captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: aš net nežinau, kaip kalbėti su kaimynais

Rusija savo veiksmais, deja, nesiekia mažinti įtampos, o santykiuose su ja reikia realiai vertinti situaciją ir vadinti daiktus tikraisiais vardais, interviu DELFI sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jis taip pat papasakojo apie susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi, santykius su Baltarusija ir Astravo AE problemą, taip pat apie bendrą kartu su kolege iš Švedijos vizitą į Ukrainą.

NATO pajėgos čia bus tiek, kiek reikės

Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasak jo, aptarė platų klausimų spektrą, pokalbis „kaip visada, buvo dalykinis“. NATO generalinis sekretorius prieš susitikimą su L. Linkevičiumi pareiškė, kad Aljanso kariuomenės permetimas į rytus baigtas, tačiau į klausimą „ar galima ramiai miegoti“ jis atsakė: „Visada reikia ramiai miegoti, o kai pabundi – reikia dirbti“.

Paklaustas, ar NATO karių dislokavimas Lietuvoje yra galutinis, ar verta galvoti apie daugiau, priešraketinę gynybą, užsienio reikalų ministras atsakė, kad „reikia dar daug ko siekti“.

Jis taip pat sakė, kad Lietuvai reikia priešraketinės gynybos, ir nuolat, o NATO pajėgos bus Lietuvoje „tiek, kiek reikės“.

Rusijos veiksmai nenukreipti į įtampos mažinimą

„Tie žingsniai, kuriuos daro Rusijos Federacija, nepaisant propagandos, deja, nenukreipti į įtampos mažinimą. Jie kaltina NATO kažkokiu eskalavimu, tačiau batalionas – tai tūkstantis su viršum kariškių, aplink didelis triukšmas, bet mes pamirštame priminti, kad maždaug 300 tūkstančių žmonių papildomuose Rusijos Federacijos Vakarų apygardos daliniuose, vyksta perginklavimas, įskaitant modernizuotas raketas „Iskander“ ir taip toliau. Čia nėra ką lyginti“, – sakė L. Linkevičius, kalbėdamas apie diplomatiją situacijoje, kai, pasak vedėjo, pratybų metu kalba ne diplomatai, o patrankos.

„Ir mums reikia turėti omenyje ir tai, taip pat kovoti su propaganda, nes tai irgi karas“, – pareiškė jis.

Į skaitytojo klausimą, „kada baigsis begalinė rusofobinė isterija ir situacijos aštrinimas“, L. Linkevičius atsakė, kad jis „kaip tik už tai, kad isterijos nebūtų“.

„Reikia kalbėti ne apie isteriją, o apie adekvačias priemones, kurias kažkaip būtų galima priešpastatyti veiksmams, kurie vykdomi netoli mūsų sienų. Aš jau paminėjau skaičius, tai kur čia rusofobija, kur čia tai?“ – paklausė L. Linkevičius.

„Man niekada nepatiko rusofobijos terminas, nes jis neteisingas. Nesutinku su tais, kurie nori monopolizuoti rusų kalbą, apskritai Rusiją, kalbėti Rusijos vardu. Rusija – didelė, ten taip pat yra daug pažįstamų. Taip kad nemonopolizuokime ir nevadinkime rusofobais tų, kurie rusiškai kalba apie Rusiją, mūsų bendrą ateitį, kaip tai buvo per pastarąjį Rusijos forumą Lietuvoje. Didžiuojuosi, kad pas mus vyksta tokie renginiai, kurie neturi nieko bendro su rusofobija, situacijos aštrinimu. Kaip tik viskas priešingai“, – kalbėjo ministras ir prisipažino, kad stebisi tuo, ką kartais mato per Rusijos televiziją, kurią kartais žiūri.

L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad per susitikimus su kolega Sergejumi Lavrovu kalba rusiškai. „Kol kalbamės, visada kalbu su juo tik rusiškai“, – sakė jis.

Tęsdamas santykių su Rusija temą, L. Linkevičius prisipažino, kad Lietuva atidžiai stebi tai, kas vyksta, Lietuva palaiko dialogą su Rusijos pilietine visuomene.

Kalbėdamas apie masinius sulaikymus per neseniai vykusius protestus Rusijos miestuose, jis pabrėžė, kad žmogaus teisių pažeidimai nėra valstybės vidaus reikalas, nes žmogaus teisių paisymas – tarptautinis įsipareigojimas.

Ministras taip pat pasakė, kad „gaila, Rusija šiandien nėra partnerė“. „Ir apsimetinėti neverta. Mums metas suprasti, kad dvasinio komforto laikotarpis baigėsi. Pasaulis kitoks, jis kartais pakankamai ciniškas, nuožmus ir neteisingas. Reikia vadinti daiktus tikraisiais vardais“, – reziumavo ministras.

Apie Rusijos ambasadoriaus pareiškimą

Komentuodamas Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo pasisakymus apie tai, kad Lietuva skolinga Rusijai už sovietinį laikotarpį 72 milijardus dolerių (L. Linkevičius anksčiau tokius pareiškimus pavadino absurdu), užsienio reikalų ministras interviu metu pažymėjo, kad tai „labai švelnus žodis ambasadoriui iš ministro lūpų“.

A. Udalcovas, BNS nuotr.

„Aš iki šiol negaliu suprasti, kaip galima taip pareikšti Gedulo ir vilties dienos, tremties metinių išvakarėse. Kalbėti apie kažkokius skaičius, kai mes žinome, kiek gyvenimų buvo sulaužyta, kiek žuvusių ir ištremtų į Sibirą. Taip kad tai labai ne vietoje. O jeigu yra noras pagerinti abipusį supratimą, užmegzti kažkokį konstruktyvų dialogą, tai tokiais pareiškimais tai padaryti labai sunku“, – sakė ministras.

„Aš net nežinau, kaip kalbėti su mūsų kaimynais“

Kalbėdamas apie santykius su kaimynine Baltarusija, L. Linkevičius „labai apgailestaudamas“ pažymėjo, kad „net nežino, kaip kalbėti su mūsų kaimynais, nes mes užduodame elementarius klausimus ir negauname į juos atsakymų“.

Jo teigimu, per neseniai vykusį ESPOO komiteto posėdį Baltarusijos pusei nepavyko įtikinti jo narių dėl Astravo AE „projekto sėkmės“ ir „nebuvo priimtas joks sprendimas“.

„Kitas posėdis vyks kitais metais, ir mes nuosekliai dirbsime, konsoliduosime ne tik ES šalių, bet ir Europos Komisijos pozicijas“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo klausimu negalimi kompromisai, nes jis labai jautrus.

„Už 40 kilometrų nuo vietos, kur mes su jumis sėdime, statomas kažkokių abejotinų saugumo standartų objektas. Ir tai ne vien mūsų, bet viso regiono, galų gale, ES galvos skausmas. Taip negalima daryti, net nežiūrint į tai, kad ne Baltarusija už to stovi. Tai Rusijos geopolitinis, net ne ekonominis, projektas. Technologija – Rusijos, finansavimas – Rusijos. Mes tai gerai suprantame. Tačiau vistiek čia nėra vietos kompromisams“, – tvirtino ministras ir patikino, kad Lietuva darys viską, kad apgintų savo saugumą.

„Kol kas susitarti nepavyksta“, – reziumavo jis.

Jo teigimu, ES dauguma supranta ir palaiko Lietuvos poziciją, tačiau ne visi pasirengę žingsniams, kurių ėmėsi Lietuvos parlamentas dėl draudimo pirkti elektros energiją iš nesaugios elektrinės.

„Šiuo atveju mes teigiamai vertiname Lenkijos poziciją, jos vyriausybė taip pat pareiškė, kad nepirks elektros iš šio objekto. Pamažu pozicija konsoliduojasi, ir mes dirbsime“, – patikino jis ir pažymėjo, kad būtina nuolat reikalauti saugumo normų laikymosi.

Pagerėjimo Ukrainos saugume nėra

Pasakodamas apie savo neseną bendrą su kolege iš Švedijos vizitą į Ukrainą, L. Linkevičius pasakė, kad kolegei buvo daugiau atradimų, nei jam.

„Esu labai dėkingas jai, mes ne pirmą kartą važiuojame į Ukrainą, buvome Moldovoje, tai psichologine ir politine prasme labai svarbu mūsų kaimynams ir kolegoms matyti, kad mums įdomu, kaip jų šalyse klostosi reikalai“, – prisipažino ministras.

BNS nuotr.

L. Linkevičius papasakojo, kad kartu su kolege Odesoje atidarė Lietuvos mugę, o kitą dieną jie kartu atidarė Ukrainos ir Švedijos verslo forumą.

„Tai teigiami momentai, tačiau apskritai situacija saugumo srityje negerėja. Jokių paliaubų ten, žinoma, nėra. Nėra ir požymių, ir kai mes kalbame apie Minsko susitarimų vykdymą, tai visą laiką primename, kad nuolaidų taip pat nebus“, – apibūdino situaciją Ukrainos rytuose.

„Liūdna darosi dėl to, kad mes nieko negalime padaryti. Tad kai kalbame apie nuoseklumą, tai tik ta prasme, kad iš pradžių – saugumo situacijos pagerėjimas, o paskui kažkokie politiniai sprendimai“, – konstatavo ministras.

Apskritai, kalbėdamas apie reformas Ukrainoje, L. Linkevičius, nepaisant egzistuojančių problemų, apibendrino: „Per trejus metus jie padarė daugiau, nei per 23-ejus.“ Ir pridūrė, kad „reikia turėti omenyje, kad vis dėlto vyksta karas“.

Be to, kalbėdamas apie Ukrainą, L. Linkevičius pažymėjo, kad jaunoji ukrainiečių karta savo ateitį mato tik Europoje, o „sankcijos – vienintelis svertas, kurį mes galime naudoti Rusijos atžvilgiu“.

„Tai galima vadinti kaip nori – rusofobija, kremliafobija. Mes daugiau nieko nenaudojame. Manau, kalbant apie ES šalis, mes elgiamės nenuosekliai. Kai kurios šalys neadekvačiai priima tuos punktus, kuriuos mes nustatėme dialoge su Rusija“, – patikino ministras L. Linkevičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...