reikalas, nes teismas nepasakys nieko naujo ir ragino to nedaryti.

„Jeigu kreipsimės į Konstitucinį Teismą, tai 99,9 proc., kad Konstitucinis Teismas nieko naujo nepasakys. O jeigu čia yra bandymas politiškai paspausti Konstitucinį Teismą, kaip aš suprantu, tai bus dar blogiau, nes Konstitucinis Teismas pasakys, kad jo spausti negalima, ir to daryti iš tikrųjų negalima. Taigi, šitas kreipimasis yra beprasmis, bejėgiškas ir absoliučiai darantis žalą“, – kalbėjo politikas.

Tuo metu liberalas Kęstutis Glaveckas siūlė susitaikyti su tuo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo yra neišvengiamas ir ragino verčiau nuleisti referendumo kartelę, kad jis įvyktų.

„Mes, Seimas, žaidžiame su Konstituciniu Teismu pingpongą: mes – jiems, jie – mums. Ir taip jau vyksta gal kokie šešeri metai. Matyt, tas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad be referendumo išspręsti to klausimo negalima, yra teisingas. Todėl mūsų pagrindinis uždavinys, bent aš galvoju, turėtų būti sukoncentruotas į tai, kad būtų sumažinta referendumo pripažinimo kvota nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. ir kad referendumas įvyktų 2019 metais su vienais iš rinkimų“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Naujausią iniciatyvą įteisinti dvigubą pilietybę paskatino nerimas, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Britanijos lietuviai gali pradėti masiškai siekti britiškų pasų, ir taip netekti Lietuvos pilietybės. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...