captcha

Jūsų klausimas priimtas

Alkoholio reklamos draudimas: į neigiamas pasekmes neatsižvelgta

Žiniasklaidos priemonių savininkai neturės kaip kompensuoti dėl alkoholio reklamos prarastų pajamų, o valdžia į šią problemą žvelgė pro pirštus. Taip portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis. Jo teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai buvo svarstyti tik visuomenės sveikatos kampu, o į galimas pasekmes žiniasklaidos rinkai – neatsižvelgta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo teiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios apribos alkoholinių gėrimų prekybą. Taip pat nuo 2018 m. pradžios, neskaitant kelių nereikšmingų išimčių, bus visiškai uždrausta alkoholio reklama.

Reklamos draudimas turės neigiamos įtakos komercinės žiniasklaidos priemonėms – dalį jų pajamų sudaro iš alkoholio reklamos gaunamos lėšos. „Kantar TNS“ duomenimis, alkoholio reklama sudaro tik 1,88 proc. visų reklamos pinigų, tačiau, nepaisant nedidelės procentinės išraiškos, iš rinkos dingtų nuo 5 iki 7 mln. eurų. Anot Žurnalistikos instituto direktoriaus D. Jastramskio, tie keli milijonai – palyginti didelė suma.

Jo teigimu, žiniasklaidos organizacijos pačios neturi didelių svertų kompensuoti kelių milijonų eurų netekties rinkoje, o valdžios institucijos, svarstydamos įstatymo pakeitimus, apie tai nepagalvojo: „Į šiuos įstatymo pakeitimus buvo žiūrima tik kaip į sveikatos politikos dalyką ir nebuvo žiūrima kaip į žiniasklaidos politikos dalyką“, –  sakė D. Jastramskis.

D. Jastramskis. BNS nuotr.

Neteks didelių sumų

Vienas iš didžiųjų Lietuvos naujienų portalų DELFI, įsigaliojus reklamos draudimui, patirs nemažai finansinės žalos. Nors UAB „Delfi“ įmonės direktorius Vytautas Benokraitis tikslių skaičių įvardyti nenorėjo, jo teigimu, įmonė, kuriai priklauso ir keletas žurnalų, praras šimtatūkstantines sumas. Jis sako, kad reklama iš kitų sektorių pajamų šios netekties tikrai nepadengs.

„Šiais laikais mes veikiame ne lokalioje rinkoje, bet globalioje, ir šiuo metu mes konkuruojame ne tik su vietiniais portalais, bet ir su išoriniais – „Google“, „Facebook“, „YouTube“, kurie labai auga reklamos pajamų atžvilgiu, ir čia natūraliai yra didžiausia konkurencija. Rinka ir klientų ratas nesikeičia, o verslai yra linkę netgi emigruoti“, –  situaciją komentavo V. Benokraitis.

Tuo metu  IQ žurnalo redaktorius Ovidijus Lukošius įvardija, jog apie 15 proc. metinių žurnalo pajamų sudaro alkoholio reklama. Jis teigia, kad bet koks pajamų netekimas žiniasklaidos organizacijoms yra skaudus ir teks galvoti, ar ieškoti būdų sutaupyti, ar papildomai užsidirbti.

„Tai galėtų būti konferencijų organizavimas, galbūt bandymas pritraukti papildomų pajamų iš internetinio turinio. Gal atsigaus kita reklamos rinka, kiti reklamos davėjai skirs didesnius biudžetus, ir bus kompensuotos tos netektys. Galbūt bankrutuos keletas konkurentų, tuomet kiti žurnalai galės tikėtis gausesnių pajamų iš reklamos. Aš esu linkęs manyti, kad mums pavyks tas netektis kompensuoti, skiriant daugiau energijos renginiams ar skaitmeninėms platformoms, kurios po truputį pradeda generuoti pajamas“, –  tikino O. Lukošius.

Jis neatmetė tikimybės, kad gali tekti mažinti honorarus autoriams ar komandiruočių kiekį, tačiau sako, jog mažiausia, ko norisi kuriant žurnalistinį turinį, tai – atsisakyti žurnalistų.

UAB „Delfi“ vadovas V. Benokraitis teigia, kad tokia grėsmė, jog prireiks mažinti darbuotojų skaičių, visada yra: „Esame įmonė, turinti savus finansinius tikslus, ir faktas, kad tokie sprendimai, tokie pajamų netekimai gali tiesiogiai daryti įtaką ir pačiam turiniui.“

Jis taip pat mano, jog logiškas sprendimas būtų sekti Estijos pavyzdžiu ir visiškai uždrausti reklamą tik socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju nenukentėtų ir internetiniai portalai: „Valdžia, tas pats A. Veryga, nuolat komunikuoja apie tai, kad didžiausią įtaką alkoholio reklama daro jaunimui. Visi suprantame, kad didžiausias jaunimo auditorija yra „Facebook“ platforma. Estijos valdžia mato ir nukreipia sprendimus būtent ten, kur labiausiai skauda“, –  samprotavo „Delfi“ vadovas.

V. Benokraitis. BNS nuotr.

Kompensuos socialine reklama?

Balandžio mėnesį sveikatos apsaugos ministras A. Veryga žadėjo, jog dalį nuostolių, kuriuos žiniasklaidos priemonės patirs uždraudus alkoholio reklamą, bus bandoma kompensuoti socialine reklama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

„Kalbant apie reklamos draudimą, mes sakome, kad į fondą bus generuojamos papildomos įplaukos iš akcizų tam, kad valstybė žiniasklaidoje pirktų socialinę reklamą. Taip žiniasklaida atgautų dalį prarastų pinigų“, – tuomet LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ sakė A. Veryga.

Šiais metais skirta 1,3 mln. eurų fondo lėšų projektams finansuoti. Šios lėšos skiriamos ne vien socialinei reklamai, bet ir kitiems prevenciniams projektams bei moksliniams tyrimams. Todėl socialinė reklama visiškai nepadengtų minėtų 5–7 mln. eurų nuostolių, kuriuos žiniasklaida išankstiniais skaičiavimais patirs uždraudus alkoholio reklamą.

Tokius ministro pažadus V. Benokraitis vadina akių dūmimu, nes jokių diskusijų apie tai nėra. Taip mano ir Žurnalistikos instituto direktorius D. Jastramskis, vadindamas tokius valdžius sprendimus neišmintingais. Anot jo, kol kas nėra jokio mechanizmo ar plano, kaip viskas veiktų. Be to, žiniasklaidos organizacijos pastaruoju metu – finansiškai nusilpusios, todėl valstybei reikėtų pagalvoti apie jų rėmimą.

 „Turėjo iš anksto būti ieškoma mechanizmų, kurie realiai galėtų subsidijų aspektu padėti žiniasklaidos organizacijoms. Nemaža dalis reklamos pinigų yra iškeliavusi į pasaulines kompanijas, tokias, kaip „Google“, „Facebook“ bei „YouTube“. Prieš šitą žingsnį žengiant reikėjo galvoti, iš kur ir kokiu modeliu būtų galima subsidijuoti žiniasklaidą, tiesiogiai ar netiesiogiai, per mokesčius ar per tiesiogines subsidijas“, –  kalba D. Jastramskis.

Alkoholio reklamos draudimas įsigalios nuo kitų metų pradžios. Jis bus taikomas visai reklamai, išskyrus informacinius pranešimus, skirtus šio verslo specialistams, alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Diskusijos dėl alkoholio ribojimo

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...