captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iškeldinimo atvejų daugėja: tai – antstolių ar besiskolinančiųjų kaltė?

Skolų išieškojimo bylos vis dažniau pasibaigia iškeldinimu iš būsto, sako antstolė Sonata Vaicekauskienė. Su tokia grėsme susidūrusi vilnietė Marytė Kiškienė įsitikinusi, kad tai – nejautraus antstolių požiūrio rezultatas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Iškeldinimas iš būsto yra galutinė pasekmė, tačiau, kaip bebūtų liūdna, tokia bylos baigtis pasitaiko vis dažniau. 2015 metais antstoliai gavo daugiau negu 1400 vykdomųjų raštų iškeldinti asmenis. 2016-aisiais jų buvo jau beveik 1600. Aš pati pernai gavau 43 tokius raštus“, – pasakoja S. Vaicekauskienė. 

Ji nesistebi, kad antstolių darbą lydi nepatenkintų žmonių komentarai. „Antstolio profesija egzistuoja 500 metų, ji niekada nekėlė švelnių jausmų“, – įsitikinusi pašnekovė. S. Vaicekauskienės manymu, natūralu, kad nenorima mokėti skolų, baudų ar įsipareigojimų ir todėl kažkas antstolių darbu visuomet lieka nepatenkintas.

„Viena pusė visuomet bus nelaiminga. Jeigu išieškai pinigus, išieškotojas eina namo laimingas, jis niekur neina su skundais, nesikreipia į televiziją, žurnalistus. 2016 metais buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas ir antstoliais, kaip profesionalais, pasitiki didžioji dauguma Lietuvos žmonių, t. y., 64 proc.“, – tikina S. Vaicekauskienė.  

Tuo metu vilnietė M. Kiškienė jau aštuonerius metus neišbrenda iš skolų, o dabar jos laukia iškeldinimas iš būsto. „Pasiėmiau paskolą ir ją perskolinau asmeniui, tačiau tas žmogus lygiai po metų mirė. Kelis mėnesius mokėjau ir vėliau pasidariau nemoki“, – pasakoja moteris ir dėl savo situacijos kaltina antstolius. 

Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas prof. hab. dr. Vytautas Nekrošius sako, kad diskusija dėl antstolių kaltės – keista. „Žmogus pasiėmė paskolą, pasirašė dokumentus. Ką siūlote? Kad nereikėtų nieko grąžinti? Aiškintis šioje situacijoje reikėtų su mirusiojo artimaisiais, o ne su antstoliais, kurių funkcija – tik vykdyti teismo sprendimus“, – komentuoja V. Nekrošius.

Jis siūlo kreiptis į teismą ir reikalauti, kad šis priteistų reikalingas sumas. Teisininkas taip pat pažymi, kad antstolis iš teismo gavo vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas valstybės vardu teismo sprendimo pagrindu. 

„Visus tuos įsipareigojimus, imdama paskolą, prisiėmėte pati“, – pastebi V. Nekrošius. Tam pritaria ir advokatas Karolis Rugys: „Žmogus prisiėmė įsipareigojimą, pasirašė sutartį ir ją turi vykdyti, todėl jam reikia numatyti pasekmes, kokios gali kilti. Jei skolininkas mirė, moteris turi teisę kreiptis į įpėdinį.“ 

Seimo narys Naglis Puteikis teigia, kad šioje situacijoje kalti ne įstatymai ar jų vykdymas, o teisinio išprusimo stoka. „Niekas poniai nepasakė, kad po skolininko mirties reikėjo nustatyta tvarka raštu kreiptis į paveldėtojus“, – mano Seimo narys. Tačiau jis turi priekaištų dabartinei skolų išieškojimo tvarkai.

Anot N. Puteikio, daugybė neįgalių žmonių, gyvenančių socialiniuose būstuose, yra patekę į skurdo spąstus ne dėl savo kaltės.

„Žmogus vienišas ir serga. Vyriausybė tokiems asmenims kažkodėl padidino būsto nuomos kainas, nes kai kuriems ją mokėti dar reikia. Jeigu žmogus neįgalus, neturi darbo stažo arba turi labai mažą stažą, gauna mažą pensiją ar neįgalumo pašalpą. Šiuo atveju antstoliai pasitelkiami nesąžiningų politikų ir komunalininkų, žmonės iškeldinami iš socialinio būsto, o jų turtas išvaržomas. Aš siūliau apginti Civilinio kodekso nuostatą, kad žmogui paliekamos minimalios mėnesinės algos dydžio pajamos, kad jis galėtų pragyventi“, – aiškina politikas. 

Visa diskusija – laidoje „Svarbios detalės“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close