captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviška anomalija: miestai, kuriuose gyventojų nemažėja

Lietuvoje yra vos keli miestai, kuriuose galima pastebėti nuolatinį gyventojų augimą. Nuo 2006 m. iki 2010 m. pabaigos, kai šalies verslas pajuto ekonominio sunkmečio pasekmes, gyventojus labiausiai traukė trys miestai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lietuvoje yra vos keli miestai, kuriuose galima pastebėti nuolatinį gyventojų augimą. Nuo 2006 m. iki 2010 m. pabaigos, kai šalies verslas pajuto ekonominio sunkmečio pasekmes, gyventojus labiausiai traukė trys miestai.

Pirmasis ir didžiausias – šalies sostinė Vilnius, antrasis – kurortinė Neringa, o trečiasis – Klaipėdos kaimynystėje įsikūrę Gargždai. Visuose šiuose miestuose nuo 2006 iki 2010 m. palaipsniui daugėjo gyventojų.

Tokia tendencija negali pasigirti ne tik kiti mažesni miestai, bet ir į didmiesčių trejetuką patenkantis Kaunas ar Klaipėda.

Kuo ypatingi Gargždai

Gargždų patrauklumą specialistai pirmiausiai sieja su verslo plėtra ir darbo vietomis jauniems specialistams. Tačiau Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis paaiškina, jog miesto plėtrai įtakos turi ne vienas veiksnys.

„Pirmiausia, miestas yra įsikūręs netoli Klaipėdos, o ten – darbo vietų šaltinis Klaipėdos uostas. Žinoma, negaliu sakyti, kad Gargždai yra Klaipėdos miegamasis rajonas, bet yra žmonių, kurie pasirenka gyventi Gargžduose, o vyksta dirbti į Klaipėda“, – pasakoja jis.

Tam įtakos turi miesto pakraščiu einanti automagistralė Kaunas – Klaipėda, kuri padeda gyventojams greitai nuvykti į Klaipėdą.

„Gargžduose yra įsikūrusios ir pakankamai didelės įmonės, pavyzdžiui, „Lotos geonafta“, „Mars Lietuva“, „Hidrostatyba“ ir kitos. Ne paslaptis, kad yra miestelių, kur įsikūrusios tik valstybinės įstaigos, tačiau Gargždai nėra vienas iš jų“, – apibendrina miesto seniūnas.

„Gargždai iš tiesų turi pakankamai užimtumo ir į šį miestą nevengia keltis jaunos šeimos, kurios ten statosi namus, randa darbo ir gyvenimo sąlygos jiems yra priimtinos“, – analogišką priežastį įvardija Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Gargžduose, 2006 m. duomenimis, gyveno 15,659 tūkst. žmonių, 2007 m. – 15,895 tūkst., 2008 m. – 16,087 tūkst., 2009 m. – 16,307 tūkst., o 2010 m. – 16,461 tūkst. Šių metų pradžioje Gargžduose gyveno 14,989 tūkst. žmonių.

Augimas pastebėtas Plungėje ir Birštone

Dvejus metus iš eilės gyventojų daugėjo ir Plungėje bei Birštone. Pavyzdžiui, 2006 m. Plungėje gyveno 23,137 tūkst. žmonių, 2007 m. – 23,142 tūkst., o 2008 m. – 23,187 tūkst. Šių metų pradžioje šiame mieste gyveno 19,556 tūkst. žmonių.

„Plungėje tuo metu buvo prasidėjusi verslų plėtra, tačiau atėjo sunkmetis ir dalis įmonių užsidarė“, – dėl sustojusio miesto augimo apgailestauja Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas.

Tačiau, pasak jo, dabar mieste palaipsniui gyventojų vėl daugėja ir tai galima sieti su Plungėje įsikūrusios „Vičiūnų“ grupės plėtra.

„Istoriškai Vakarų Lietuvoje yra pakankamai daug pramonės, manau, tai taip pat turi įtakos ir mažesnių mietų plėtrai“, – dėstė meras.

Birštone 2006–2008 m. taip pat daugėjo gyventojų: nuo 3,12 tūkst. iki 3,172 tūkst. 2013 m. Birštone gyveno 2,534 tūkst. žmonių.

„Kurortiniai miestai tuo metu taip pat pritraukė naujų gyventojų, nes didėjant turizmo paslaugų paklausai, pavyzdžiui, Birštone, buvo atsiradę naujų poilsiaviečių“, – primena R. Žakaitienė.

„Manau, kad gyventojų didėjimą miestuose galima susieti su darbo vietomis ir verslo plėtra“, – konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, tai rodo tiek Gargždų ir Vilniaus, tiek kurortinių miestų atvejai, kur buvo plėtojama paslaugų sritis.

„Pavyzdžiui, Birštone per pastaruosius keletą metų buvo plėtojamos sanatorijos, atitinkamai atsirado ir daugiau prekes ir paslaugas teikiančių verslų“, – dėstė jis.

2006–2007 m. gyventojų daugėjo ir kituose mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Kretingoje, Raseiniuose, Anykščiuose, Kaišiadoryse, Šakiuose ir Salantuose, tačiau augimas buvo trumpalaikis.

„Atsiradus galimybei įsidarbinti į miestą iškart atvyksta daugiau žmonių. Pagrindinė visų išvažiavimų priežastis yra susijusi su nedarbu arba su labai mažomis pajamomis. Pagrindinį gyventojų skaičiaus augimą lemia tai, kad atsiranda arba nauja įmonė, arba prekybos centras ir jie pritraukia naujų darbuotojų, o neretai ir jų artimuosius“, – apibendrina R. Žakaitienė.

Vilniuje ir Neringoje – augimo priežastys skirtingos

Tačiau Vilniuje ir Neringoje gyventojų daugėja ne tik dėl galimybių įsidarbinti. Jei sostinė žmones vilioja karjeros ir studijų galimybėmis, Neringos privalumas – ne tik turizmas, bet ir lengvatos transportui.

„Na, Neringoje, manau, pagrindinis gyventojų skaičiaus augimas gali būti siejamas su nekilnojamojo turto įsigijimu, kai žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą Neringoje, o iš tiesų gyvena kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje. Juk Neringoje deklaravusiems gyvenamąją vietą yra nemokamas keltas“, – primena R. Žakaitienė.

Neringoje gyventojų daugėjo nuolat: 2000–2005 m. jų ūgtelėjo sparčiausiai iš visų miestų: 465-iais, iki 2,834 tūkst., o 2010 m. jų jau buvo 3,682 tūkst., t.y. dar 848-iais daugiau. Šių metų pradžioje Neringoje gyveno 2,724 tūkst. žmonių.

Atitinkamai Vilniuje gyventojų nuo 2000–2005 m. sumažėjo 5,807 tūkst., iki 541,278 tūkst., o vėliau pradėjo palaipsniui daugėti ir 2010 m. jau pasiekė 548,835 tūkst. Šių metų pradžioje Vilniuje gyveno 527,93 tūkst. žmonių.

„Vilnius yra miesto pavyzdys, kuriame žmonių daugėja tuomet, kai atsiranda daugiau darbo vietų“, – dėsto R. Žakaitienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2006–2013 m. gyventojų mažėjo visuose šalies miestuose, išskyrus Baltąją Voke, kur per šį laikotarpį įsikūrė 12-a žmonių.

2000–2005 m. gyventojų daugėjo ne tik Neringoje, bet ir Garliavoje (76), Nemenčinėje (18) ir Troškūnuose (8), tačiau vėliau jų vėl sumažėjo.

2013 m. sausį Lietuvoje buvo 2,979 mln. gyventojų, 2010 m. – 3,137 mln., 2006 m. – 3,28 mln. Atitinkamai 2005 m. sausį Lietuvoje gyveno 3,349 mln. žmonių, o 2000 m. – 3,487 mln.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...