captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiemet jau išdegė miško ploto, prilygstančio 48 futbolo aikštėms

Šiais metais užregistruota jau kelios dešimtys miško gaisrų, per kuriuos išdegė plotas, prilygstantis 48 futbolo aikštėms. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, dažniausiai gaisrai Lietuvoje kyla dėl netinkamo žmonių elgesio miške.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, vasarą gaisrų skaičius siekia iki 70 per mėnesį, tad ugniagesiams gesinti miškų tenka vykti 2–3 kartus per dieną.

„Miško gaisrai Lietuvoje kyla daugiausia dėl žmogaus neatsargaus elgesio su ugnimi. Beveik pusė miško gaisrų kyla dėl lankytojų, uogautojų, grybautojų sukeltų miško gaisrų. Pavasarį miško gaisrai kyla dažniausiai dėl to, kad yra deginama pernykštė sausa žolė ir ugnis persimeta iš laukų į miškus“, – sako Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Zbignev Glazko.

Urėdijos lankytojus skatina elgtis atsakingai: nemesti neužgesintų nuorūkų, laužą kurti tik tam skirtoje vietoje – mineralizuotoje laužavietėje, o vėliau nepamiršti tinkamai jo užgesinti – užpilti vandeniu ar žemėmis. Gaisrą miške gali sukelti net įkaitusi stiklo šukė.

Anot miškininkų, Lietuvoje kylančių miško gaisrų vidutinis vieno miško gaisro plotas yra vienas mažiausių Europoje, todėl manytina, kad šalyje veikianti priešgaisrinės miško apsaugos sistema yra veiksminga ir efektyvi.

„Gaisringiausiose teritorijose, tai yra 25 urėdijose, yra įrengtos antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos, taip vadinami detektoriai, pagal kuriuos gaisrams kilti palankiu metu, yra stebimi miškai ištisai ir, pastebėjus dūmus, yra nustatoma gaisrų kilimo vieta ir siunčiamos priešgaisrinės komandos“, teigė Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyr. specialistas Dainius Adžgauskas.

Pasak ugniagesių, miškų gesinimas yra ypač sudėtingas – dega dideli plotai, privažiuoti prie gaisro zonos sudėtinga, vandenį tenka gabenti dideliais atstumais. Todėl tai tampa dideliu išbandymu tiek technikai, tiek ugniagesiams.

„Sunku dabar suskaičiuoti, kiek  yra visokio sveikatai poveikio žmonėms, kadangi dėl didelio karščio poveikio, dėl dūmų, dėl nuovargio fizinio, bet taip pat ir technikai, aišku sunku net suskaičiuoti kiek gedimų, kadangi tai yra dideli iššūkiai technikai: veikimas ilgą laiką be perstojo. Taip pat turbūt atsimename Kuršių Nerijos atvejį, kai sudegė gaisrinis automobilis“, – prisiminė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininkas Simonas Matulevičius.

Per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai kasmet kyla apie 200 miško gaisrų, kurių metu išdega apie 100 hektarų miško. Didžioji dalis jų – sukelti žmonių. Nesilaikant miško priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir sukėlus gaisrą, taikoma bauda, siekianti iki 1200 eurų ir žalos gamtai atlyginimo.

Išsamiau – Girmantės Beržonskaitės ir Gabijos Augustinaitės reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...