captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Valstiečiai“ į „darnią Lietuvą“ vedasi ir konservatorius, ir liberalus

Seime susibūrė įvairiausių laikinųjų parlamentinių grupių – Maldos, Dzūkijos bičiulių, Žemaičių, Bendradarbiavimo su skautais ir kitų. Štai Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ suvienijo tokių skirtingų politinių pažiūrų parlamentarus, kaip Agnė Bilotaitė, Irina Rozova, Remigijus Žemaitaitis, Simonas Getvilas, Dainius Kepenis. Kai kurie šios grupės nariai LRT.lt negalėjo atsakyti, kas yra „Vydūno kelias“ ir apskritai teigė, jog „pokalbiui apie tai reikėtų pasiruošti“.
R. Karbauskis, BNS nuotr.
R. Karbauskis, BNS nuotr.

Seime – ne viena dešimtis laikinųjų parlamentinių grupių, susibūrusių pagal rūpimas temas ar vienijančių kurio nors regiono atstovus. Praėjusios kadencijos Seime tokių grupių buvo 36, šios kadencijos – taip pat daugiau kaip 30.

Nemažai tokių grupių susibūrė pagal geografinį principą – Dzūkijos bičiulių grupė, Kauno krašto bičiulių grupė, Panevėžio krašto bičiulių grupė, Šiaulių krašto bičiulių grupė ar laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“. Pastaroji buria 24 parlamentarus (pusė jų – LVŽS frakcijos Seime nariai) – nuo Klaipėdos iki Raseinių–Kėdainių apygardos, o jai vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seime narys Algimantas Kirkutis.

Kalbėdamas su LRT.lt A. Kirkutis pasakojo, jog buvo nuspręsta sujungti Vakarų Lietuvos išrinktuosius Seimo narius.

„Regioninė politika yra viena rimčiausių politikos sričių, kuri sunkiai skinasi kelią. Pagal regioninę politiką Lietuva turėtų būti pozicionuojama trimis dalimis – Rytų, Vidurio ir Vakarų. Su šita idėja apėjom Seimo narius, jie palaikė idėją, ir sudarėme grupę“, – aiškino A. Kirkutis.


 

A. Kirkutis, BNS nuotr.

Pasak parlamentaro, grupė susirenka ir sprendžia Klaipėdos universiteto ar kitus svarbius šiam kraštui klausimus. „Dabar esame suplanavę rengti konferenciją studijuoti Vydūno palikimą Lietuvos valstybingumui. Jis yra parašęs daug darbų apie tautiškumą, valstybingumą. Tas renginys bus skiriamas Lietuvos 100-mečio paminėjimui“, – pridūrė A. Kirkutis.

Šios grupės pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas sako, kad dar iki rinkimų buvo sutarta, jog „kad ir kas patektų į Seimą, reikia, kad burtųsi Vakarų Lietuvos grupė kaip atsvara sostinei“.

„Tai – toliausiai nuo sostinės nutolęs regionas su specifinėmis temomis, todėl susibūrėme. Būrėsi Žemaitija ir Pajūrio regionas. Ką iki šiol nuveikėme? Susitikome aptarti Klaipėdos regiono ekonomines problemas, šiek tiek susipažinome su Klaipėdos uosto tematika. Iniciavome vieną iš įstatymų projektų, kad 10 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno atitektų Klaipėdos savivaldybei dėl išorinio uosto Melnragėje statybų. Tačiau Seimas kol kas to neparėmė. Buvo susitikimų su vietos verslu, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais“, – dėstė S. Gentvilas.

Parlamentaras tikino, kad ši grupė, kitaip nei kitos, esą funkcionuoja: „Vakarų regiono grupė funkcionuoja, priešingai nei dauguma kitų, kur susirenka, pasirenka pirmininką ir pavaduotoją, ir visi pamiršta, kad yra įsirašę į grupę. Turiu pagirti A. Kirkutį, kuris aktyviai inicijuoja susitikimus.“

Vis tik šios grupės nariai skirtingai atsakė, kiek tų susitikimų buvo – vieniems jis buvo vienas, kiti teigia dalyvavę trijuose.

I. Rozova: negaliu pateikti jokios informacijos

Laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ vienija absoliučiai skirtingų politinių jėgų ir pažiūrų parlamentarus. Jai priklauso ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Agnė Bilotaitė, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narė Irina Rozova, ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis bei kiti parlamentarai.

Grupės pirmininkas A. Kirkutis sako, kad kol kas didelių ginčų ir pykčių pavyko išvengti. „Idėja buvo suburti žmones ne pagal partijas, o teritorinį principą. Didelių konfliktų dar nebuvo. Jei kas nepasirašo dėl universiteto, tai, žinai, nepasirašo... Bet dar nebuvo didelių nesutarimų. Mes taip aštriai dar nediskutavom“, – LRT.lt komentavo grupės pirmininkas.

S. Gentvilo teigimu, parlamente Seimo nariai esą negali nesikalbėti, o grupės nariai yra racionalūs ir išmano problematiką. „Kalbėti apie ekonomiką yra kur kas lengviau nei apie švietimą su Rusų aljansu. Kol kas nelietėme švietimo temų – čia susitarti turbūt būtų sudėtingiau“, – pripažino parlamentaras. 

Konservatorė A. Bilotaitė sako, kad stengiamasi diskutuoti apie Klaipėdos regiono problemas, o ideologinius nesutarimus – apeiti.

„Su I. Rozova mes kaip ir klaipėdietės esame... Nežinau... Manau, kad, kai susirenkame dėl Klaipėdos klausimų, tikrai nesiginčijam dėl ideologinių dalykų ar skirtingų požiūrių. Dirbame tais klausimais, kurie susiję su regionu ar Klaipėdos miestu. Pati buvau subūrusi jaunųjų parlamentarų grupę. Pastebėjau, kad dėl jaunimo klausimų galima susikalbėti, bet kai diskutuodavome dėl ideologinių dalykų, kompromisą būdavo rasti sunku“, – sakė A. Bilotaitė.


 

I. Rozova ir S. Skvernelis, BNS nuotr.

Pati I. Rozova nerado laiko pasikalbėti su LRT.lt ir atsakyti, kuo jai imponuoja Vydūno idėjos. „Oi, negaliu jokios informacijos jums pateikti. Dabar neturiu laiko. Aš taip negaliu, man reikia pasižiūrėti. Nėra kada dabar“, – lakoniškai atsakė parlamentarė.

V. Simulik: Vydūno filosofiją dėstė A. Kirkutis

Pasak grupės narių, idėją pavadinti grupę Vydūno vardu gimė A. Kirkučiui. Tačiau ne visi parlamentarai galėjo paaiškinti, kas konkrečiai yra tas Vydūno kelias.

„Filosofiją susirinkime dėstė ponas A. Kirkutis. Visa tai, ką išdėstė, mums tiko. Pati filosofija – daugiau Vakarų regiono atstovavimas, puoselėjimas ir žiūrėjimas, kuo mes galime būti naudingi kaip parlamentarai. Vydūno vardą pasirinko Kirkutis, ir smulkiau reikėtų klausti jo“, – LRT.lt atsakė LVŽS frakcijos Seime narys V. Simulik.

Žurnalisto perklaustas, kuo jam asmeniškai imponuoja Vydūnas, V. Simulik atsakė: „Pačios idėjos man tinka. Pati filosofija. Su Klaipėda asmeniškai jokių nei giminių, nei didelių draugų neturiu, bet regionas mane traukia. Įdomu. Ko nežinai, bendraudamas su kolegomis, praplėti akiratį.“

Savo ruožtu konservatorė A. Bilotaitė teigia, jog pati būtų galvojusi kiek kitokį grupės pavadinimą.

„Aš pati jei būčiau galvojusi, tai tiesiog Vakarų Lietuvos, bet buvo nuspręsta pasirinkti šią temą, tai kažkaip neprieštaravom. Čia nebuvo mano iniciatyva“, – kalbėjo A. Bilotaitė.


 

A. Bilotaitė, BNS nuotr.

LRT.lt pasiteiravus, kaip ji vertina faktą, jog pavadinime yra ir žodis „darnią“, o LVŽS parlamente dirba su savo „Darnios Lietuvos“ projektu, iš pradžių A. Bilotaitė nusijuokė.

„Panašu, žinoma. „Valstiečiai“, matyt, stengiasi išnaudoti savo platformą idėjoms. Pabrėžia visą laiką. Buvau susitikime, tai Dainius Kepenis ir A. Kirkutis pabrėždavo, kad čia jų frakcija kažką daro, jų partija... Tokie dalykai pasigirsta. Jei sieki bendrų tikslų, nereikėtų daryti tokių dalykų, bet čia gal patirties stygius, nauji žmonės, nebuvę politikoje“, – atsakė A. Bilotaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...