captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiuolaikinis ugdymas: baimei neturi būti vietos

Švietimo ekspertai vieningai sutaria, kad baudimu už klaidas grįstas ugdymo procesas šiuolaikiniame pasaulyje nebeturi vietos. Nepaisant to, mokyklose toks metodas vis dar taikomas gana plačiai, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai. Žinodami, kad dėl kiekvienos klaidos susilauks griežtos kritikos, mokiniai, atlikdami namų darbų, kontrolinių darbų ar egzaminų užduotis, patiria daug nereikalingo streso. Mokytojai raginami dažniau naudoti teigiamą motyvaciją: pagirti, paskatinti, padėti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gamtos mokslų daktarė, švietimo konsultantė Elena Motiejūnienė atkreipia dėmesį, kad mokantis patiriamas jaudulys yra visiškai normalus. Problemos prasideda tuomet, kai aplinkiniai savo reakcijomis ima jį stiprinti. Jeigu mokinys nuolat girdi kritiką, raginimus paskubėti, lenktyniauti, yra gąsdinamas egzaminais, testais, kontroliniais ir baisiomis pasekmėmis, kurios lauks suklydus, neišvengiamai nukenčia ir mokymosi rezultatai.

„Baimė visiškai nesiderina su sėkmingu mokymosi procesu. Kuo labiau gąsdinsime mokinį, tuo mažiau tikėtina, kad jis išnaudos visą savo potencialą. Lygiai taip pat ir baudų už kiekvieną suvalgytą pyragaitį skyrimo nepavadintume sveikos mitybos skatinimu. Tai paprasčiausiai nelogiška“, – teigia ji.

Anot jos, klaidos yra natūrali mokymosi dalis, todėl labai svarbu, kaip jos vertinamos. Jeigu mokinys turi galimybę ramiai jas apmąstyti, aptarti su mokytoju ir sulaukti iš jo pagalbos, gauna progą pasitaisyti, klaidos pasidaro nebebaisios. Vis dėlto tokie pastebėjimai, kaip „patingėjai“, „nepaklausei“, „kaip išlaikysi egzaminus?“ nėra konstruktyvūs, mat juose išsitrina riba tarp darbo ir asmenybės kritikos.

„Taip sukuriami baime grįsti santykiai, kai klaidos taip sureikšminamos, kad tampa kone viso jauno žmogaus gyvenimo žlugimo prognoze. Tai labiausiai žeidžia pačius mažiausius. Juk žengdami pirmuosius nedrąsius mokymosi žingsnius jie tikisi palaikymo bei padrąsinimo, o sulaukia tik pastabų, kad vėl suklydo, per lėtai atliko užduotis ar panašiai“, – pažymi E. Motiejūnienė.

Ji įsitikinusi, kad ugdymo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to ar bus atpažinti unikalūs mokinio polinkiai, požiūris, interesai. Mokytojas turi padėti mokiniui suprasti, kas jam sekasi geriausiai, pagirti už konkrečius pasiekimus. Jeigu šis suklydo, parodyti klaidą ir paskatinti ją ištaisyti. Labai svarbu, kad vaiką palaikytų ir jo tėvai.

„Mano sūnus mokykloje buvo beveik „nurašytas“ tylenis, tačiau šeimos ir kai kurių mokytojų palaikymo dėka jis sėkmingai baigė mokslus, užsienyje apgynė disertaciją bioinformatikos srityje. Jis pats stengėsi išsiaiškinti savo stipriąsias puses, daug skaitė. Mokiniai turėtų nebijoti ieškoti suaugusiųjų pagalbos, domėtis ir gilintis į tai, kas jiems patinka, tobulinti save, stengtis suprasti kitus“, – teigia E. Motiejūnienė.

Teigiamos motyvacijos svarbą mokymosi procesui pabrėžia ir „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė. Anot jos, šiuolaikiniame ugdymo procese klaidos turėtų būti siejamos ne su bausme, o su galimybe išmokti, tobulėti. Kiekvienam vaikui turi būti suteikiama galimybė analizuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Maža to, paskata darbui turėtų būti ne pažymys, o vidinė motyvacija. Tuo tarpu mokytojui turi būti suteikti įrankiai, padedantys efektyviai komunikuoti su vaikais.

Dėl šios priežasties Elektroninėje mokymosi aplinkoje (EMA) įdiegta galimybė mokytojui grąžinti darbą mokiniui tam, kad šis pats galėtų išanalizuoti mokytojo pastebėjimus ir išsitaisyti klaidas.

„Ši funkcija leidžia mokytojui, peržiūrėjus atliktas užduotis, neskubėti jų vertinti. Pats mokinys gali ištaisyti savo padarytas klaidas ir taip išvengti blogo įvertinimo ar komentaro. Tokį skatinimo, o ne baudimo metodą savo praktikoje naudojo pasaulinio garso pedagogas, humanistinės individualaus ugdymo pedagogikos kūrėjas Šalva Amonašvilis. Vietoje raudonos spalvos rašalo jis netgi naudodavo žalią, ir žymėjo tas mokinio darbo vietas, kurios buvo vertos pagyrimo“, – sako J. Mikulevičiūtė.

Kuriant EMA mokymosi sistemą, siekiama ne nubausti ar „pagauti“ vaikus, kai šie kažko nemoka, o rasti kuo daugiau būdų, kaip jiems padėti mokytis ir patirti sėkmę.

„Prie pradinių klasių mokomųjų dalykų užduočių pateikiame pagelbėti galinčią užuominą. Vyresnėse klasėse prie kai kurių užduočių atsiranda svarbios taisyklės ar formulės. Juk dažnai sunkiau besimokantys vaikai tiesiog nedrįsta paklausti ar paprašyti pagalbos, o gal nesugeba suformuluoti, kas būtent jiems neaišku. Tokie paprasti sprendimai jiems padeda atsistoti ant tinkamo kelio“, - sako „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė.

TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla“ mokykloms dirbti su EMA pirmą kartą pasiūlė dar 2014 m. Šiuo metu šią aplinką naudoja 40 tūkst. 2-6 klasių mokinių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...