captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lyčių nelygybė versle: priežasčių siūlo ieškoti dar darželyje

Lyčių lygybės skatinimui reikalingos kompleksinės priemonės, nes nelygybės ištakos glūdi giliai – visuomenės santvarkoje, nuostatose bei stereotipuose. Taip diskusijoje apie verslo patirtis, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, pabrėžė ‚Nasdaq“ atstovė Lina Šiumetė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pradėti siūlo nuo švietimo sistemos

„Reikalinga didesnė informacijos sklaida. Ypač svarbus jos integravimas į ankstyvąjį ugdymą, kada formuojamos bazinės lyčių vaidmenų sąvokos. Tam būtinas dėmesys švietimo sistemoje ir auklėjimo modeliuose“, – sakė L. Šiumetė, „Nasdaq“ rinkos operacijų skyriaus vadovė.

Pasak jos, nors lyčių lygybės srityje pažanga jau vyksta, yra dar neišnaudotų galimybių.

„Mūsų visuomenė dar tikrai bręsta šiuo klausimu, dėl to labai smagu matyti priemones, kurių imamės valstybės mastu, bet tos priemonės dar tikrai nėra išeikvotos, pavyzdžiui, švietimo sistemoje. Visos nelygybės prasideda šeimoje, darželyje ir, deja, vėliau ta praktika nueina į įmones“, – pridūrė L. Šiumetė. 

Skandinaviška patirtis sulaukė pasipriešinimo

„Banke „Swedbank“ lyčių lygybė jau treti metai viena iš strateginių krypčių, – įmonės patirtimi dalijosi Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė. – Pastebėjome, kad tai suteikia didesnę grąžą akcininkams. Iš pat pradžių pradėjome nuo lygių galimybių politikos, kuri apėmė ne tik darbo užmokesčio skirtumus, bet ir karjeros galimybes, darbo sąlygas.“

Pasak D. Grigienės, pradėjus imtis veiksmų, paaiškėjo, kad įmonės darbuotojai nesupranta lyčių lygybės temos, todėl buvo imtasi svarbaus žingsnio – mokymo. Tai buvo atlikta pradedant nuo aukščiausio lygio vadovų. 

Žinių trūkumas nebuvo vienintelis trukdis efektyviai siekti pokyčių – įmonėje buvo sulaukta ir nemažai pasipriešinimo. „Ne kartą girdėjau sakant, kad moterys pačios yra atsakingos, jog lyčių lygybės tema kertasi su vyrų teisėmis, tarsi yra prieš pačius vyrus. Ir tik palaipsniui, tik suteikiant žinių pradėjome jausti proveržį“, – pasakojo „Swedbank“ Lietuvoje atstovė. 

Panašia patirtimi dalijosi ir Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius: „Kai aš pradėjau dirbti, vadovavimas, deja, nebuvo siejamas su jaunu amžiumi, džiaugiuosi, kad pavyko sugriauti stereotipus, tačiau pasiūlęs moterį į valdybą, netrukus sulaukiau klausimo, ar nebus per didelis krūvis gležniems pečiams?“

Kaip jis pabrėžė „tiesiausias kelias į lyčių lygybę – negalvojimas, kad esame skirtingi“.

Vaiko priežiūros atostogos – trukdis?

Pasak verslininkų, lyčių nelygybės problemą dar labiau gilina vaiko priežiūros atostogos. Moterys išeina prižiūrėti vaikų ir tuo metu darbo užmokesčio skirtumas pradeda augti. Štai „Swedbank“ Lietuvoje ėmėsi praktikos, kad jeigu įmonės viduje keliamas atlyginimas, jis keliamas ir vaiko priežiūros atostogose esantiems darbuotojams, kad nesusiformuotų atlyginimų skirtumas ateityje. 

Harry Knight/Unsplash nuotr.

„Šis projektas atnešė labai daug naudos organizacijai – pradėjo keistis organizacinė kultūra, šiltėjo bendravimas, organizacijos klimatas, sumažėjo darbuotojų kaita, ypač sektoriuose, kuriuose anksčiau kaitą jusdavome labiausiai. Atsirado didesnis kūrybiškumas, o kuo daugiau kūrybiškumo, tuo verslumas didesnis, ir galima pasiekti didesnių rezultatų“, – pasakojo „Swedbank“ atstovė. 

Pasak jos, galėtumėme imti pavyzdį iš Švedijos, kur galioja įstatymas, pagal kurį tėvai skatinami išeiti vaiko priežiūros atostogų – kitu atveju negautų išmokos. „Nors vyrai ir uždirba daugiau, jiems dar mokama ir papildoma premija vien tam, kad imtų tas atostogas. Žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, toks scenarijus galėtų būti sprendimu“, – sakė D. Grigienė.

Pasak „Telia Lietuva“ atstovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, vaiko priežiūros atostogos sutrukdo moterims, šios pradeda atsilikti savo patirtimi, atlyginimais, todėl aukščiausiose pareigose  pradeda dominuoti vyrai. Moterų įtraukimas į aukščiausias pareigas, pasak jos,  neša labai akivaizdžią naudą, o moterų potencialo neišnaudojimas darbo rinkoje nėra gerai tiek darbo rinkai, tiek pačiam verslui.

„Vaiko priežiūros atostogomis šiuo metu pasinaudoja tik apie 20 proc. Lietuvos vyrų, turime kažką daryti, kad šie skaičiai keistųsi“, – akcentavo „Telia Lietuva“ atstovė. 

Reikalingas lankstumas

Verslo įmonių atstovai vienbalsiai sutaria, kad  lankstumas – svarbus kriterijus kalbant apie pokyčius lyčių lygybės srityje.

„Telia Lietuva“ atstovės teigimu, įmonė skatina darbą ne pilnu etatu, tačiau tai kol kas pasirinko tik 5 proc. darbuotojų. Tikimasi, kad įdiegus naująjį Darbo kodeksą tai taps populiaru ir darbuotojai galės daugiau laiko praleisti su šeima.

„Lankstumas, jo formavimas organizacijoje, prisiderinimas prie darbuotojų poreikių – mums svarbios sritys. Naujasis Darbo kodeksas taip pat suteiks lankstumo, būtent jis leis darbuotojams anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje atstovė.

Laukia iššūkis

Nuo liepos 1 d., kai įsigalios naujo Darbo kodekso pataisos, darbdaviai, kurių įmonėje dirba 50 darbuotojų ir daugiau, privalės priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

Pasak Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės tokios nuostatos įgyvendinimas Lietuvoje nėra apgalvotas, nes neaišku,  kas padės privačiam verslui parengti metodiką ir gaires.

„Raginčiau vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pagalvoti apie šios nuostatos įgyvendinimą, kadangi jau dabar tarnyba gauna paklausimus ne tik iš privačiojo, bet ir iš viešojo sektoriaus“, – pabrėžia lygių galimybių kontrolierė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...