captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičiaus vyriausybė valstybinės įstaigos pastatą perdavė verslininkams

Po rinkimų praėjus pusmečiui, į viešumą iškilo stebinantis tuometinio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautos vyriausybės sprendimas.
D. Pipo (DELFI.lt) nuotr.
D. Pipo (DELFI.lt) nuotr.

Remiantis juo valstybinė įstaiga buvo iškraustyta į apverktinos būklės patalpas pramoniniame rajone, o reprezentacijai tinkamas ankstesnis jos pastatas prestižiniame Antakalnyje perduotas įtakingus verslininkus vienijantiems Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Šis sandoris paminėtas birželio 14 dieną paskelbtoje Turto banko parengtoje Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo 2016 metais ataskaitoje. Joje minimi istoriniai rūmai prestižinėje T. Kosciuškos gatvėje Antakalnyje, kuriuos anksčiau patikėjimo teise valdė nacionalinė institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas. A. Butkevičiaus vyriausybės sprendimu neseniai juose įsikūrė privataus verslo atstovus vienijantys Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR).

„Jeigu nurodytos apimties panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis ne viešojo sektoriaus subjektams (pavyzdžiui: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai T. Kosciuškos g. 30, Vilniuje; Lietuvos verslo konfederacijai Gedimino pr. 2, Vilniuje; partijai „Tvarka ir teisingumas“ Gedimino pr. 10, Vilniuje; asociacijai Lietuvos teisininkų draugijai Tilto g. 17, Vilniuje) perduotas valstybės nekilnojamasis turtas būtų išnuomotas viešo konkurso būdu, nuompinigiai už šio turto nuomą galėtų sudaryti apie 8,5 mln. eurų per metus“, – skelbiama Turto banko ataskaitoje.

Sprendimas iškraustyti Standartizacijos departamentą iš Antakalnio priimtas buvusiai vyriausybei baigiant kadenciją, praėjusį lapkritį. A. Butkevičiaus vadovautos vyriausybės sprendimą perduoti rūmus T. Kosciuškos gatvėje Vilniaus PPAR motyvuojančioje derinimo pažymoje nurodoma, esą to reikia, nes „Vilniaus PPAR svarbu sukurti reprezentatyvų įvaizdį, kadangi vykdydami savo funkcijas PPAR formuoja Lietuvos verslo įvaizdį, atstovaudami Lietuvos verslą“.

Apie valstybei priklausančio Standartizacijos departamento įvaizdį nėra užsimenama nė viename šį klausimą nagrinėjančiame vyriausybės dokumente. Anksčiau Vilniaus PPAR ne vieną dešimtmetį pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis Vilniaus Algirdo gatvėje esančio bendrabučio tipo pastato penktajame aukšte. Ten dabar perkeltas Standartizacijos departamentas. Oficialiai statinys priklauso valstybės turtą valdančiam Turto bankui. „Sprendimą (persikraustyti – DELFI) priėmiau nei aš, nei ankstesnis įstaigos vadovas. Vyriausybė tokius sprendimus priima. Dabartinės mūsų patalpos priklauso Turto bankui.

Tai yra, skaitykite, bendrabutis. Šiek tiek pasiremontavome, kiek turėjome pinigų. Bet aš nesiskundžiu. Sąlygos mus tenkina“, – DELFI sakė Lietuvos standartizacijos departamento vadovas Rimantas Sanajevas. Nenoriai apie šią situaciją kalbantis R. Sanajevas DELFI pripažino, kad patalpos buvo „labai apleistos“.

„Pastatas iš tikrųjų nugyventas. Bet tai yra Turto banko problema, ir aš negaliu kaltinti nei Ūkio ministerijos, nei nieko“, – aiškino jis. Apie apverktiną patalpų Algirdo gatvėje būklę kalbėjo ir iki tol jas naudoję Vilniaus PPAR. „Šiuo metu PPAR panaudos pagrindais valdomos patalpos nėra tinkamos Vilniaus PPAR funkcijoms vykdyti ir neatitinka reprezentacinių kriterijų. Siekiant tinkamai vykdyti įstatyme nustatytas visuomenei naudingas funkcijas ir norime, kad patalpos (kuriose tos funkcijos vykdomos) nemenkintų Rūmų, o tuo pačiu ir Lietuvos, įvaizdžio. <...> Akivaizdu, kad Vilniaus PPAR panaudos teise šiuo metu valdomos patalpos tokios veiklos vykdymui ir funkcijų įgyvendinimui nėra tinkamos“, – nurodoma prieš mainus Vilniaus PPAR generalinio direktoriaus Almanto Danilevičiaus pasirašytame rašte.

BNS nuotr.

Tikino pasirūpinęs valstybės įstaiga

Ekspremjeras A. Butkevičius, DELFI klausiamas apie šią situaciją, iš pradžių tikino jos neprisimenąs. „Gal dėl geresnių Lietuvos standartizacijos departamento darbo sąlygų galėjo būti šitas sprendimas?“, – svarstė jis. Kitą dieną socialdemokratas aiškino pasikalbėjęs su buvusiu vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu, šiuo metu einančiu naujosios kanclerės Mildos Dargužaitės pavaduotojo pareigas, bei buvusiu ūkio ministru Evaldu Gustu, taigi, prisiminęs Standartizacijos departamento patalpų perleidimo Vilniaus PPAR istoriją. „PPAR pagal panaudą buvo suteiktos patalpos T. Kosciuškos gatvėje su sąlyga, kad jie patys iš savų lėšų jas susiremontuos.

Standartizacijos departamentui tos patalpos buvo per didelės. Kokybine prasme jiems (Standartizacijos departamentui – DELFI), kiek aiškino, buvo negerai, ir išlaidos didelės patalpų išlaikymo, ir remontui nebuvo numatytos lėšos, dėl to buvo apsispręsta, kad jie persikels į Algirdo gatvę, kur tenkina jų darbo sąlygas, ir remonto nereikia, ir išlaidos mažėja. Ir teisinė išvada buvo parengta, ir dėl to priimtas toks sprendimas“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Stūmė buldozeriu, nepaisydami prieštaravimų

Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo sukeistos valstybinės įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos patalpos, dienos šviesą išvydo praėjusių metų lapkričio 16 dieną. Tuo metu tiek premjero A. Butkevičiaus, tiek šio klausimo sprendime dalyvavusio tuometinio ūkio ministro socialdemokrato E. Gusto kadencija buvo priartėjusi prie pabaigos – jie pareigas jau ėjo laikinai.

Šių politikų parašais patvirtintas dokumentas skelbė, kad iki tol Standartizacijos departamento patikėjimo teise valdytas valstybei nuosavybės teise priklausantis daugiau kaip 1,6 tūkst. kvadratinių metrų dydžio administracinis pastatas T. Kosciuškos gatvėje turi būti perduotas valstybės įmonei Turto bankui. Šis, kaip numatoma tame pačiame dokumente, patalpas pagal panaudos sutartį 10-čiai metų privalo perleisti Vilniaus PPAR jų įstatuose nurodytai veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) vykdyti. DELFI turimi dokumentai rodo, kad šis vyriausybės nutarimas jo iniciatorių buvo įgyvendinamas, neatsižvelgiant į kitų atsakingų valstybės institucijų pareikštą neigiamą nuomonę.

„Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas įvertino teikiamą patikslintą projektą ir atkreipė dėmesį, kad neatsižvelgta į anksčiau teiktą siūlymą papildyti lydimąją medžiagą tam tikrais dokumentais ir informacija, pakartojo abejones dėl siūlomų perduoti patalpų dydžio pagrįstumo, taip pat nurodė, kad patikslintas projektas turėtų būti suderintas su Konkurencijos taryba“, – nurodoma praėjusių metų lapkričio 15 dieną, tai yra, vyriausybės nutarimo patvirtinimo išvakarėse, parengtoje vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos skyriaus pažymoje. Dar griežtesnę nuomonę šiuo klausimu išreiškė Konkurencijos taryba. Šios institucijos manymu, šiuo projektu siekta ūkinę veiklą vykdančių ūkio subjektų asociacijai – Rūmams – panaudos pagrindais, tai yra neatlygintinai, perduoti valstybei priklausantį turtą.

BNS nuotr.

„Konkurencijos tarybos nuomone, tai yra ydinga valstybės turto naudojimo praktika. Turto perdavimas ūkio subjektui ūkinei veiklai vykdyti diskriminuotų kitus atitinkamose rinkose veikiančius ūkio subjektus ir sudarytų konkurencijos sąlygų skirtumus. Pažymėtina, jog valstybei remiant (nemokamomis patalpomis) ūkio subjektų junginius, naudą gauna ūkio subjektų junginio nariai, kuriems paprastai tenka ūkio subjektų junginio išlaikymo našta. Tuo tarpu konkuruojantys ūkio subjektai, kurie nėra remiamo junginio nariai, tokios naudos negauna“, – nurodoma Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos Jūratės Šovienės praėjusių metų rugsėjį pasirašytame dokumente.

Konkurencijos taryba rekomendavo vyriausybei bei Ūkio ministerijai iš naujo įvertinti Vilniaus PPAR perduodamo nekilnojamojo turto tikslingumą, organizuoti konkurencingą procedūrą projekte numatyto turto perdavimui arba nurodyti konkrečias neūkines veiklas, kurias perduodamose patalpose galės vykdyti Rūmai, bei apibrėžti, kaip bus įgyvendinamas turto naudojimo nekomercinei veiklai kontrolės užtikrinimo mechanizmas. Į šiuos siūlymus priimant vyriausybės nutarimą atsižvelgta nebuvo.

Suteiktas platus pasirinkimas

Projekto svarstymo dokumentai atskleidžia, kad esminis nesutarimas tarp vyriausybės nutarimo projektą svarsčiusių šalių kilo dėl Vilniaus PPAR siūlomų perduoti patalpų dydžio. Kaip nurodoma oficialiuose šaltiniuose, pastato T. Kosciuškos gatvėje perleidimas galėjo sukelti „pagrįstų abejonių dėl projekto atitikties įstatymų nustatytiems valstybės turto valdymo principams“. Klausimą dėl to, ar privatų verslą atstovaujančiai organizacijai teisėtai siūloma perduoti beveik dviejų tūkstančių kvadratų dydžio rūmus, pirmiausia iškėlė Finansų ministerija.

„Manome, kad Vilniaus PPAR jų veiklai užtikrinti, atsižvelgus į nedidelį Rūmuose nuolat dirbančių darbuotojų skaičių (21 darbo vieta), turėtų būti suteiktos adekvataus ploto patalpos. Siūlymas Rūmams perduoti 1261.54 kv.m. dydžio administracinės paskirties patalpas kelia pagrįstų abejonių dėl projekto atitikties įstatymų numatytiems valstybės turto valdymo principams“, – nurodoma praėjusių metų rugsėjo mėnesį parengtoje Finansų ministerijos išvadoje. Tuo metu, kai buvo pradėtas patalpų perdavimo kitiems šeimininkams procesas, Lietuvos standartizacijos departamente dirbo dvigubai daugiau žmonių nei Vilniaus PPAR – ši valstybės įstaiga turėjo 50 darbuotojų.

Po įvykusios reorganizacijos šioje biudžetinėje įstaigoje dabar dirba 40 žmonių. Iš vyriausybės dokumentų aiškėja dar viena aplinkybė – kiek anksčiau, 2014 metais, Vilniaus PPAR siekė gauti kitas, mažesnes, bet ne prastesnėje nei T. Kosciuškos gatvės rūmai esančias patalpas. Premjero A. Butkevičiaus ir vyriausybės kanclerio A. Mačiulio pasirašytu pavedimu Finansų ministerijoje vykusiame pasitarime buvo svarstomas klausimas dėl to, kad dalį savo patalpų prestižiniame Žvėryno rajone Vilniaus PPAR galėtų užleisti Turto bankas.

Šis variantas, pagal kurį verslininkams siūlyta pagal panaudos sutartį perduoti apie 500 kvadratinių metrų puikiai sutvarkytas patalpas, nebuvo realizuotas. Tuo metu Lietuvos standartizacijos departamento patalpų perdavimas, nors nepatenkintų balsų girdėjosi, įvyko be didelių trukdžių. Vilniaus PPAR pateikė pažymas, jog šioje organizacijoje „pagal faktinį valdymo organų ir administracijos darbuotojų skaičių“ yra ne mažiau kaip 50 darbo vietų. DELFI turimi dokumentai rodo, kad tuo metu buvo suskaičiuoti ne tik renkamų prezidento bei tarybos narių etatai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymas bei dar tik planuojami įdarbinti žmonės. Vėliau buvo pateiktas prašymas patalpas skirti ne tik Vilniaus PPAR, bet ir visoje šalyje veikiančius analogiškus rūmus vienijančiai asociacijai.

Neslėpė palankaus požiūrio

Vilniaus PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius, kalbėdamas su DELFI, pažymėjo ne kartą su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi vykęs į tarptautines keliones, kur būdavo pasirašomos įvairios sutartys. Premjeras esą greičiausiai tuo metu suvokė Rūmų reikšmę.

„Jeigu paimsime NVS šalis, kaip Baltarusiją ar Kazachstaną, ar tą pačią Rusiją, Ukrainą, kitas, Rūmai yra antra organizacija po vyriausybės. Būna tarptautiniai susitikimai, teko ir man pačiam, jau einant šias pareigas nuo 2014 metų, ne vieną kartą skraidyti su ministru pirmininku A. Butkevičiumi į tas tarptautines išvykas, kur pasirašydavo sutartis vyriausybė bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai“, – kalbėjo šios organizacijos vadovas. Pasak S. Leonavičiaus, A. Butkevičiaus pažadas pasirūpinti Rūmų reikalais vieši nuskambėjo 2015 metais, iškilmingai minint Lietuvos PPAR 90-metį. „Ministras pirmininkas, sveikindamas visą Lietuvos PPAR sistemą, viešai davė žodį, kad spręs Lietuvos verslo reprezentacinį klausimą. Ir aš tikrai džiaugiuosi, nors daug kas ir kritikuoja vyriausybę, bet jie savo žodį ištesėjo“, – kalbėjo S. Leonavičius.

Jo teigimu, nuo tada su premjero žinia buvo svarstomi įvairūs patalpų Vilniaus PPAR variantai. „Kadangi kadencija ėjo į pabaigą, matyt, buvo rastas vyriausybės politinis sprendimas ir tos patalpos gan vykę, nors reikalauja daug kapitalinių įdėjimų. Ir išorėje, kadangi tai paveldo objektas, ir vidus labai apleistas, daug labai reikės investuoti ir tvarkyti. Bet buvome maloniai nustebinti, kad politikai suprato, jog rūmai reprezentuoja valstybę išoriškai labai stipriai. Pas mus lankosi svečių daug svečių – užsienio diplomatų, ambasadorių, verslo misijos, tai dabar tai bus galima daryti drąsiai. Nes iš Baltarusijos atvažiavę, iš Ukrainos nesuprasdavo, kodėl mes esame kažkokio bendrabučio penktame aukšte“, – teigė Vilniaus PPAR prezidentas.

Jo teigimu, Vilniaus PPAR – ne pelno organizacija, todėl neturi pakankamai lėšų, kurias galėtų investuoti, įsigydama nuosavas patalpas. Šios organizacijos tinklalapyje skelbiama: „Vilniaus PPAR – tai platus verslo atstovų tinklas ir bendruomenė, šiandien vienijanti virš 460 Lietuvos įmonių iš įvairių verslo sektorių. Vilniaus PPAR kartu su Alytaus ir Ukmergės filialais yra viena iš didžiausių verslo bendruomenę jungiančių organizacijų ir veikianti pagal LR prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...