captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Satkūnas apie Gedimino kalną: kai jau yra žaizda, aišku, ką gydyti

Kitų metų antroje pusėje Gedimino kalno šiaurės vakarinis šlaitas jau turėtų atrodyti įprastai – sutvarkytos nuošliaužos pasekmės, kalnas apaugęs žole. Tačiau dėl kitos kalno pusės – dar nemažai klaustukų. Kol kas imtasi prevencinių priemonių ir aiškinamasi, kokio dydžio grėsmės kalno tyko pietrytiniame šlaite. Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su kultūros viceministru Renaldu Augustinavičiumi ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi Jonu Satkūnu. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pone R. Augustinavičiau, šiandien buvote apžiūrėti Gedimino kalno ir pilies būklės. Nauji įtrūkiai atsiradę sienose, su kuo jūs tai siejate?

Kalnas toje vietoje nėra stabilus, matome, kad toje vietoje yra besiformuojanti nauja nuošliauža pietrytiniame šlaite, nuo Bernardinų sodo pusės. Dalis nuošliaužos jau nuslinkę. Tai rodo, kad mes pagaliau nustatėme tikrąją priežastį. Tikroji priežastis – vanduo. Būtent dėl to jos išlenda vis kitame kampe. Mūsų kolegos iš Lenkijos tą patį patvirtino, kad esame teisingame kelyje. Jau reikia pradėti tvarkyti tiek šiaurės vakarinę, tiek pietrytinę pusę, taip pat pradėti kompleksinį tvarkymą.

– Pone J. Satkūnai, kad nuošliaužos atsiranda dėl vandens, nėra kažkas naujo. Ar yra būdų pamatuoti naujos, besiformuojančios nuošliaužos mąstą, dydį, ar galima numatyti, kokią potencialią žalą ji gali padaryti?

Taip, be abejo. Tačiau ne vien vanduo veikia nuošliaužas ir deformacijas. Pirmiausia, tai gravitacijos jėga. Atkreipkime dėmesį, koks šlaitų statumas yra šioje vietoje, taip pat reikia dar žiūrėti į grunto sluoksnių išsidėstymą. Daugelio faktorių sąveika veikia grunto deformacijas šlaituose. Taip pat ir klimato faktorius, atšyla, atšąlą, įšalas gali būti staigus, dideli lietaus kiekiai ir t.t. Šlaitų tvarkymas yra pagrindinis dalykas, kaip galima tą stabilizuoti. Tačiau reikia matuoti, stebėti, įvertinti. Jei sienoje matomi įtrūkimai, tai arba bus tik įtrūkęs tinkas, arba visa siena.

– Tie įtrūkiai kurie dabar yra, jie giluminiai?

J. Satkūnas: Šiuo atveju tai paviršiniai įtrūkiai. Aukštutinės pilies, kunigaikščių rūmų įtrūkis  labai aiškiai siejasi su įtrūkiu šlaite ir apsauginėje sienelėje. Tačiau yra ir dar viena prielaida. Archeologų tyrinėtojai nurodo, kad toje pusėje labai silpni pamatai, dėl to pilis toje vietoje lūžta, tačiau šlaitai neabejotinai prisideda prie šio pastato galimos avarinės būklės.

BNS nuotr.

– Ką lenkų ekspertai čia veikė? Kokia jų užduotis?

J. Satkūnas: Ekspertai iš Lenkijos buvo pakviesti aplinkos ministro iniciatyva. Tikslas buvo pasitikrinti, paklausyti jų patarimų. Žinoma, per tokį trumpą laiką jie negalėjo įsigilinti nei į techninę dokumentaciją, nei į projektą, kuris jau parengtas šiaurės vakariniam šlaitui. Vien tik to projekto pristatymas užtruko tris valandas. Jie tik stebėjo ir apie parengtą projektą šiaurės vakariniam šlaitui nieko kritiško nepasakė.

R. Augustinavičius: Lenkai konstatavo, kad tai gal žiauriausias vaizdas, tačiau muziejaus, ministerijos, geologijos tarnybos iniciatyva vasario–kovo mėnesį buvo imtasi drastiškų priemonių, buvo pririšti rostvarkai ir neįvyko pats prasčiausias scenarijus, koks galėjo įvykti. Šiandien mes jau pereiname į kitą etapą, kai šiaurės vakariniame šlaite mes jau bandome restauruoti kalno vaizdą. T. y. įrengti tam tikras prevencines priemones ir atstatyti kalno vaizdą. Pirmiausia įrengsime lietaus nuvedimo drenažinę sistemą, tada paruošime gruntus, kurie nebijotų įšalo ir atmosferinių kritulių ir reikės suformuoti normalią velėną, kuri būtų gili savo šaknynu, o viršutine dalimi stabdytų tekantį vandenį. 2018 m. antroje pusėje šiaurės vakariniame šlaite jau turėsime mums įprastą, normalų vaizdą.

J. Satkūnas: Techniškai tai yra sudėtingas projektas. Viceministras jį labai trumpai apibūdino, nes tai yra techniškai labai neįprastas projektas. Tai yra ir drenažo formavimas, ir pažeisto šlaito likučių pašalinimas, tai tarsi žaizdos išvalymas. Dabar jau reikia ją tik sugydyti, bet dabar jau aišku, ką reikia gydyti.

– Ar dar reikės kasti didesnes duobes?

R. Augustinavičius: Tvarkybos metu bus dar didesnė duobė, bet esmė tame, kad reikia išsivalyti ir sudėti naują gruntą.

J. Satkūnas: Kai jau yra žaizda, aišku, ką reikia gydyti. Bet dėl pietrytinio šlaito, dar neaišku, kokio dydžio žaizda čia gali atsiverti. Čia reikia kompleksinių priemonių, kad būtų nustatyta, kokio tūrio, masės galėtų būti potenciali nuošliauža.

– Tai yra vienas populiariausių lankomų objektų Lietuvoje. Suprantu, kad iki kitų metų antros pusės apie keltuvą net neina kalba?

R. Augustinavičius: Atvirai pasakius, ne keltuvas dabar galvoje. Pirmiausia reikia susitvarkyti su vandens pasekmėmis. Svarbiausia – žmonių saugumas. Jei bus poreikis pakartotinai uždaryti Gedimino kalną, tai tas ir bus padaryta. Dėl pietrytinio šlaito, tai tik norėčiau papildyti, kad kai buvo pritaikytos prevencinės priemonės, buvo nuplaneruota, iš esmės nuimta papildoma apkrova. Šiandien yra daromi tyrimai, vykdomi projektavimo darbai. O dėl lenkų, tai mums reikėjo nuomonės iš šalies, ar mes su pietrytiniu šlaitu judėsime teisinga linkme.

BNS nuotr.

– Tai koks tas planas dėl pietrytinio šlaito?

R. Augustinavičius: Rudenį turėsime projektą. Yra samdomi projektuotojai, pagal normalią rangos sutartį. Jie subrangos principu samdo viso spektro aukščiausio lygio specialistus.

– Sakote, kad išorėje yra žmonių, kurie gali dirbti su Gedimino kalnu, turi reikiamos patirties?

J. Satkūnas: Na, Gedimino kalno tvarkybos patirties tai turbūt neturi niekas. Yra nedaug specialistų, tvarkiusių kultūrinį paveldą, piliakalnius gana paprastomis priemonėmis. Tačiau mūsų projektuotojai, kaip matome, tikrai yra įgalūs ir gabūs. Šiaurės vakariniam šlaitui buvo teikiamos keturios koncepcijos, kaip tvarkyti.

– Kokios?

J. Satkūnas: Drenažinė sistema, polinė sistema, ankeriniai spaideriai, arkinės konstrukcijos. Buvo keli variantai svarstomi ir pasirinktas tas, kuris vadinamas gabijonų projektu.

R. Augustinavičius: Vyko aršios diskusijos, atliktos trys ekspertizės. Tai yra išdiskutuota, sprendiniai patikrinti.

– Kokia dabar egzistuojančių nuošliaužų tvarkymo sąmata?

R. Augustinavičius: Šiaurės vakarinis šlaitas – apie 2,9 mln. eurų, o pietrytiniame projektavimas dar nebaigtas. Preliminariai sąmata ten galėtų būti apie 5 mln. eurų. Čia eina kalba apie šlaitų tvarkymo darbus. Prevenciniai darbai pietrytiniame šlaite buvo atlikti muziejaus kaštais. Dar svarbu paminėti, kad su tuo šiaurės vakarinio šlaito projektu, visame kalne įrengta stebėsenos sistema. T. y. pirmą kartą Lietuvoje kalnas realiuoju laiku efektyviausiomis priemonėmis bus stebimas.

J. Satkūnas: Kalno šlaituose yra išdėstytos prizmės ir kiekvieną minutę galima pamatyta, kaip tos prizmės juda, kuria kryptimi. Jos yra išdėstytos tam tikra tvarka, yra ir jutikliai, kurie rodo pastatų posvyrius milimetrų dalimis.

BNS nuotr.

– Koks natūralus svyravimas skirtingais metų laikais, nekalbant apie nuošliaužą?

J. Satkūnas: Įvairus. Kai įšąla gruntas arba šlaitas, tai pakyla šlaitas vienu centimetru, atšylant jis leidžiasi. Gedimino bokštas tikrai yra stabilus, tas matyti ir per ilgametį geodezinį stebėjimą. Jis į kalno vidų palinkęs gal vos vienu centimetru. Tačiau kunigaikščių rūmai yra gerokai pasislinkę dėl deformacijų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close