captcha

Jūsų klausimas priimtas

Meras: nebuvo pagrindo į Klaipėdos greitąją nepriimti už išžaginimą teisto felčerio

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovai neturėjo juridinio pagrindo į felčerius nepriimti Kęstučio Stasaičio, nuteisto už pacientės išžaginimą greitosios automobilyje Vilniuje, teigia miesto meras.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

„Iš direktoriaus lūpų aš išgirdau, kad juridinio pagrindo nepriimti jo į darbą jis neturėjo. Tie emociniai aspektai, aišku, nėra beverčiai, tačiau vis tik teisiniai argumentai nesuteikia galimybių nepriimti žmogaus į darbą“, – BNS sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Savivaldybės, kuri yra Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties steigėja, vadovas pabrėžė, kad visą atsakomybę už šį darbuotoją prisiima įstaigos vadovas.

BNS kalbintas kriminologas Gintautas Sakalauskas teigė, jog egzistuoja tikimybė, kad kartą seksualiai prieš kitą žmogų smurtavęs asmuo tą darys ir vėl, todėl „su įdarbinimu, ypač į tokias pačias pareigas, turėtų būti žiūrima labai atsargiai“.

Kaip pranešė portalas delfi.lt, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje už merginos išžaginimą greitosios medicinos pagalbos automobilyje teistas K. Stasaitis įsidarbino neseniai. Jis baigė paramediko kursus ir pateikė reikiamus dokumentus, o pažymos, kad negalėtų dirbti tokio darbo, kiek žinoma jo vadovui, nėra.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas pabrėžė, kad atstumti bausmę įkalinimo įstaigoje atlikusį žmogų, atitinkantį visus reikalavimus, nebūtų teisinga.

„Šis žmogus padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, jam paskirta bausmė ir tą bausmę jis atliko. (...) Kiek mane informavo vadovas, iki to, kad galėtų tapti vienu iš felčerių greitosios medicinos pagalbos stotyje, jis išklausė, berods, 600 valandų kursus, atlikinėjo praktiką ligoninėse. 2015 metais jis gavo licenciją iš akreditavimo tarnybos, kuri, aš taip tikiuosi, įvertino visus – tiek asmenybinius, tiek ir profesinius aspektus. Ir jeigu akreditacijos tarnyba suteikė jam teisę dirbti toje srityje, aš suprantu, kad juridinio pagrindo nepriimti žmogaus į darbą, juo labiau, kai tikrai trūksta žmonių, jų tikrai reikia, įstaigos vadovas neturėjo“, – sakė uostamiesčio meras.

K. Stasaitis priimtas bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui ir dirba stebimas kolegų.

„Tiesiog įstatymas nesuteikia galimybės tokios progos nesuteikti. Kitaip tai būtų diskriminacija“, – pridūrė V. Grubliauskas.

Pasak Lietuvos teisės instituto kriminologo G. Sakalausko, nors žmogui turi būti paliekama galimybė dirbti atlikus bausmę, egzistuoja tikimybė, kad kartą smurtinį nusikaltimą prieš kitą žmogų padaręs asmuo tai gali pakartoti ir vėl.

„Seksualinės prievartos atveju esmė yra smurtas prieš žmogų. Per tam tikrą seksualumą yra išreiškiamas smurtas, agresija prieš kitą žmogų. Ir tikimybė, kad žmogus ir vėliau gali kažką panašaus padaryti, yra gana didelė. (...) Aš linkęs manyti, kad su įdarbinimu, ypač į tokias pačias pareigas, turėtų būti žiūrima labai atsargiai“, – sakė G. Sakalauskas.

Pasak jo, tokiems žmonėms turėtų būti rengiami socialinio ugdymo ir antiagresijos kursai, per juos žmonės išmokomi suvaldyti savo agresiją. Tačiau Lietuvos įkalinimo įstaigose tokius kursus kaliniai praeina retai.

„Tai susiję su žmogaus mąstymu, požiūriu į kitą žmogų. Tai pirmiausia yra kito žmogaus žeminimas per lytinius santykius. Ir kai felčerio darbe jis vėl susitiks su kitais žmonėmis, man tai kelia daug abejonių“, – kalbėjo kriminologas.

2009 metų spalio 24-osios naktį reanimobiliu Vilniuje važiavę felčeris K. Stasaitis ir vairuotojas Janas Borkovskis turėjo teikti pagalbą Pylimo gatvėje rastai merginai, jai buvo sužalotas veidas, perpjauta lūpa.

Iš pradžių sužeistoji nugabenta į Žalgirio klinikas, o įtarus, kad merginai gali būti sukrėstos galvos smegenys, ji pervežta į Greitosios  pagalbos ligoninę. Iš ten po poros valandų K. G. išleista į namus.

Po dviejų dienų, manydama, kad greitosios pagalbos automobilyje buvo apsvaiginta medikamentais ir išžaginta, mergina kreipėsi į policiją.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad gabenant nukentėjusią merginą iš vienos ligoninės į kitą slaugytojas jai į sėdmenis suleido nenustatytos kilmės medikamentų, nuo jų mergina nepajėgė valdyti savo kūno bei pasipriešinti. Pasinaudodamas bejėgiška aukos būkle, slaugytojas ją išžagino. Po to tą patį padarė greitosios automobilio vairuotojas.

K. Stasaitis nuteistas kalėti septynerius, o 65 metų greitosios vairuotojas J. Borkovskis – penkerius metus ir šešis mėnesius.

Nukentėjusiai merginai abu vyrai turi iš viso sumokėti 33 tūkst. litų (beveik 10 tūkst. eurų) neturtinės žalos.

Po šio įvykio sostinės greitosios pagalbos automobiluose įrengtos vaizdo kameros.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...