captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė dėl Gedimino kalno situacijos patvirtino neatidėliotinų veiksmų planą

Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra itin sudėtinga, šį pirmadienį vyriausybė patvirtino Gedimino kalno avarinės situacijos ir neatidėliotinų veiksmų projektą, kuriame įvardyti veiksmų terminai, o už tvarkymo darbų įgyvendinimą atsakomybė priskirta Kultūros ministerijai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausybės pasitarimo metu pavesta Kultūros ministerijai kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Finansų ministerija iki 2017 m. liepos 24 d. inicijuoti kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus nekilnojamajai kultūros vertybei kyla jos praradimo grėsmė.

Premjero teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.

Anot premjero, papildomą finansavimą planuojama skirti dar šiemet. Praėjusią savaitę S. Skvernelis sakė, kad reikiama suma galėtų būti iki 5 mln. eurų, bet tikslesnius skaičius tikimasi įvardinti parengus investicinį projektą.

„Taip, tai yra planuojama daryti dar šiemet. Tie darbai, kurie numatyti kalbant apie židinius, kurie jau pajudėję - tai yra šių metų darbai. Finansavimas, kuris numatytas papildomai, dar priklausys ir nuo Geologijos tarnybos kartu su kolegomis iš Lenkijos, kokie bus pasiūlyti sprendimai. Apie konkrečias sumas kalbėsime, kai bus projektiniai dokumentai“, – sakė jis.

Pasak S. Skvernelio, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų skirti pinigus iš specialaus fondo.

Šiuo metu jau yra prasidėję tvarkymo darbai kalno šiaurės vakariniame šlaite, kur užfiksuotos didžiausios nuošliaužos – juos už 2 mln. 860 tūkst. eurų atlieka bendrovė „Rekreacinė statyba“. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į grėsmę pietrytiniam šlaitui, ant kurio stovi Aukštutinės pilies liekanos, sienoje matyti nesenas įtrūkimas.

Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žadėjo pateikti ir pristatyti viešai per tris savaites.

Vyriausybės pasitarime pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Lietuvos geologijos tarnyba – kasdien stebėti Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklės pasikeitimus ir nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių galimai Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužai suvaldyti.

Planuojama, kad iki 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Lenkijos geologijos tarnybos ekspertais turėtų atlikti geofizinius tyrimus ir jais remiantis parengti ir pateikti vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų.

Vyriausybė Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija pavesta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti Ilgalaikę Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategiją ir ją pateikti tvirtinti vyriausybei. Už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų įgyvendinimą bus atsakinga Kultūros ministerija, kuri kartą per mėnesį (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) privalės informuoti vyriausybę apie istorinių objektų būklę ir atliktų darbų eigą.

Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba ir kitų organizacijų ekspertais pavesta per 2018 metus pabaigti būtinus Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir pietryčių šlaito sutvirtinimo darbus.

Kalnas gali būti apribotas lankytojams

Kalnas gali būti apribotas lankytojams. R. Augustinavičius sako, kad suderinti kalno lankymą ir ekstremalią situaciją „yra mažai tikėtina“.

„Turime įvertinti situaciją, kur yra tikrasis pavojus (...). Iš esmės matome, kad vakarinio bokšto padėtis yra gana stabili, tai, tarkime, galime nukreipti lankytojų srautus į vakarinį bokštą, bet į pietinę dalį apriboti patekimą. Tai yra pakankamai nesudėtinga“, – paaiškino viceministras.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad ekstremali situacija skelbiama norint ne gąsdinti, o skubiai skirti lėšų. Anot jo, eskpertai konstatuoja, kad didžiausios problemos yra ne dėl paviršinio grunto erozijos, o giluminiuose kalno sluoksniuose, kai kur netgi pasikeitė šaltinių tekėjimo kryptys.

„Tokiu atveju tikrai reikia ruoštis, ruoštis suvaldymui. Ekstremali situacija – ne gąsdinimas, o instrumentas per trumpą laiką konsoliduoti pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...