captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelio reitingai rieda žemyn kartu su pasitikėjimu vyriausybe

Pasitikėjimas vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu smuko labiausiai per apklausų laikotarpį – beveik 6 procentiniais punktais. Reikšmingai sumažėjo ir palaikančiųjų jo vadovaujamo ministrų kabineto veiklą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokius duomenis atskleidžia DELFI užsakymu gegužės 19-25 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimo dalyviai ir toliau įvardija S. Skvernelį tinkamiausiu politiku ar visuomenės veikėju užimti vyriausybės vadovo pareigas, tačiau pasitikėjimas juo krito 5,9 procentiniais punktais. Už S. Skvernelį šiuo metu pasisako 31 proc. apklaustųjų, kai balandį jį palaikė 36,9 proc. Kovo mėnesį tinkamiausiu premjeru jį įvardijo 40,6 proc. tiriamųjų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorius Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad toks apklausos rezultatas yra ryškus signalas premjerui. „Greičiausiai šis rezultatas pradeda atspindėti visuomenėje augantį nusivylimą, kad S. Skvernelis kol kas nerodo konkrečių rezultatų kaip vyriausybės vadovas ir lyderis, kuris turėtų pradėti reformas ir pateisinti tuos lūkesčius, kuriuos yra sukėlęs“, sakė jis.

Pats premjeras apie apklausos rezultatus kalbėti nepanoro. „Komentarų šia tema nebus“, – nurodė vyriausybės vadovo patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas.

Koją kiša chaotiška reforma ir replikos

Prieš mėnesį S. Skvernelis jau tada fiksuotą jo populiarumo mažėjimą siejo su sprendimais švietimo, sveikatos, valstybės valdymo srityse. T. Janeliūno manymu, iš dalies premjeras buvo teisus, nes pradėjus kalbėti apie konkrečius siūlymus, natūraliai atsiranda jiems nepritariančios visuomenės grupės.

„Visuomenės nuomonę veikia ir reformų kritika. Tarkime, antialkoholinė kampanija yra pavyzdys, kai visuomenės lūkesčiai iš pradžių buvo gana teigiami, nes visi problemą supranta ir nori pokyčių. Tačiau reformos aptarinėjimai ir priimami sprendimai tuos lūkesčius gerokai pakeitė, keldami nusivylimą, kad daroma ne tai, ko buvo tikėtasi. Apie tai savo metiniame pranešime praėjusią savaitę kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: diskusijos, užuot telkusios visuomenę ir didinusios jos palaikymą, virto blaškymusi ties antraeiliais uždaviniais, keldamos nepasitenkinimą“, – sakė politologas.

Jis neatmetė galimybės, kad įtakos premjero reitingams turėjo ir pastaruoju metu skambėję gana aštrūs jo pasisakymai. S. Skvernelis griežtai kritikavo partnerius socialdemokratus, sakydamas susidaręs įspūdį, kad šie siekia būti išmesti iš koalicijos, po protesto koncerto dėl alkoholio prekybos pataisų mestelėjo „juokeliuką" apie policinę valstybę, teigdamas, kad alternatyva jai tegali būti tik kriminalinė valstybė, ir panašiai.

BNS nuotr.

„Iš vienos pusės, S. Skvernelis savo populiarumą užsiaugino būtent dėl to, kad elgėsi šiek tiek kitaip, negu įprasta tradiciniams politikams. Jis mėgdavo nevynioti žodžių į vatą ir anksčiau, dar būdamas vidaus reikalų ministru. Tai jam tarsi turėjo suteikti papildomo populiarumo, bet visai gali būti, jog tai, kas tiko pradedančiajam politikui, turėjusiam išsikovoti dėmesį ir būti kitokiam negu nusibodę veikėjai, nebegalioja vyriausybės vadovui. Gali būti, jog dalis visuomenės jaučia, kad premjeras ne visada elgiasi pagal savo statusą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Smunkant premjero reitingams, paskutinio tyrimo duomenimis, kiek stabilizavosi valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimas. „Spinter tyrimų" apklausa rodo, kad šiuo metu už "valstiečių" lyderį pasisako 4,5 proc. apklaustųjų, kai balandį tokių buvo 4,3.

Premjeru nusivilia, bet alternatyvų nemato

Pastaroji „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidžia, kad nepaisant premjero reitingo kritimo, kiti politikai nuo jo gerokai atsilieka. Už antruoju šiame tyrime įvardytą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Gabrielių Landsbergį pasisakė penkis kartus mažiau apklaustųjų – 6 proc., be to, jo palaikymas, lyginant su balandžio mėnesiu, sumažėjo 0,7 proc. punkto.

Pasak T. Janeliūno, šiuo atveju reikšmingesnis yra ne reitingo pokytis, kuris yra paklaidos ribose, bet situacija, kad G. Landsbergio vertinimai iš esmės nesikeičia. „Didžioji problema gali būti ta, kad G. Landsbergis jau susiduria su tam tikromis palaikymo „lubomis“, virš kurių jo reitingas ir jo įvaizdis, kaip reikšmingo politiko, nebeauga. Jis gali įstrigti ne itin aukštuose reitinguose, ir nebeatrasti galimybių sukurti stipresnio lyderio įvaizdį“, – svarstė politologas.

Jo teigimu, nepaisant to, kad premjero S. Skvernelio reitingai krenta, gyventojų pasitikėjimas jo potencialiais varžovais nedidėja arba pokyčiai yra minimalūs. „Tai rodo, kad niekas nesiima alternatyvaus lyderio vaidmens ir realiai nelabai naudojasi S. Skvernelio populiarumo kritimu“, – aiškino T. Janeliūnas.

Visuomenės parama mažėja

Apklausa atskleidžia, kad teigiami S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės vertinimai smuko daugiau nei dvigubai – nuo 4,8 proc. balandį iki 2,2 proc. gegužę. Tačiau, bendrovės „Spinter tyrimai" vadovo Igno Zoko teigimu, šio pokyčio nereikėtų vertinti kaip ypatingo, nes jis neperžengia leistinos tyrimo rezultatų paklaidos (3,1 proc.) ribos.

Vis dėlto, pasak I. Zoko, atsižvelgiant į bendruosius teigiamus bei neigiamus  vyriausybės darbo vertinimus, matyti reikšmingi pokyčiai. „Greičiau teigiamai“ vyriausybės darbą šiuo metu vertina 24,8 proc. apklaustųjų, kai balandį tokių buvo 33,9 proc., taigi, palankių vertinimų sumažėjo 9,1 procentinio punkto.

Tuo metu "greičiau neigiamai" vertinančių Ministrų kabineto veiklą padaugėjo 4,2 procentinio punkto (nuo 3o proc. iki 34,2 proc.). Neigiamas vertinimas kito leidžiamos paklaidos ribose.

Per tyrimo laikotarpį padaugėjo ir neatsakiusiųjų ar nežinančių, kaip vertinti vyriausybės veiklą - jų skaičius išaugo 4,7 procentinio punkto.

„Palaikančiųjų vyriausybės veiklą reikšmingai sumažėjo. Kodėl tai įvyko, belieka spėlioti. Nauja vyriausybė, kaip ir visos vyriausybės, paprastai iš pradžių gauna tam tikrą pasitikėjimo kreditą, kuris paskui pamažu silpsta. Taigi, priklausomai nuo vienokių ar kitokių vyriausybės veiksmų, kurie nebūtinai yra blogi, kartais tiesiog nepopuliarūs, reitingas mažėja", - šią situaciją komentavo I. Zokas.

Tuo metu T. Janeliūno manymu, atsakomybę dėl paramos vyriausybei mažėjimo atsakomybę turėtų prisiimti ir premjeras S. Skvernelis. Esą kalbant apie esmines valstybės gyvenimui reformas – Aukštojo mokslo pertvarką, antialkoholinę kampaniją, Darbo kodeksą, pokyčius mokesčių srityje – premjeras aiškiai nepasako, kas norima padaryti ir kokių rezultatų laukiama.

„Vietoje to reiškiasi „antrosios linijos generolai“, tai yra, ministrai, kuriems ne tik tenka ginti savo poziciją visuomenės akyse, bet dar atlaikyti didžiulį partnerių, net „valstiečių“ frakcijos Seime, puolimą, o premjeras tuo metu nedemonstruoja tvirtos pozicijos, blaškosi ir leidžiasi į kompromisus. Žinoma, jo situacija sudėtinga, nes jis neturi tvirto palaikymo net valdančiojoje frakcijoje Seime, bet kartu tokia kompromisinė pozicija yra jo silpnoji vieta, nes jis kartais savotiškai išduoda savo ministrus bei paties vadovaujamos vyriausybės parengtus projektus, ir tai gali kompromituoti reformų iniciatyvas“, – aiškino politologas.

„Valstiečiai“ smunka, konkurentai – iš paskos

Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už šiuo metu populiariausią Valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 19 proc. apklaustų gyventojų. Per mėnesį „valstiečių“ reitingas smuktelėjo 0,9 proc. punktais. Paklaidos ribose mažėjo ir jų artimiausių konkurentų konservatorių populiarumas – jei balandį už juos būtų balsavę 14,6 proc. tyrimo dalyvių, tai gegužę tokį apsisprendimą pareiškė 13,1 proc.

„Sunku rasti vieną konkrečią priežastį, kodėl neauga Tėvynės sąjungos reitingai. Tai gali būti susiję ir su G. Landsbergio, kaip lyderio, veikla. Jis „nebetempia“ savo partijos labiau į viršų“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Tuo metu „valstiečių“ kritimas, T. Janeliūno manymu, yra sulėtėjęs. „Jie greičiausiai pasiekė savotišką realų savo reitingo „dugną“. Įsivaizduoju, kad ateityje kritimas nebeturėtų būti toks aiškus, jeigu tik partija nesusidurs su naujomis ypač kritinėmis pastabomis iš žiniasklaidos ir ekspertų, kurias galėtų paskatinti tai, kad siūlomos reformos veja viena kitą, tačiau nėra įgyvendinamos iki galo“, – pažymėjo jis.

Apklausos duomenimis, šiuo metu paklaidos ribose – 0,4 proc. punktais – ūgtelėjo ankstesnį pirmininką Algirdą Butkevičių jaunosios kartos politiku Gintautu Palucku pakeitusių socialdemokratų reitingai. Pasiteiravus, ar toks pokytis galėtų būti susijęs su socialdemokratų rėmėjų viltimi dėl naujojo lyderio, T. Janeliūnas pažymėjo, jog apklausa atskleidžia, kad ši viltis – pernelyg maža.

„Apklausos metu socialdemokratų lyderiai kaip tik keitėsi, ir tai partijos reitingams galėjo suteikti žymiai didesnį impulsą. Tačiau šie pokyčiai nepadarė didelio įspūdžio socialdemokratų potencialiems rėmėjams, ir tai nieko gero partijai nežada, nes kada, jei ne pasikeitus vadovui, galima įkvėpti pokyčių vilties?“, – svarstė politologas.

Tuo pačiu jis „keistu“ pavadino labiausiai, bet taip pat paklaidos ribose – 1,1 proc. punkto – ūgtelėjusį opozicinio Liberalų sąjūdžio, įklimpusio korupcijos skandale, vertinimą. „Gali būti, kad liberalų rinkėjai jau buvo nurašę tą partiją anksčiau, dabar liko tik tie, kurie nemato jokios kitos alternatyvos liberalioms idėjoms. Taip pat gali būti, kad pastariesiems skandalams, susijusiems su Gintaru Steponavičiumi arba Šarūnu Gustainiu, nebuvo skirta tiek vietos naujienose, todėl žmonės tiesiog į tuos pranešimus nesureagavo“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų gegužės 19-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...