captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar po kritikos prezidentė valdantiesiems turėtų pateikti ir „receptų“?

Prezidentės žodžiai taikytini ir jai pačiai, sako Seime daugumą turinčių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar jo neįžeidė Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto. „Prezidentei tai galioja lygiai taip pat, kaip ir mums, nes ji – viena iš valdžios institucijų. Jeigu yra pasiūlymų [D. Grybauskaitės – LRT.lt], kuriems mes nepritarėme, labai norėčiau išgirsti, kokie tie pasiūlymai“, – ragina R. Karbauskis. Tačiau ar apskritai prezidentė turėtų valdančiajai daugumai teikti kokius nors pasiūlymus ir „receptus“?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė teigia, kad laikomasi nuostatos, jog prezidentė savo metinių pranešimų nekomentuoja, todėl esą ir jokių „receptų“, kaip galima būtų vykdyti strategiškai svarbias reformas valstybės sektoriuje ar kitose srityse, D. Grybauskaitė nepateikinės.

Tuo metu opozicinės konservatorių partijos lyderis, Seimo narys Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad prezidentė turėtų valdantiesiems nurodyti, ką jie turėtų nedelsdami taisyti ar įgyvendinti.

„Deja, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir ministrai aiškina, kad viskas gerai. Esą iš prezidentės kritikos neišgirdo. Neaišku, ar jie buvo užsidengę akis, ar užsikimšę ausis, ar, kaip prezidentė sakė, ne visada protu teisingai ir tinkamoje vietoje pasikliauja. Tokia pozicija liudija, kad valdantieji neprisiima jokios atsakomybės ir, matyt, po metų šalies vadovė savo kritiką turės pakartoti dar griežčiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis tvirtino manąs, kad šalies vadovė privalėtų prisiimti atsakomybę už savo žodžius ir pasakyti,  kas – toliau. Jei jos kritika reiškia, kad nebepasitiki trimis ministrais – švietimo ir mokslo, finansų ir sveikatos apsaugos, tuomet, pasak G. Landsbergio, „arba juos derėtų pakeisti, ar priversti dirbti taip, kad jie susigrąžintų prezidentės pasitikėjimą“.

Palygino su alkoholikais

„Receptų, kurie padėtų vykdyti būtinas reformas, valdantieji privalėtų ieškoti patys. Tačiau jie nepripažįsta, kad serga, nepripažįsta jiems prezidentės pareikštos kritikos. Panašiai kaip alkoholikai, kurie neigia, kad jiems reikia nedelsiant gydytis. Jeigu šitie vaikinai nepasimoko iš praeities, tai galės ateityje mokytis iš savo pačių klaidų“, – kritikos valdantiesiems negailėjo opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Svarstydamas, kodėl šalies vadovė, kaip niekad anksčiau, praėjus vos pusmečiui po vyriausybės sudarymo, taip negailestingai ją sukritikavo, net apeliuodama į sveiką protą, liberalų senbuvis teigė manąs, kad tai greičiausiai lėmė nepasiteisinusios prezidentės viltys, jog ministrų kabinetas, prie kurio suformavimo ji irgi prisidėjo, vykdys būtinas reformas.

„Kad ir miškų urėdijų reforma. Apie ją jau nieko net nesigirdi. Todėl prezidentei galėjo tiesiog pristigti kantrybės. Matyt, pasitikėjimo kreditas senka“, –  pastebėjo E. Gentvilas.

Jis prisipažino po Seimo rinkimų nenustebęs, kad „valstiečiai“ juos laimėjo ir formuos vyriausybę, nes manęs, kad jie – idealistai, sugebantys ką nors daryti. Tačiau dabar, anot E. Gentvilo, paaiškėjo, kad „valstiečiai“ – nebūtinai idealistai, o kai kurie iš jų esą šarlatanai: „Bet liūdniausia, kad jie nelabai ką ir sugeba daryti. Todėl prezidentės nusivylimas – visiškai pateisinamas. Ar ji išrašys jiems kokių piliulių, ar priverstinį gydymą, nežinau.“

Ką duoda padažnėję „valstiečių“ ir socialdemokratų susitikimai?   

Valdančiajai daugumai priklausančių socialdemokratų atstovas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas neabejoja, kad partneriai „valstiečiai“ patys privalo ieškoti sprendimų būdų, kaip pagerinti vyriausybės darbą ir savo veiklą Seime.

„Pirmiausia, tegul jie patys tarpusavyje apsisprendžia, kokius sprendimus remia, o kokių – ne. Tuomet tegul ateina pas koalicijos partnerius ir tariasi, kaip priimti tuos sprendimus, dėl kurių jau buvo susitarta. Dėl kitų galima ginčytis“, – kalbėjo A. Sysas.

Vertindamas politiniuose kuluaruose kartas nuo karto pagarsėjančias kalbas, kad socialdemokratai dėl stringančių svarbių sprendimų ir nesusikalbėjimų su „valstiečiais“ gali trauktis iš valdančiosios koalicijos, partijos senbuvis pajuokavo: „Ateis laikas, bus ir vaikas. Dabar apie pasitraukimą kalbų nėra. O tas „dabar“ gali užtrukti ir iki kitų rinkimų“.

A.Sysas teigė manąs, kad sprendimas socialdemokratams tapti dar viena opozicine partija nieko gero neduotų. Jei „valstiečiai“ nuspręstų koalicijos partnerius keisti, tuomet esą ir būtų daromi ryžtingi žingsniai.

BNS nuotr.

Ar pati prezidentė žino, ką daryti?

Politinės komunikacijos žinovas ir politologas Lauras Bielinis, vertindamas aštrią prezidentės kritiką valdančiųjų atžvilgiu, abejojo, ar pati šalies vadovė žino, ką daryti, kad nestrigtų ir būtų teisingai vykdomos reformos švietimo, sveikatos apsaugos ar finansų srityse: „Tai, kad ji taip drąsiai kritikuoja valdančiuosius, pakankamai rizikinga jai pačiai, nes ji praranda savo atramas. Juk „valstiečiai“ šalies vadovę nuolatos įvardindavo kaip savo sąjungininkę. Prezidentės antroji kadencija eina į pabaigą, ji tampa raišąja antimi, o tai reiškia, kad politiniai subjektai vis mažiau ir mažiau į ją kreips dėmesį. Likus visai be paramos, jai būtų sudėtinga.“

Kita vertus, politologas sutiko, kad prezidentės kritika „valstiečiams“ ir jų vyriausybei – pagrįsta, nes jie, anot L. Bielinio, ne tik neišmano politinio gyvenimo dėsnių, bet ir negeba spręsti kasdienių šalies problemų. „Tokia jų veikla – pavojinga valstybei. Jie – neatsakingi, demagogai ir būtinas reformas pradeda nuo priešingo galo. Ar mums visiems teks tai kentėti visą ketverių metų kadenciją, priklausys nuo to, ar konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai sugebės susitarti ir suformuoti Seime galbūt ir trapią, bet sugebančią dirbti daugumą“, – svarstė L. Bielinis.  

Politologė Jūratė Novagrockienė įsitikinusi, kad „valstiečiams“ nevertėtų prašyti ir laukti prezidentės „receptų“, kaip vykdyti šaliai būtinas reformas.

„Jiems buvo suteiktas pakankamas pasitikėjimo kreditas, todėl jie patys turėtų ieškoti reikiamų sprendimų, kad ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, o ne laukti prezidentės „receptų“. Manyčiau, kad ypač vyriausybė, atsižvelgdama ir į prezidentės kritiką, ir į krentančius reitingus bei visuomenės, žiniasklaidos nepasitenkinimą, turėtų padaryti išvadas“, – sakė politologė.

Atsakydama į klausimą, kas lemia, kad vyriausybei nesiseka ne tik vykdyti, bet ir pradėti būtinų reformų, J. Novagrockienė pastebėjo, kad šios problemos buvo užprogramuotos, dar tik formuojant ministrų kabinetą: „Aukštyn kojomis buvo pastatytas visas vyriausybės institutas, formuojant ją kaip profesionalų vyriausybę. Įsivaizduota, kad pati [vyriausybė] priiminės visus sprendimus, o juk iš tikrųjų esminius sprendimus priima Seimas. Todėl vyriausybė turėtų užsitikrinti jo palaikymą. Kol kas tas pavyksta, tačiau Seime nuolatos juntama trintis tarp R. Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio, o kartais ir Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio, audrina visuomenę – kas gi turėtų prisiimti politinę atsakomybę už reformas, kai profesionalų vyriausybė to padaryti negeba ir neturi svertų?“

Politologė atkreipė dėmesį ir į sudėtingus „valstiečių“ ir jų koalicijos partnerių socialdemokratų santykius. Anot jos, kartais susidaro įspūdis, kad pastariesiems labiau apsimokėtų pasitraukti ir palikti „valstiečius“ kapanotis vienus, nei ginčytis su jais ar ieškoti bendrų sutarimų.

Kokia situacija šalies politiniame gyvenime galėtų susiklostyti, jei dar ir po pusmečio vyriausybės darbas strigtų?

J. Novagrockienė svarstė, kad galbūt „valstiečiams“, dar neturintiems patirties dirbti aukštesniame politiniame lygyje nei savivaldybės, pavyks padaryti pažangą. Bet neatmestina, kad „valstiečiai“ gali ieškoti kitų koalicijos partnerių. Pats pesimistiškiausias dabartinės valdančiosios koalicijos darbo scenarijus, pasak politologės, – priešlaikiniai Seimo rinkimai.

Išgirdo prezidentės geranoriškumą, o ne kritiką

Vertindamas prezidentės kritiką ir galimybes sulaukti jos patarimų ar pagalbos, kaip spręsti pačias būtiniausias šaliai problemas, R. Karbauskis tvirtino metiniame pranešime išgirdęs, esą šalies vadovė palaiko vykdomas reformas: „Girdėjau, kad prezidentė sprendimus mato taip pat, kaip ir mes. Tik problema galbūt ta, kad tiems sprendimams vien tik mūsų noro nepakanka. Mums reikia pagalbos. Pavyzdžiui, miškų reformą mes absoliučiai palaikome, bet neturime paramos. Dėl alkoholio kontrolės įstatymo buvo daug kritikos, bet aš buvau tikras, kad jis [prezidentės – LRT.lt] bus pasirašytas.“

„Valstiečių“ lyderis tikino šalies vadovės kritiką pajutęs ne dėl vienų ar kitų sprendimų, o dėl triukšmo, kurį visuomenėje sukėlė alkoholio ribojimo ar kitos reformos. Per tą triukšmą esą nesigirdėjo to, kaip jo partija planuoja spręsti švietimo ar sveikatos apsaugos problemas.

„Jeigu aš prezidentės pranešime būčiau išgirdęs apie visai kitas problemas, tuomet šiandien kalbėčiau kitaip. Nežinau, kodėl šiemet prezidentės nuomonė dėl Darbo kodekso pasikeitė kardinaliai. Todėl jos kritiką dėl jo priimame ribotai. Mes dėl Darbo kodekso prisiimame politinę atsakomybę, nes padarėme viską taip, kaip prieš metus kalbėjo šalies vadovė, nes mūsų nuomonės sutapo. Ir ateityje darysime taip, kaip mums atrodo“, – teigė R. Karbauskis.

Jis patikino, kad „valstiečiai“ prisiima politinę atsakomybę už savo vykdomas reformas. Taip ketina elgtis ir ateityje.

„Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto“, – pareiškė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime.

Paklaustas, ar tokie prezidentės žodžiai neįžeidė, R. Karbauskis atsakė: „Prezidentei tai galioja lygiai taip pat, kaip ir mums, nes ji – viena iš valdžios institucijų. Jeigu yra pasiūlymų [D. Grybauskaitės – LRT.lt], kuriems mes nepritarėme, labai norėčiau išgirsti, kokie tie pasiūlymai.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...