captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pristatė tyrimą apie studijų būklę Lietuvoje: situacija dramatiška

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc., kartu (6 proc.) mažėjo ir išlaidos studijoms, tačiau ūkiui ir administravimui paskirstomos lėšos išaugo beveik 40 proc. Maža to, absolventų pasirengimas dirbti žemas, o priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tai paaiškėjo Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) atstovams ketvirtadienį Lietuvos mokslų akademijoje pristačius apžvalgą „Būklė 2017: Lietuvos mokslas, studijos ir inovacijos“.

Daugiau pinigų – ne studentams, o ūkiui

„Norėčiau pradėti nuo mokslo ir studijų finansavimo – pagal EBPO šalių vidurkį kiek net viršijame dalį, kurią skiriame mokslo ir studijų institucijoms, tačiau iš jų tik pusė keliauja studentui“, – stebėjosi tyrimą pristatęs MOSTA vadovas Ramojus Reimeris.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyrauja tendencija, kad studentų skaičiumi mažesnių universitetų ūkiui ir administravimui skiriama didesnė išlaidų dalis: ŠU – 32 proc., ASU – 30 proc., LEU – 27 proc., LMTA ir LSU – 22 proc. Tuo metu didesniuose universitetuose ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos mažesnės VU – 12, VGTU – 14, KTU – 16 proc.

„Kitaip tariant, vis mažiau investuojame į studentų žinias ir vis daugiau į pastatų ir administracijos išlaikymą“, – pastebėjo R. Reimeris.

Per dešimt metų praradome pusę studentų?

Gąsdina ir artimiausios prognozės aukštajam mokslui – skaičiuojama, kad 2020 m. lyginant su 2010 m. studentų skaičius bus sumažėjęs kone per pusę, į aukštąjį mokslą pretenduos 55 proc. mažiau abiturientų.

„Mažėjant studentų skaičiui studijų programų skaičius nemažėja“, – paradoksą pastebėjo pranešėjas.

BNS nuotr.

Tačiau įdomu tai, kad auga ir mažai studentų surenkančių programų skaičius. 2016 m. universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą bakalauro ar vienti­sųjų studijų programą priim­ta iki 10 studentų.

Konkursinis balas sumažėjo, studijų kokybė suprastėjo

MOSTA analitikai pastebi, kad mažėjant konkurencijai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų susidaro sąlygos į jas priimti silpnesnius studentus.

Valstybės finansuojamose studi­jose universitetuose vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2016 m., palyginus su 2015 m., sumažėjo nuo 6,95 iki 6,73, o kolegijose – nuo 4,03 iki 3,93. Mažėjant konkurencijai smunka ir įsto­jusiųjų į VF vietas vidutinis konkursinis balas.

Savo ruožtu Studijų kokybės vertinimo centras pastebi, kad tik 6 proc. 2010–2015 m. tarptautinių ekspertų įvertintų vykdomų studijų programų gavo aukščiausius įvertinimus, aukščiausią įmanoma įvertinimą gavo tik penkios studijų programos.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia tik 4 Lietuvos apskrityse

2016 m. sausio mėn. darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58 proc. toliau nebestudijuojančių bakalauro studijų absolventų. Ryškūs skirtumai matyti tarp universitetų ir kolegijų absolventų: 2015 m. aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą dirbo 53 proc. kolegijų ir 32 proc. universitetų absolventų.

„Šias tendencijas gali lemti dvejopi veiksniai – žema aukštos kvalifikacijos darbų pasiūla arba šiems darbams atlikti nepakankami absolventų įgūdžiai karjeros pradžioje. Tik keturiose Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio) pastebimas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, kitose apskrityse vyrauja žemos pridėtinės vertės darbai, kuriems nereikia aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų arba yra tokių darbuotojų perteklius“, – sakė MOSTA vadovas.

BNS nuotr.

Labiausiai studentai jaučiasi pasiruošę savo regiono darbo rinkai. Jai kolegijų absolventai jaučiasi pasiruošę labiau nei universitetų absolventai.

Konkurencingi Lietuvos mastu jaučiasi 42 proc. studentų, tik penktadalis studentų jaučiasi pasiruošę tarptautinei darbo rinkai.

Aiškina, kad vertina motyvaciją, tačiau balą už tai gauna net 94 proc. stojančiųjų

„Viena opiausių problemų – pedagogų rengimas. Sistema ne neveikia, o turi dideles disproporcijas kitų programų atžvilgiu. Ateina prastai pasirengę studentai, studijų programa nėra populiari“, – kalbėjo R. Reimeris.

Maža to, nors, tarkime, nors būsimi mokytojai turi įrodyti savo motyvaciją, už tai skiriami papildomi balai stojant, net 94 proc. jaunuolių balą už tai gauna.

„Mums labiausiai trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, tačiau būsimi pedagogai renkasi studijas, kurios susijusios su sportu, menais. Tai rodo, kad ta bomba yra ir ji tuoj sprogs“, – omenyje turėdamas pedagogų rengimą, sakė R. Reimeris.

Tyrėjai išeina dėl mažo atlyginimo

Liūdna ir tai, kad tyrėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 11,2 proc. Nagrinėjant sutartinių tyrėjų dalis nuo visų dirbančių gyventojų, pastebi­ma, kad 2015 m. (lyginant su 2014 m.) Lietuvoje šis santykis mažėjo 11,4 proc., o ES augo 2,2 proc. 57 proc. apklaustų mokslo daktarų pagrindine priežastimi, kodėl nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardino mažą atlyginimą.

„Pagrindinis veiksnys, kuris verčia išeiti iš sistemos, yra mažas atlyginimas“, – apie tyrėjus kalbėjo R. Reimeris.

2016 m. spalio mėnesio Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, valstybiniuose universite­tuose pagrindinėje darbovietėje dirbančių dėstytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 1091 euras (0,89 etato), tyrėjų 1146 eurai (0,91 etato); valstybinių kolegijų dėstytojų – 849 eurai (0,84 etato); valstybinių mokslo tyrimų institutų tyrėjų – 1069 eurai (0,91 etato). Taip pat pastebima dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams skiriamų išlaidų sumažėjimas: aukštojo mokslo sektoriuje – 6 proc. verslo sektoriuje – 12 proc. valstybiniame sektoriuje – 2,5 proc.

Problemų – ir daugiau

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad finansavimas studijoms, lyginant su 2010 m., 2015 m. augo 33 proc., vis dėlto perskaičiavus vienam gyventojui, finansavimas išlieka 27 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

Tuo metu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas 2016 m., lyginant su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. eurų. T.y. pasibaigus vienam struktūrinių fondų paramos laikotarpiui ir užsitęsus kito pradžiai užsienio šaltinių, kurių didžiąją dalį sudaro ES parama, finansavimas MTEP sumažėjo 78 proc. Tai lėmė bendrą 36 proc. MTEP finansavimo sumažėjimą, nors iki tol (2010–2015 m) MTEP skiriama ES struktūrinių fondų parama augo.

BNS nuotr.

Bėda ir mažas dėstytojų ir studentų atvykstamasis judumas, lyginant su kitomis ES šalimis. Iš užsienio atvykusių studentų dalis, lyginant su visais studentais, sudaro 3,5 proc. ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Lietuva išsiskiria ir itin mažu (3 proc.) studijuoti pritrauktų doktorantų skaičiumi, kai ESBO šalių vidurkis – 27 proc. R. Reimerio teigimu, šioje vietoje galima pasidžiaugti, jog auga studentų atvykusių studijuoti visą studijų programą skaičius. Palyginus 2013 m. ir 2015 m., šių studentų skaičius paaugo 27 proc.

Prarasta pozicija Pasaulio inovacijų indekse

2017 m. Pasaulio inovacijų indekse Lietuvai atiteko 40 vieta. Per metus Lietuva prarado vieną poziciją. Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina Pasaulio inovacijų indeksas, Latvijai tenka 33 vieta, Estija užima 25 vietą. Lietuva sparčiai gerino rodiklius rinkos (+21 pozicija) ir verslo (+7) pažangumo srityse, vis dėlto situacija švietimo (-7), aukštojo mokslo (-6) ir žinių bei technologijų produktų (-6) srityse blogėjo.

Sumažėjusios išlaidos švietimui lėmė Lietuvos pozicijų prastėjimą švietimo srityje. Pagal švietimui tenkančią BVP dalį (4,6 proc.) Lietuva užėmė 63 vietą pasaulyje (2015 m. su 5,2 proc. Lietuvai teko 48 vieta). Kita vertus, vertinant mokinių ir mokytojų skaičiaus santykį vidurinio ugdymo srityje (8,1 mokinio mokytojui) Lietuva užima 8 vietą pasaulyje.

„Situacija, kai vienas rodiklis yra aukštas, o kitas žemas rodo švietimo sistemos nesubalansuotumą. Panaši situacija yra ir aukštojo mokslo srityje: mažėjant į aukštąsias mokyklas priimamų abiturientų daliai (nuo 74 proc. 2015 m. iki 69 proc. 2017 m.) Lietuva užima aukštą 29 vietą pasaulyje, tačiau kiti rodikliai ženkliai prastesni – 43 vieta pagal gamtos mokslo ir inžinerijos absolventų skaičių bei 64 vietą pagal atvykstančių studentų skaičių“, – tai komentavo R. Reimeris.

Pripažino, kad vyksta daug emocinių kovų

„Švietimas – viena aktualiausių viešosios politikos temų šiandien. Labai gerai, kad ir plačioji visuomenė diskutuoja ir siekia spręsti problemas, iššūkius švietime, nes visi suprantame, kad tai didžiausias potencialas, resursas ir ramstis, kuriant valstybės ateitį“ , – į susirinkusius kreipėsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot jos, yra labai svarbu įtraukiant visas suinteresuotas šalis remti diskusiją įrodymais, faktais, dokumentais.

„Labai daug vyksta emocinių kovų, diskusijų“, – pripažino ministrė, dėkodama, kad šiuo atveju informacija pateikiama faktais.

J. Petrauskienė savo kalboje užsiminė ir apie aistras Seime, švietimo ir mokslo komitete.

„Žengiant šiuos labai sudėtingus ir kompleksiškus žingsnius kartu, tikiu, kad mes visi galime važiuoti greitkeliu“, – lūkesčiais dalijosi ministrė.

Norėjo išryškinti studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses

MOSTA apžvalgoje taip pat išskiriami pagrindiniai praėjusiais metais priimti sprendimai dėl studijų, mokslo ir inovacijų sistemų tobulinimo, Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos lemiančios tendencijos.

Šių metų leidinio teminė dalis skirta išryškinti Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses.

„MOSTA jau penktąjį kartą pristato studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Galima pasidžiaugti, kad pateikiamos įžvalgos, išvados, rekomendacijos tampa svariu indėliu priimant sprendžiant valstybei aktualiausius klausimus, rengiant teisės aktų projektus bei priimant Lietuvos ateičiai reikšmingus sprendimus“, – dar prieš pristatymą išplatintame pranešime nurodė R. Reimeris.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close