captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aiškėja Pagalbinio apvaisinimo įstatymo spragos

Neprabėgus nei pusei metų nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo, jau vardijamos jo spragos. Teigiama, kad nevaisingoms poroms užkraunama didelė finansinė našta dėl amžino embrionų saugojimo, taip pat raginama leisti ir mokamą lytinių ląstelių donorystę. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė atkerta, kad kol kas jokių pokyčių neplanuojama, embrionų saugojimo išlaidas turėtų prisiimti šias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, o donorystė negali būti mokama.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Santaros klinikų vaisingumo centras šiemet jau atliko per keturias dešimtis procedūrų nevaisingoms poroms. Pernai, kai jos nebuvo kompensuojamos valstybės, tokių procedūrų buvo keturis kartus mažiau. Tačiau procedūrų būtų gerokai daugiau jei ne reikalavimas amžinai saugoti sukurtus embrionus, sako vaisingumo asociacijos vadovė. Pasak jos, žmones gąsdina mintis, kad jie keliasdešimt metų kiekvieną mėnesį už embrionų saugojimą privalės sumokėti apie 30 eurų.

„Valstybė uždėjo tokią amžiną naštą susiplanuoti amžinas lėšas. Bet tie, kas neturi pinigų embrionų šaldymui, yra priversti gydytis konservatyviu pagalbinio apvaisinimo metodu, kuris jau senokai buvo įrodyta, kad yra neefektyvus, mažina pastojimo tikimybę“, – kalbėjo Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

„Turim pasižiūrėti, kiek embrionų atsiras, kiek porų norės juos laikyti, kiek laiko laikyti ir tada pasižiūrėsim, kaip naudojamos PSDF lėšos, ir gal bus galima kažkaip mėginti šitą klausimą dar kartą svarstyti, kad palengvintumėm pacientams“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė įsitikinus, kad saugojimo išlaidos – ne šeimų reikalas, o šias paslaugas teikiančių klinikų atsakomybė. Tačiau įstatymas – kas turi padengti saugojimo išlaidas – nenumato. Pasak pirmininkės, valstybei pagalbinio apvaisinimo paslaugos kasmet ir taip kainuoja apie tris milijonus eurų.

lentele

„Ši atsakomybė turėtų tekti joms, nes iš tiesų jos gauna ir taip pakankamai nemažas pajamas iš pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Tai tam tikros rizikos taip pat turėtų išlaikyti“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Naujai priimtame įstatyme yra numatyta ir neatlygintina lytinių ląstelių donorystė, tačiau medikai sako, kad tai beveik misija neįmanoma. Esą, jei vyrų donorų ir yra, tačiau moterų, norinčių dovanoti kiaušialąstes, surasti itin sunku, nes donorės lauktų stimuliacija hormanais, chirurginė intervencija. 

„Lietuva dar nėra tokia altruistinė šalis, kad savanoriškai be jokio užmokesčio donoruotų lytines ląsteles. Taigi lytinės ląstelės turėtų būti įvežamos, kaip ir sperma, pavyzdžiui, iš Europos banko ten iš Danijoje esančio arba kiaušialąstės galėtų būti įvežamos, tačiau vėlgi privačioms to daryti neleidžiama, valstybinės to nedaro kol kas reiškia stumiame į tą pačią situaciją, kurioje buvo ir iki įstatymo priėmimo“, – sakė vaisingumo klinikos vadovė Gražina Bogdanskienė.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė atkerta, kad apie mokamą lytinių ląstelių donorystę negali būti nė kalbos.

Kasmet planuojama atlikti apie tūkstantį pagalbinio apvaisinimo procedūrų, medikai prognozuoja, tad reikalavimas saugoti embrionus amžinai, po kurio laiko sukurs jų perteklių. Valdantieji, priėmę šį reikalavimą sako, kad problemos nebus, nes įstatymas leidžia po dvejų metų embrionus donuoti kitoms nevaisingoms poroms, tačiau, medikų teigimu, norinčiųjų donorinių embrionų kol kas neatsiranda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close