captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus centre rastos mumijos sudomino „New York Times“

Leidinys „New York Times“ publikavo straipsnį apie Vilniuje, Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje atrastas ir tyrinėjamas mumijas. „Mumifikuoti kūnai, saugomi bažnyčios kriptoje, suteikia mokslininkams informacijos apie anksčiau gyvenusių žmonių sveikatą ir ligas“, – rašo autorius.
V. Balkūno (15min.lt) nuotr.
V. Balkūno (15min.lt) nuotr.

Šimtai palaikų rasti išsibarstę šalia kriptos pačiame Vilniaus centre. Ir 23 iš jų puikiai išsilaikė: drobėse suvynioti jų kūnai išlaikė formas, kūnus dengia drabužiai, o vidaus organai taip pat išliko iki šių laikų.

Šios mumijos atrastos prieš penkerius metus ir pradėtos tirti iškart kelių šalių mokslininkų. Bandoma įminti žmonių, gyvenusių 17, 18, 19 a., paslaptis ir sužinoti, kokiomis ligomis jie sirgo ir nuo kokių mirė.

„Šie kūnai taip gerai išsilaikę, kad atrodo, lyg būtų gyvi“, – sako Dario Piombino-Mascali, antropologas iš Italijos, šias mumijas studijuojantis nuo 2011 m.

Vilniuje rado raupų viruso pėdsakus

Dr. Piombino-Mascali ir jo kolegos turi, ką papasakoti. Ypač po to, kai Vilniaus bažnyčios kriptoje, vienoje iš mumijų, aptiko raupų viruso pėdsakus. Vien 20 a. nuo šios ligos mirė 300 mln. žmonių.

Kitose mumijose rasta rachito, osteoartrito, žarnyno infekcijų požymių. Tirdami Vilniaus mumijas, mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kaip po pasaulį išplito kai kurios mirtinos ligos: nuo tų laikų, kai Kolumbo dar neatrastos Amerikos gyventojai sirgo širdies ligomis, iki 19 a. tuberkuliozės Europoje.

Kaip anksčiau rašė 15min žurnalistas Vaidas Neverauskas, Vilniuje rastas mumijas tiria jungtinė mokslininkų komanda iš McMasterio (Kanada), Helsinkio, Vilniaus bei Sidnėjaus universitetų. Ji bandys iš naujo įvertinti žmonijos sukauptas žinias apie raupų viruso kilmę ir amžių.

Anot tyrėjų, milijonus mirčių visame pasaulyje sukėlusi liga, kuri lotyniškai vadinama variola, nėra tokia sena, kaip buvo manyta. Atlikti tyrimai parodė, kad ją sukeliantis patogenas netgi galėtų būti vadinamas „šiuolaikiniu“, palyginti su kitais virusais. Prestižiniu laikomame žurnale „Current Biology“ publikuotas straipsnis privertė tarptautinę mokslininkų bendruomenę iš naujo apsvarstyti, kaip raupai paveikė žmonijos istorijos raidą ir kada šis virusas atsirado, o vėliau prisitaikė prie pirmųjų skiepų.

„Mokslininkai iki galo nežino, iš kur atsirado raupai ir kaip tam tikros jų atmainos prisitaikė prie žmogaus organizmo. Mūsų atlikti tyrimai suteikė daugiau duomenų, kuriais remdamiesi galime nustatyti patogeno prisitaikymo galimybes ir atsiradimo amžių“, – sakė dr. Hendrikas Poinaras, McMasterio universiteto senovinės DNR tyrimų centro vadovas.

Vilniuje aptikti raupų viruso pėdsakai

Šioje vietoje, Šventosios Dvasios bažnyčios kriptose, anuomet buvo laidojami dominikonų vienuolyno dvasininkai, bažnyčios mecenatai ir pasiturintys miestelėnai.

Daugiau nei per keturis šimtus metų palaidotųjų palaikai, dėl natūralių kriptos sąlygų, mumifikavosi. Jų minkštuosiuose ir kauliniuose audiniuose ligos, parazitai ir gyvenimo būdas paliko įvairias žymes, kurias lietuvių mokslininkai tyrė netgi kompiuterinės tomografijos aparatais.

Vaiko mumijos tyrimas

Jungtinių Valstijų mokslininkai, gavę leidimą iš Pasaulinės sveikatos organizacijos Ženevoje, pradėjo vienos iš Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios kriptoje palaidoto vaiko mumijos mėginių tyrimus, kurių metu išskyrė raupų viruso DNR. Anot istorinių šaltinių, vaikas mirė tarp 1643 ir 1665 metų – kaip tik tuo laikotarpiu, kai Europoje buvo aprašyti keli žymūs raupų protrūkiai.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...