captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslai universitete darbuotojų akimis: nauda ar tik „popieriukas“?

Kad mokslai universitete ar jam prilygintoje mokymo įstaigoje pravertė dirbant, mano beveik 58 proc. aukštojo mokslo diplomą įgijusių asmenų. Tiesa, 6,2 proc. iš jų teigia, kad studijavo tik dėl diplomo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 1396 universitetinį išsilavinimą įgijusius Lietuvos gyventojus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ką tik, birželio 1 d., prasidėjo priėmimas į šalies universitetus, aukštųjų mokyklų absolventai netrukus gaus diplomus ir bandys universitetuose gautas žinias pasiūlyti darbdaviams, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – jau dabar pagal gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalį Lietuva užimą vieną aukščiausių vietų Europos Sąjungoje, o kurio nors universiteto diplomą turi kas penktas Lietuvos gyventojas.

Aukštąjį išsilavinimą vertina ir verslininkai – jo pageidaujama didžiojoje daugumoje darbo skelbimų. Deja, aukštojo mokslo diplomas automatiškai nereiškia didesnio atlyginimo, o kai kurias, ypač humanitarines, profesijas pasirinkę asmenys turi didelių problemų ieškodami darbo. Galbūt dėl to stojančių į universitetus paskutiniu metu po truputį mažėja, populiaresnės tampa praktiškesnių profesijų mokančios kolegijos.“

Pasak R. Tatarėlytės, įdomu, kad stipriais universitetais garsėjančioje Jungtinėje Karalystėje gerai paruoštais darbui save laiko ne 100, o tik 77 proc. neseniai baigusių šalies aukštąsias mokymo įstaigas. Taip rodo kompanijos „Accenture“  atliktas tyrimas.

„Lietuvoje teigiančių, kad iš aukštojo mokslo turėjo vienokios ar kitokios naudos, priskaičiuota beveik 58 proc. Tačiau visiškai patenkintų mokslais ir dirbančių pagal specialybę iš jų buvo tik 45,7 proc. 41,4 proc. minėjo, kad įgytas žinias pritaikė visai ne toje specialybėje, kurios siekė aukštojoje. Likusieji, beveik 13 proc. iš mokslų turėjusių bent kokios naudos, teigė, kad studijos pravertė tik dalinai, – sako R. Tatarėlytė. – Kad nusivylė gautu bakalauro ar magistro diplomu, skundėsi 26,9 proc.

Šie žmonės pareiškė, kad dirba ne pagal specialybę, o duonai pelnyti teko mokytis visai kito užsiėmimo. Dar 9,1 proc. atsakiusiųjų į klausimus mano, kad universitetai net ir specialybės tinkamai neišmokė. Nors ir dirba pagal gautą diplomą, faktiškai jie visko išmoko jau dirbdami. Dar 6,2 proc. buvo išvis kategoriški – mokiausi, kad tik gaučiau diplomą.“

Atrodo, kad pasitenkinimas baigtais mokslais labai priklauso nuo dirbančiojo amžius. Štai vyresni nei 31 metų darbuotojai dažniau universiteto išsilavinimui tarė „taip“, o jaunesni – „ne“. Teigiančių, kad po aukštojo dirba ne pagal specialybę ar turėjo mokytis kitos profesijos, tarp jaunesnių darbuotojų buvo vos ne kas trečias, kai taip manančių vyresnio amžiaus asmenų – tik kas penktas.

Įdomu, kad tiek vyrų, tiek moterų požiūris į įgytą universitetinį išsilavinimą beveik sutapo. Kiek daugiau buvo tik moterų, kurios gautu išsilavinimu buvo patenkintos tik iš dalies. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...