captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministrė: klausimas, kiek liks universitetų, nėra svarbiausias siekiant mokslo kokybės

Klausimas, kiek liks universitetų, nėra svarbiausias siekiant mokslo kokybės, nors būtent jis susilaukia daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nors viešojoje erdvėje daugiausi dėmesio susilaukia klausimas, kiek liks universitetų, ne jis yra svarbiausias kalbant apie mokslo kokybę. Reformos pagrindinis siekis, kad universitetai, ilgametis valstybės raidos garantas, būtų sustiprinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje ministerijoje sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, nors Lietuva pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių kiekį, ir tai didžiulis pranašumas, bet svarbi ir mokslo kokybė, o norint ją užtikrinti būtina sutelkti išskaidytą akademinį potencialą.

„Kaip pavyzdį pasakysiu, kad Kaune yra vykdomos 23 ekonomikos krypties studijų programos. Tai reiškia, kad tiek yra įdarbinta dėstytojų, tiek yra studentų. Pasižiūrėjus į realybę, kas trečia–ketvirta studijų programa priima iki dešimties studentų, tokiu būdu mes labai neefektyviai panaudojame valstybės skiriamą finansavimą“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu apie 41 proc. studijų programų yra dubliuojama.

J. Petrauskienė taip pat pabrėžė, kad optimizuoti universitetų tinklą būtina, nes nuolat mažėja studentų, o pritraukti jų iš užsienio galima vieninteliu būdu – užtikrinant aukštojo mokslo kokybę, o tam būtina, kad studijuoti ateitų pasirengę studentai, būtų užtikrinta aukšta dėstytojų, tyrėjų kompetencija, studijų programos būtų grindžiamos specialistų poreikiu.

Anot ministrės, viena iš studijų kokybės prielaidų – motyvuoti dėstytojai ir tyrėjai. „Šiandien turime situaciją, kai dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra keturis kartus mažesni nei užsienio valstybėse, rinktis akademinę karjerą nėra patrauklu“, – kalbėjo ministrė.

J. Petrauskienė sakė, kad norint dėstytojų atlyginimus kitąmet pakelti 30 proc., reikėtų 22,5 eurų, ir pradėjus derybas dėl biudžeto šis poreikis jau išsakytas Finansų ministerijai.

Kaip viena svarbių sąlygų užtikrinti aukštojo mokslo kokybę spaudos konferencijoje įvardintas ir abiturientų pasirengimas, o tam planuojama keisti ir pedagogų rengimo sistemą.

Kaip sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, fragmentacija yra pedagogų rengimo sistemos bėda, nes mokytojus ruošia 20 aukštųjų mokyklų, o ruošiami ne tie pedagogai,kurių mokyklos trūksta.

„Tai vienas iš esminių rūpesčių, nes švietimo sistemoje nuo pedagogo priklauso ir bendrojo mokslo kokybė, ir studentų, ateinančių į aukštąjį mokslą, kokybė. Šiuo metu mes turime labai  fragmentuotą modelį, 20 aukštųjų mokyklų turi pedagogus rengiančias programas ir akivaizdu, kad tokiame skaičiuje taškų mes negalime sutelkti mokslinio potencialo, užtikrinti aukšto parengimo lygio“, – sakė G.Viliūnas.

Taip pat ruošiant pedagogus bus siekiama subalansuoti paklausą su pasiūla. „Dabar pedagogus rengiančios programos gerokai nerezultatyvios, daug rengiama pedagogų, kurių faktiškai mokyklai nereikia, o kurių reikia, arba neateina į programą mokytis, arba jas pabaigę išeina į kitas darbo vietas“, – sakė viceministras.

„Fizinio lavinimo, šokio pedagogų yra gerokas perteklius, mes nematome, kad jie nueitų į mokyklas, o fizikos, chemijos informacinių technologijų mokytojų trūksta daugelyje regionų, bet šios programos nesurenka studentų. Vienintelis kelias, kurį dabar galima taikyti, mėginti  perkvalifikuoti gretutinių specialybių mokytojus arba pritraukti per inovatyvias programas kaip „Renkuosi mokytis“, kurie pajuto pašaukimą vėliau, ateina iš kitų sričių“, – kalbėjo G. Viliūnas.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad pertvarkant aukštąjį mokslą svarbiausias klausimas nėra, kiek universitetų liks Kaune, nors daugiausia diskusijų vyksta šia tema, o kuriems universitetams būtų optimaliausia jungtis, siekiant aukštojo mokslo kokybės.

„Ne universitetų skaičius Kaune yra didžiausia siekiamybė, apie ką daugiausiai diskutuojama, bet koks geriausias kelias jungtis, kad būtų užtikrinta aukštojo mokslo kokybė“, – sakė ministrė.

Seimas šiuo metu svarsto daug diskusijų keliantį universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek J. Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo, pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Ankstesniame vyriausybės plane buvo plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...