captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagauk, jei gali: slapti „šiukšlynų milijonierių“ žaidimai

Jiems staiga atiduoda sėkmingą verslą, ką tik gavusį 32 mln. eurų vertą užsakymą. Savo sandorius jie daro prisidengdami statytiniais, kurie apsimeta tikraisiais įmonių savininkais. Savo pėdsakus jie slepia užsienyje ir kitaip dangsto savo bendradarbiavimą. Matyt, jūs taip nedarytumėte. Bet ši istorija ne apie jus. Ši istorija apie juos.
15min iliustracija
15min iliustracija

Ši istorija – kaip detektyvinis filmas. Joje mirga visi aukščiau minėti elementai, rodantys galimus nešvarių žaidimų ir susitarimų požymius, dalijantis didžiulį mūsų visų pinigų maišą. Ši istorija – apie „šiukšlynų milijonierius“ ir jų tarpusavio žaidimus įmonėse, kurioms valstybė patikėjo dešimtis milijonų eurų atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių statybai.

Kas tie „šiukšlynų milijonieriai“, susipažinti galite interaktyviame 15min žemėlapyje ir vaizdo siužete. O toliau – visas verslo detektyvas, kurį išpainiojome su kolegės iš Estijos pagalba.

Pirma serija. Slapukai Šeškinės daugiabutyje

MBA projektų dalybos vyko stumdant ir perdėliojant krūvos įmonių akcininkų struktūras. Bendras paveikslas rodo, kad V. Banys su kompanija bei „Icor“ vyrai bent dviejuose projektuose veikė labai panašia maniera. Pradėkime nuo pirmosios šio mini serialo serijos – mažai kam žinomos įmonės, kuriai teks itin didelis vaidmuo Kauno ir Kėdainių MBA projektams skirtų pinigų dalybose.

Viename sostinės bute, blokiniame daugiabutyje Musninkų g. 22, registruota bendrovė „Degeras“. Ši bendrovė, įsteigta 2013 m., vykstant MBA statybų konkursams, taps šydu, keletą metų slėpusiu „Icor“ ir V. Banio bei jo kompanijos saitus.

Vos įsteigtą niekuo neišsiskiriančią įmonę valdė kita tame pačiame bute registruota bendrovė „Business Market“. Jos vienintelis akcininkas – į atliekų verslo liūtus niekaip nepretenduojantis vilnietis Darius Golmantas.

„Degero“ akcijas 2013 m. lapkritį perėmė dar viena į verslo ryklius nepretenduojanti persona – vilnietė Irena Kerulė (ankstesnė pavardė – Riūkienė). Tiksliau, sunku pasakyti, ar tai tikrai įvyko tą lapkritį, ar tik po kai kam sėkmingo MBA statybų konkurso.

Dokumentai rodo, kad I. Kerulė vienintele bendrovės akcininke buvo nuo 2013 m. lapkričio 13 d. Tokia data mirga jos pačios pateiktame akcininkų sąraše. Tačiau jos, kaip vienintelės akcininkės, statusas, oficialiai įregistruotas gerokai vėliau.

Kodėl? Na, situacija gana keista. Vieši Registrų centro duomenys rodo, kad lapkričio viduryje esą įvykusį akcininkų pasikeitimą patvirtinantys dokumentai Registrų centrą pasiekė tik gruodžio 27 d. – dvi savaitės po to, kai sudaryta sutartis dėl Kauno ir Kėdainių MBA statybų.

2013 m. tarpušvenčiu atnešti dokumentai įregistruoti tik kitų metų sausio 23 d. Nuo tos dienos bet kas, iš Registrų centro užsisakęs „Degero“ išrašą, galėjo matyti žymę, jog I. Kerulė yra vienintelė šios bendrovės akcininkė. Ir tai buvo melas.

15min turimais duomenimis, Registrų centro juridinių asmenų duomenų informacinėje sistemoje (JADIS), kuri eiliniams mirtingiesiems nėra paprastai prieinama, registruoti trys dabartiniai „Degero“ akcininkai. Įdomu tai, kad du iš jų – V. Banio bendražygis Tautvilis Paulius Jurėnas ir tos pačios kompanijos kontroliuojama bendrovė „City Properties“ – JADIS sistemoje registruoti nuo 2014 m. sausio 22 d. Kitaip tariant, diena anksčiau, nei „vienintele“ akcininke tapo I.Kerulė. Trečiasis dabartinis „Degero“ akcininkas – bendrovė „Derika“, valdoma Telšiuose registruotos įmonės „Ontra“. Ją anksčiau kontroliavo V.Banio „Vėtrūna“, o nuo 2011 m. gegužės šią įmonę valdo „šiukšlynų milijonierius“ iš Baltarusijos S.Parfenchykas.

„Vienintele“ bendrovės „Degeras“ akcininke I.Kerulė buvo iki 2016 m. gegužės. Ir tik tada ji, kaip „Degero“ direktorė, Registrų centrui pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad dar 2014 m. sausio 22 d. sudaryta visiškai kitokia akcininkų struktūra.

Irenos Kerulės pateiktas pranešimas, liudijantis melagingą informaciją apie „Degero“ akcininkus. 15min nuotr.

Paprastai tariant, „Degero“ vadovė daugiau kaip dvejus metus Registrų centre laikė melagingus duomenis apie bendrovės akcininkų struktūrą, pati veikdama kaip priedanga tikriesiems įmonės savininkams.

Antra serija. Estijos „rubikonas“ ir 32 nereikalingi milijonai

O dabar keliaukime į Kauną. Ten nuo 2009 metų veikia bendrovė „RTS Infra Construction“. 2013 m. gruodžio 13 d. (įsiminkite šią datą) ši įmonė triumfavo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro konkurse MBA gamyklų Kaune ir Kėdainuose statyboms. Kaip kone įprasta MBA konkursuose, beveik visi dalyviai (tarp jų – su V.Baniu ir kompanija susijusi bendrovė „NEG Kaunas“) išmesti dėl reikalavimų neatitikimo, o „RTS Infra Contruction“ laimėjo beveik be konkurencijos.

Kauno ir Kėdainių MBA konkurso ataskaita. 15min nuotr.

Kas šis atliekų verslo sėkmės kūdikis? Na, Registrų centro duomenimis, bendrovė triumfavo būdama daugiausia estiško kapitalo. Įmonę kontroliavo Taline registruota bendrovė OU „RTS Infra“, kuriai priklausė 65 proc. akcijų, dar 35 proc. akcijų turėjo lietuvis Sigitas Petrauskas.

Šiam 15min tyrimui padėjusi Estijos leidinio „Aripaev“ žurnalistė Eliisa Matsalu nustatė, kad Estijos OU „RTS Infra“ tiesiogiai susijusi su Aivaru Tuulbergu – žinomu Estijos verslininku, šiuo metu teisiamu ilgamečio Talino mero Edgaro Savisaaro korupcijos byloje. A. Tuulbergas ir E. Savisaaras kartu teisiami dėl korupcijos – kaip kadaise buvo Vilniuje, teisiamųjų suole mindžikuojant Artūrui Zuokui ir „Rubicon“ vyrams.

Bet Estijos verslininkams neprireikė tik ką laimėto konkurso ir sutarties MBA gamyklų statyboms daugiau nei už 32 mln. eurų. Tuoj po sėkme pasibaigusio konkurso, jie bendrovės „RTS Infra Construction“ kontrolę perleido kitam „rubikonui“.

Registrų centro duomenimis, 2013 m. gruodžio 20 d., t.y. praėjus vos savaitei po pinigingos sutarties sudarymo, 50 proc. įmonės akcijų perleista bendrovei SPV-13. Kurį laiką šią įmonę kontroliavo kitas Estijos darinys – bendrovė „Three Thousand Corporations“. Ankstesnis 15min tyrimas demaskavo šią įmonę, kaip priedangos struktūrą, kuria naudojosi trys „Icor“ vyrai – Andrius Janukonis, Linas Samuolis ir Gintautas Jaugielavičius.

Trečia serija. Nesumedžioto šerno dalybos

32 mln. eurų užsakymą gavusioje „RTS Infra Construction“ jau apskritai nebeliko estiškų pėdsakų. 15min turimais duomenimis, 100 proc. bendrovės akcijų nuo 2014 m. kovo valdo ta pati lietuviška įmonė SPV-13. O ir joje estiškų pėdsakų nebėra – net kaip priedangos „Icor“ vyrams.

15min duomenimis, nuo 2014 m. rugpjūčio pusę SPV-13 akcijų valdo viena didžiausių „Icor“ grupės įmonių „Axis Industries“. Be to, SPV-13 valdyme „Icor“ jau seniai turi kompanjoną.

Dar 2013 m. spalio 29 d. su „Icor“ susijusi Estijos bendrovė „Three Thousand Corporations“ buvo vienintelė SPV-13 akcininkė – tai liudija Registrų centrui pateiktas tos dienos dokumentas. O jau diena vėliau, kaip rodo registro duomenys, 50 proc. akcijų įgijo bendrovė „Degeras“. Ta pati įmonė, kurią tuo metu valdė menkai žinomas vilnietis Darius Golmantas. Ta pati įmonė, kuri Registrų centre dvejus metus laikė melagingus duomenis apie vienintelę akcininkę I. Kerulę. Tas pats „Degeras“, kuriame nuo 2014 m. sausio iš tikrųjų tūno V. Banio bendražygiai.

Ir vėl tokiu pačiu manevru beveik metus laiko buvo slėpti duomenys apie akcininkų pasikeitimą ir įmonės „Degeras“ atsiradimą bendrovės SPV-13 akcininkų struktūroje kartu su „Icor“ vyrais. Registrų centrui tik 2014 m. rugpjūčio 22 dieną buvo pateiktas dokumentas, jog nuo 2013 m. spalio 30 dienos yra ne vienas bendrovės akcininkas.

Tik po beveik metų pranešama apie pasikeitusius „SPV-13“ akcininkus. 15min nuotr.

Šio komplikuoto žaidimo akcijomis ir milijonais chronologija atrodo štai taip:

Visa ši chronologija rodo, kad „Icor“ vyrai ir V. Banio kompanija galimai susidėjo dar nepasibaigus Kauno MBA statybų konkursui. Paprastai tariant, tai panašu į nesumedžioto šerno dalybas.

„Icor“ atstovai iš pradžių 15min tvirtino, esą jokių V. Banio bendražygių bendrovės „Degeras“ struktūroje nebuvo. Jie mojavo tais pačiais lengvai prieinamais duomenimis iš Registrų centro, kuriuose nurodyta, kad „vienintele“ bendrovės akcininke buvo Irena Kerulė. Supažindinti su oficialiais duomenimis ir pačios I. Kerulės registrui pateiktu patvirtinimu apie dvejus metus teiktus netikslius duomenis, papildomų komentarų „Icor“ atstovai nebepateikė.

Ketvirta serija. Ne pirmas kartas

Visa ši istorija, kai V. Banio kompanija ir „Icor“ vyrai kartu valdo didelės vertės MBA projektą, nėra vienintelis tokio šių dviejų verslo grupių bendradarbiavimo pavyzdys. Labai panašiai klostėsi didžiausio kąsnio MBA pyrage – Vilniaus gamyklos – dalybos.

Sostinės MBA gamyklos konkursą, po viešų batalijų su nepasitenkinimą reiškusio koncernu „Icor“, laimėjo bendrovė „Energesman“, kurią tuo metu kontroliavo V. Banys ir jo bendražygiai. Keliais mėnesiais anksčiau nei Kaune, 2013 m. liepą, su „Energesman“ pasirašyta 41,7 mln. eurų vertės sutartis. Kaip ir Kaune, prieš tai pašalinus visus be išimties konkurentus. Tarp jų ir „Icor“ kontroliuotą bendrovę „Prime Capital“.

Vilniaus MBA konkurso ataskaita. 15min nuotr.

Vykstant statyboms, kurias vykdė V. Banio šeimos kontroliuojama „Versina“, smarkiai pasikeitė „Energesman“ akcininkų struktūra. Lyg iš giedro dangaus 2014 m. liepą bendrovėje nusileido Estijoje registruota įmonė „Oilwide“. Beveik prieš dvejus metus, padedant Estijos žurnalistei Eliisai Matsalu, 15min išaiškino, kad šią įmonę valdo jau minėtas Estijos darinys „Three Thousand Corporations“. Tas pats darinys, kurį per tris Lietuvos įmones oficialiai valdė „Icor“ vyrų A. Janukonio, L. Samuolio ir G. Jaugielavičiaus tėvai.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolės – „Icor“ rankose. 15min nuotr.

„Icor“ tada pripažino, kad A. Janukonis, L. Samuolis ir G. Jaugielavičius buvo faktiniai Estijos įmonės „Oilwide“ savininkai. Sykiu koncernas apsiskelbė, esą su „Energesman“ akcininkais buvo sutarta apsikeisti akcijomis, jiems atiduodant 50 proc. „Icor“ planuotos Vilniaus šiukšlių deginimo gamyklos. Anot „Icor“, žlugus atliekų deginimo fabriko projektui, akcijų mainai neteko prasmės. Esą būtent dėl to, o ne dėl žurnalistų išaiškinto priedangos mechanizmo, įvykdyta restitucija, „Oilwide“ pasitraukiant iš „Energesman“ akcininkų struktūros.

Tačiau ir tuo keisti sutapimai nesibaigė. Kaip jau skelbėme, vėliau „Energesman“ akcininkų struktūroje atsirado kitas keistas darinys. Pusę įmonės akcijų užvaldė per Olandijoje registruotus fondus kontroliuojama bendrovė „Pirmoji investicija“, kurios pavadinimas smarkiai primena „Icor“ sprendimą biokuro gamintoją „Bionovus“ pakrikštyti nauju vardu – „Pirmoji galimybė“.

„Icor“ kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su „Pirmąja investicija“. Tiesa, „Energesman“ kilus akcininkų konfliktui, būtent šiam akcininkui atstovavo Jovitas Elzbergas – ilgametis „Icor“ vyrų advokatas. Jis neslėpė žinantis, kokiems asmenims dirba, bet tuomet atsisakė tai atskleisti.

„Kadangi turiu konfidencialumo situaciją su savo klientu, to neprivalau atskleisti. (...) Aš negaliu dirbti su klientais, nežinodamas savo klientų“, – pernai liepą 15min sakė J. Elzbergas.

Dar vienas netiesioginis „Pirmosios investicijos“ ryšys – Svajūnas Juodka. Šį ilgametį energetikos sektoriaus veikėją nežinomi akcininkai paskyrė „Pirmosios investicijos“ direktoriumi. „Energesman“ direktorius Donatas Majus tada teismui teikė duomenis, rodančius, kad būtent S. Juodką buvo siekiama pasodinti į jo kėdę.

S. Juodka – buvęs ilgametis „Vilniaus energijos“ darbuotojas. Jis buvo garsiai linksniuojamas 2014 m., kai jo sutuoktinė, Darbo partijos deleguota Žydrūnė Juodkienė, darbavosi energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje. Būtent dėl sutuoktinio Ž. Juodkienei buvo klijuojama „Icor“ atstovės ministerijoje etiketė. Dabar pora jau išsiskyrusi.

Beje, pernai „Energesman“ įvyko dar vienas galios pozicijų perskirstymas. Dabar „Pirmoji investicija“ turi vos 60 iš 4940 įmonės akcijų. Arba vos daugiau nei 1 proc. Registrų centro duomenimis, V. Banio bendražygiai iki šiol valdo didžiąją dalį „Energesman“ akcijų.

Penkta serija. Tyla anapus Rubikono

15min kreipėsi į „Icor“ atstovą Nerijų Mikalajūną su klausimu, kaip koncerno įmonė įsigijo bendrovės „RTS Infra construction“ dalį akcijų, praėjus nedaug laiko po laimėto konkurso dėl Kauno MBA gamyklos statybų. Taip pat buvo klausiama, ar „Icor“ turėjo susitarimą su Estijos įmone OU „RTS Infra“, kurios vienas iš savininkų dalyvauja Estijos korupcijos byloje. 15min domėjosi, ar buvo tartasi, kad po konkurso laimėjimo įmonė pereis „Icor“.

Taip pat „Icor“ atstovo buvo klausiama, ar jie turėjo kokių nors susitarimų su Vytautu Baniu ar jo verslo partneriais dėl MBA gamyklų statybų konkursų pasidalinimo Lietuvoje.

„Icor“ atstovo buvo prašoma ir komentaro dėl „Energesman“ struktūros. Dabar tarp įmonės akcininkų yra bendrovė „Pirmoji investicija“, Registrų centre yra įgaliojimas šiai įmonei „Energesman“ akcininkų susirinkimuose atstovauti J. Elzbergui. Šis teisininkas ne kartą atstovavo „Icor“ vyrams ar įmonėms teisme ir yra siejamas su šiuo koncernu. 15min klausė, ar „Icor“ turi ką nors bendro su „Pirmąja investicija“.

Nė į vieną iš minėtųjų klausimų „Icor“ atstovas neatsakė.

Jis pasiūlė 15min naudoti kiek anksčiau atsiųstą įmonės komentarą, kuriame nėra atsakymų į konkrečius klausimus:

„Axis Industries“ Rinkodaros skyriaus vadovė Sigita Dabulė 15min teigė, kad nei Kaune, nei Alytuje „Axis Industries“ grupės įmonės nedalyvauja atliekų rūšiavimo veikloje ir nevykdo gamyklų eksploatacijos.

Pasak jos, šiuose miestuose konkursai buvo skelbti tik gamyklų statybai. Jokios institucijos jokių priekaištų dėl šių konkursų neturėjo.

„Axis industries“ „RTS Infra construction“ akcijų įsigijo 2014 metų antroje pusėje, kai „RTS Infra construction“ jau buvo laimėjusi konkursą Kaune ir pasirašiusi viešojo pirkimo sutartį su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (Kauno RATC). Šiame Kauno RATC organizuotame viešojo pirkimo konkurse mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimui ir statybai „Axis industries“ nedalyvavo“, – teigė bendrovės atstovė.

Šešta serija. „Atskambinsiu po pusvalandžio“

15min pavyko susisiekti su Irena Kerule, šios istorijos centre esančios bendrovės „Degeras“ vadove, ilgiau nei dvejus metus oficialiai buvusia šio verslo savininke. Jai prireikė daugiau nei dvejų metų, kad prisimintų, jog nevaldo įmonės, kuriai vadovauja.

Pateikiame visą interviu su I. Kerule:

– Čia Šarūnas Černiauskas trukdo, žurnalistas iš naujienų portalo 15min.

– Taip, klausau jūsų.

– Norėjau pasitikslinti trumpai. Jūs UAB „Degeras“ tebesat direktorė?

– Taip, esu. Bet kad ten tos veiklos pas mus – tai ten nelabai vyksta.

– Aš norėjau trumpai pasiteirauti dėl akcininkų duomenų. Matau, kad 2016 m. gegužę yra įregistruotas pranešimas, kad nuo 2014 m. sausio 22 d. yra nebe vienas akcininkas.

– Taip...

– O visą tą laiką jūs buvot nurodoma kaip vienintelė akcininkė šitos įmonės.

– Taip. Koks klausimas?

– Tai norėjau pasiteirauti, kaip čia taip nutiko, kad dvejus metus Registrų centre buvo netikslūs duomenys apie įmonės savininkus.

– Nu, bet tai pasitaiko tokių klaidų visokių. Kad nepateikia ar pateikia, nu, pavėluoja. Tai ar čia labai didelė tragedija?

– O nuo kada jūs šitai įmonei vadovaujat?

– Šiaip aš nežinau, kodėl į šituos klausimus atsakinėti. Dabar taip telefonu paskambinat ir sakot – žurnalistas. Ir turiu atsakyti jums.

– Matot, tokia įdomi situacija. Jūs nuo 2014 m. sausio 23 d. buvot registruota kaip vienintelė akcininkė. O paskui, daugiau negu po dvejų metų...

– O yra, sakykit, kokia nors problema? Kokia nors yra problema čia?

– Norėjau pasiteirauti, ar jūsų buvo prašoma slėpti tikruosius akcininkus. Tai yra Tautvilis Paulius Jurėnas, UAB „Derika“, UAB „City Properties“.

– O kas galėjo prašyti manęs slėpti?

– Akcininkai?

– Keisti klausimai tokie jūsų. (juokiasi)

– Matot, ne kasdien matau taip, kad žmogus įregistruojamas vieninteliu akcininku diena po to, kai yra visiškai kiti akcininkai.

– O kodėl jus taip domina dabar tie klausimai, ta įmonė? Kas čia taip atsitiko?

– Na, šita įmonė gana dideliu projektu disponavo, t.y. atliekų rūšiavimo gamyklomis.

– Ir dabar kas nors nutiko? Kokia nors problema?

– Na, mane tiesiog domina, kodėl... Tiesa, dar norėjau pasitikslinti. Tiktai 2016 m. ir pranešėte Registrų centrui apie kitus akcininkus?

– Nu taip. Taip, taip ir buvo.

– O kodėl dvejus metus tada buvo pateikiama, na, nepykit, melaginga informacija?

– Ne, melagingos aš neteikiu...

– Bet jūs nebuvot...

– Žiūrėkit, jūs galit man paskambint už 5 minučių?

– Bet jūs nebuvot vienintele akcininke šitos įmonės niekada?

– Ar jūs man galit už 5 minučių paskambinti?

– Žinoma, drąsiai.

– Gerai, ačiū.

I. Kerulei paskambinome ir po sutartų penkių minučių. „Degero“ vadovė paprašė dar pusvalandžio, po kurio žadėjo pati perskambinti. Bet nepaskambino. Ir pati į skambučius neatsiliepė.

Beje, dešimtimis milijonų eurų vertinamą projektą kontroliavusi bendrovė „Degeras“ veiklos iš esmės nevykdė. Įmonės finansinės ataskaitos rodo, kad nuo įsteigimo 2013 m. iki 2015 m. pabaigos „Degero“ pardavimai buvo visiškai nuliniai.

Septinta serija. Kokie dar susitarimai?

Vytautas Banys Kauno ir Kėdainių MBA projektuose tiesiogiai nedalyvauja. Čia su „Icor“ vyrais flirtavo jo verslo partneriai. Vienas svarbiausių visos MBA epopėjos žmonių, paklaustas, kaip vertina tai, kad jo verslo partneriai turi bendrą įmonę su „Icor“ vyrais ir ta bendrovė laimėjo Kauno MBA gamyklų statybų konkursus, 15min teigė, jog nėra susipažinęs su kitų „NEG Recycling“ akcininkų veikla.

„Aš nesu Jūsų nurodytos „RTS Infra construction“ akcininkas, su kitų „NEG Recycling“ akcininkų verslu nesu susipažinęs, kitų asmenų veiklos nevertinu“, – komentavo V. Banys.

Jis teigė, kad jokių susitarimų su „Icor“ koncernu dėl MBA konkursų pasidalinimo neturėjo: „Su jūsų nurodyta įmone nesu turėjęs jokių susitarimų.“

Epilogas. Lietuvos padalijimas: šiukšlių variantas

Kauno ir Vilniaus MBA gamyklų statybų konkursus laimėjusios bendrovės yra siejamos tiek su „Icor“ vyrais, tiek su V. Baniu bei jo verslo partneriais, jie turėjo bendras įmones ir veikė išvien. Tačiau tai anaiptol ne vieninteliai MBA gamyklų konkursai, kuriuos susižėrė šios verslo grupės, tiesiog kituose Lietuvos miestuose šios įmonės konkursus laimėjo atskirai.

Septynios gamyklos iš dešimties yra susijusios su šiomis verslo grupėmis. Alytuje dalį gamyklos statė „Icor“ priklausanti įmonė „Axis Industries“. Beje, konkurse dalyvavo ir „RTS Infra construction“, šios dvi įmonės buvo konkurentės. Tačiau tuo metu, 2013 metų pradžioje, „Icor“ pėdsakų bendrovėje „RTS Infra construction“ dar nebuvo. Ją tuo metu valdė Estijos bendrovė OU „RTS Infra“, kurios vienas iš savininkų yra įsivėlęs į korupcijos bylą Estijoje, ir lietuvis Sigitas Petrauskas.

O V. Banys ir jo verslo partneriai atsiriekė dalį MBA gamyklų kituose miestuose. Marijampolės, Šiaulių ir Klaipėdos gamyklų statybų konkursus laimėjo „NEG Recycling“ ir „NEG Energy“ įmonės, kurių akcininkai buvo V. Banys ir kiti su juo susiję „šiukšlynų milijonieriai“.

Tik trijų gamyklų statybų konkursus laimėjo su šiomis verslo grupėmis nesusijusios įmonės. „Manfula“ laimėjo gamyklos Utenoje statybų konkursą, „Ekoatliekos“ – Panevėžio gamyklos konkursą, o „Veistas“ ir „Plungės lagūna“ – Telšių gamyklos konkursą.

Prie šios publikacijos taip pat prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus žurnalistas Skirmantas Malinauskas bei Estijos leidinio „Aripaev“ žurnalistė Eliisa Matsalu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...