captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas: prezidentės metiniame pranešime trūko savikritikos

Ketvirtadienį LR prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą, kuriame apžvelgė svarbiausius šalies pasiekimus ir kylančius iššūkius. VU TSPMI vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas ir LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius prezidentės pranešime pasigedo savirefleksijos. Pasak ekspertų, savikritika ir autentiškas nuoširdumas galbūt net sustiprintų prezidentės pozicijas kalbant visuomenei.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Man atrodo, didelė dalis žmonių vertina neapsimestinį nuoširdumą ir savirefleksiją. To labai trūksta Lietuvos politikoje“, – vertindamas prezidentės metinį pranešimą kalbėjo VU TSPMI vadovas prof. R. Vilpišauskas.

Politologas pastebi, kad pranešime daug kritikos sulaukė valdantieji dėl reformų imitacijos.

„Tačiau sąmoningai paliekamas neapibrėžtumas, kas turėtų prisiimti atsakomybę: valdančiosios daugumos frakcija Seime ar vyriausybė. Neapibrėžtumas ir sumaištis – dažniausiai prezidentės naudoti žodžiai. Neatsakytas klausimas, ar prezidentė linkusi laukti, kol reformos pajudės, ar ji mato radikalesnių sprendimų dėl kai kurių politinių pozicijų keitimo, kai kurių ministrų keitimo ar apskritai valdančiosios daugumos gebėjimo veikti“, – sako R. Vilpišauskas.

LRT.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus V. Laučiaus manymu, socialinio teisingumo trūkumas Lietuvoje ir socialinio jautrumo trūkumas valdančiajai daugumai vykdant pertvarkas buvo pagrindinė prezidentės pranešimo mintis.

Pasak politikos ekspertų, kasmet po metinio pranešimo kyla diskusija, ar prezidentė turi pakankamai galių, ar yra tik simbolinė figūra.

„Prezidentė yra politinė nepartinė figūra. Idealu, kai šią poziciją užimantis žmogus telkia politines ir visuomenės jėgas vykdant pokyčius. Kaip sutelkti pagrindinius sprendimų priėmėjus – tai yra labai sudėtinga ir svarbi užduotis. Kita vertus, prezidentės galios yra ribotos, todėl dažnai ir balansuojama pateikiant pasiūlymus, bet neįvardijant, kaip tai padaryti, kad ji nebūtų ignoruojama ir visuomenės akyse neatrodytų pralaimėtoja“, – svarsto R. Vilpišauskas.

„Pastaruosius dešimtmečius lyg ir sutariama, kad prezidentui netrūksta galių, todėl po kiekvieno pranešimo prezidentė sulaukia kritikos, kodėl nepriėmė vienų ar kitų sprendimų“, – pastebi V. Laučius.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

V. Laučiaus teigimu, vienas iš svarbiausių valstybei aspektų – užsienio politika – metiniame prezidentės pranešime sulaukė nepakankamai dėmesio.

„Užsienio politikai metiniame pranešime turėtų būti skiriama apie 50 proc. Pasigedau aiškesnio dėmesio ir aiškesnių pozicijų, nes praeitais metais įvyko daug pokyčių pasaulyje: Donaldo Trumpo išrinkimas, „Brexit“, – sako V. Laučius.

R. Vilpišausko nuomone, prezidentė galbūt galvoja, kad visuomenei svarbesni yra ekonominiai ir socialiniai reikalai, todėl šiems aspektams skirta daugiau dėmesio. Tačiau, pasak politologo, prezidentė paminėjo svarbiausius dalykus: šalies gynybą, NATO pajėgų buvimą regione, Ukrainos ir Gruzijos palaikymą. Įdomu tai, kad prezidentė neakcentavo situacijos Europos Sąjungoje, pastebi R. Vilpišauskas.

Pašnekovų manymu, prezidentės pranešimas buvo tipinis kalbėjimo rinkėjams pavyzdys, pateiktas paprastai, kad daugumai būtų lengvai suprantamas, kuriame pateikiami pasiūlymai, kaip būtų galima tobulinti valstybės politiką.

Visas prezidentės pranešimo vertinimas – įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...