captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profesorius: nepamirškite – esate antri po Rusijos

Lietuva turi suprasti turinti didelių problemų – pagal alkoholio sukeliamų mirčių kiekį yra antra po Rusijos, sako Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Davidas Leonas. Jo kolega iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Domantas Jasilionis priduria: vyrauja besaikio alkoholio vartojimo modelis, pagrindinė problema – ne išgerti litrai, o alkoholio sukeltos priešlaikinės mirtys.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

VDU, Nacionalinio vėžio instituto ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Vilniuje surengtame tarptautiniame seminare kalbama apie alkoholio sukeliamas problemas Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Lietuva turi suprasti, kad turi ypatingai didelių problemų. Ir ne Lietuva viena, čia, konferencijoje, kalbėjome apie rimtas problemas Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Lietuva, kartu su Rusija, Estija, Latvija, Baltarusija ir Ukraina – visose šiose šalyse šiandien labai aukštas mirtingumas dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su alkoholiu – kepenų cirozė, apsinuodijimai alkoholiu, priklausomybė nuo alkoholio, kuri gali lemti mirtį, taip pat širdies ligos, pavyzdžiui, kardiomiopatija. Visi šie rodikliai minėtose šalyse labai aukšti ir Lietuva antra sąraše po Rusijos pagal mirties priežastis nuo šių ligų“, – DELFI kalbėjo D. Leonas.

Alkoholio pasekmes širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms tyrinėjantis profesorius aiškina į visa tai žiūrintis ne per suvartojamo alkoholio kiekį, o per alkoholio sukeltų mirčių prizmę.

„Alkoholio pramonė kovos, ir jie kovoja, pavyzdžiui, bandydami įrodyti, kad duomenys apie alkoholio suvartojimą netikslūs. Tačiau jie nieko nesako apie faktus, duomenis, grįstus tuo, ką jūsų gydytojai įrašo mirties liudijimuose. O tai atskleidžia labai blogą paveikslą – jūs antri po Rusijos“, – kalbėjo D. Leonas.

Svečias iš Anglijos turi kitų šalių patirtimi ir mokslu grįstų patarimų Lietuvai.

„Mano patarimas Lietuvai būtų toks. Kovoje su alkoholio problema, turite riboti alkoholio prieinamumą, o tai reiškia prekybos alkoholiu laiko ribojimą. Taip pat turite didinti alkoholio kainą bei imtis alkoholio reklamos ribojimų“, – pataria Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius.

Į argumentus, kad pabranginus alkoholį, pigesnio alkoholio bus galima nusipirkti Latvijoje ar Lenkijoje, profesorius atsako klausimu, kiek paprastų Vilniuje gyvenančių piliečių sės į automobilį ir važiuos pirkti alkoholio į užsienį. Jo nuomone, dalis alkoholio Lietuvoje per pigus, ypač kai kurių rūšių vynas, taip pat alus.

BNS nuotr.

Tačiau, dėsto pašnekovas, neužtenka pakelti alkoholio kainų, mat žmonės gali ieškoti nelegalaus alkoholio: reikia kontroliuoti ir nelegalaus alkoholio plitimą.

„Visi šie dalykai veda į mažus pokyčius, kurie atsilieps didžiuliams mirtingumo praradimams. Nepamirškite – Lietuva antra po Rusijos pagal alkoholio sąlygotų mirčių skaičių, su kiekviena mirtimi atsiranda kur kas daugiau žmonių, kurių gyvenimai skaudžiai suardomi“, – dėstė D. Leonas.

Pašnekovas pabrėžia, kad visi šie siūlymai grįsti kitų šalių patirtimi. Jo nuomone, mūsų valstybei reikia drąsių sprendimų, kokių praeityje ėmėsi Škotija. Nors Škotijos vyriausybė sulaukė daugybės pasipriešinimo iš alkoholio pramonės, kuri Vyriausybę net padavė į teismą, tačiau, kovodama su alkoholio sukeliamos kepenų cirozės paplitimu, pasiekė pastebimų rezultatų.

Pasak D. Leono, dažnai sakoma, kad geriausia išeitis – jaunų žmonių edukacija. Tačiau, sako profesorius, mažai įrodymų, kad tai keičia gėrimo įpročius.

„Alkoholis turi tapti mažiau prieinamas“, – kalbėdamas su DELFI, kartojo profesorius.

VDU profesorius: vyrauja besaikio vartojimo modelis

Tai, kad reikia kalbėti ne apie išgerto alkoholio kiekį, o to pasekmes, sako ir VDU profesorius D. Jasilionis.

„Pas mus problema, visi debatai pasukti į visai kitą pusę – mes susikoncentruojame į išgertus litrus. Pagrindinė su alkoholiu susijusi problema – priešlaikinės mirtys. Tai demografiniai ir ekonominiai nuostoliai, nes potencialiai kiekvienas miręs žmogus gali sukurti BVP dalį, kada visa tai susumuoji, matai didžiulius ir nepalankius skaičius. Turime su tuo kovoti“, – teigė D. Jasilionis.

Jo teigimu, galima diskutuoti dėl suvartoto alkoholio kiekio, tačiau ar tai 10, ar 14, ar 18 litrų, nekeičia esmės. Mat yra didžiulis kiekis mirčių, kurios yra labai susijusios su alkoholiu ir kurių galime išvengti.

„Lietuva pagal šį rodiklį yra labai nepalankioje situacijoje. Neapskaitytas alkoholis viena, bet matome dideles vartojimo pasekmes, matome, kiek žmonių miršta apsvaigę nuo alkoholio, kiek smurtinių mirčių, iš kurių daugiau nei pusė susiję su alkoholio vartojimu. Išlieka su besaikiu alkoholio vartojimu susiję šokiruojantys smurto artimoje aplinkoje mastai, žalojantys tokiose šeimose gyvenančių vaikų gyvenimus.“, – kalbėjo D. Jasilionis.

Lietuvoje kaip rizikos grupės išskiriamos žemiausio išsilavinimo, bedarbių, išsiskyrusių ar niekada nevedusių ir lenkų vyrų grupės. Tuo metu Estijoje mirtingumas didžiausias rusų grupėje.

D. Jasilionio aiškinimu, svarbu ne tik bendras alkoholio suvartojimo kiekis litrais, bet ir kaip tie litrai suvartojami. „Lietuvoje vyrauja besaikio vartojimo modelis, kai didžiulės dozės alkoholio suvartojamos per vieną kartą, savaitgalį. Gal vengras ar prancūzas kiekvieną dieną ir išgeria po porą taurių vyno, suminis alkoholio suvartojimas čia gali būti didelis, tačiau jie alkoholį vartoja saikingai, ten nėra mūsų ir kitose posovietinėse šalyse paplitusio vartojimo modelio. Šis iškreiptas modelis ir bendras aukštas vartojimo lygis smogia per mirtingumą“, – dėstė profesorius.

Be to, tikrieji alkoholio vartojimo žalos mastai „pasislepia“ ir po kitomis mirties priežastimis – alkoholis yra svarbus kai kurių kraujotakos ligų ir net kai kurių vėžinių susirgimų rizikos veiksnys.

Pirštu beda į pokarį

D. Jasilionis išreiškė nuomonę į požiūrį, kad lietuvius gerti išmokė carinė imperija, vėliau tą palaikė okupantai.

„Manau, Lietuvoje daug kas ateina iš pokario laikotarpio. Viena iš hipotezių, kad tai lemia vienkiemių bei kaimo bendruomenių sunaikinimas bei autoritarinės sovietinės sistemos specifika ir kultūra, sukūrusi prielaidas piktnaudžiavimui alkoholiu, ypač vyrų grupėje. Visų pirma, tai susiję su bendra bejėgiškumo ką nors pakeisti gyvenime savijauta. Alkoholis buvo (ir dar dažnai išlieka dabar) kaip vienas išeities iš šios būsenos būdų. Bendruomenės ryšiai taip pat labai svarbūs, įvairius neigiamus reiškinius stabdantis veiksnys ir savitarpio pagalbos šaltinis.

Visoje Sovietų Sąjungoje buvo ir iki šiol stebimi tie patys procesai, tai vadinama sovietmečio sveikatos krize ar jų pasekmėmis, kai panašaus išsivystymo šalių fone augo mirtingumas, ypač tarp darbingo amžiaus vyrų. Vienas to faktorių – alkoholis ir smurtinės mirtys“, – sako pašnekovas.

Jo aiškinimu, sovietmečiu ir net iki šiol vyro rolė dažnai suvokiama kaip šeimos maitintojo, tačiau esamos sąlygos labai ribojo asmenines iniciatyvas ir perspektyvas iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Iš esmės toks vyraujantis lyčių elgsenos modelis (moterims paliekantis galimybę atsiduoti tik šeimai) sąlygojo vyrų, ypač mažiau išsilavinusių, elgseną, kada alkoholis tampa labiausiai prieinama išeitimi iš probleminės situacijos. Lietuvos vyrai, sako D. Jasilionis, iki šiol išlikę šiame rate.

D. Jasilionis pastebi, kad nuo 2008 m., įvedus alkoholio ribojimus, situacija pagerėjo: sumažėjo mirčių nuo alkoholio sukeliamos kepenų cirozės. Nepaisant to, pagal mirčių nuo šios ligos bei apsinuodijimų alkoholiu rodiklius mes Europoje vis dar esame tarp lyderių.

„Mes dar esame pakankamai blogoje situacijoje, todėl ir reikia taikyti kitų šalių gerosiomis praktikomis paremtas politikos priemones“, – įsitikinęs D. Jasilionis.

Pavyzdžiui, seminaro metu kolegos iš Jungtinės Karalystės pristatė itin efektyvią Škotijos patirtį, kuri leido per trumpą laiką pasiekti proveržį mažinant alkoholio žalą, kuria anksčiau „garsėjo“ ši šalies dalis. Tačiau, sako profesorius, tam yra būtina sąlyga – visuomenės parama ir kultūriniai pokyčiai, kurią galima užtikrinti tik nurodant geruosius pavyzdžius kitose šalyse bei kantriai aiškinant taikomų priemonių bei gyvenimo be alkoholio privalumus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...