Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Algirdo Paleckio įsteigtos asociacijos „Geros kaimynystės fondas“.
Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Jį atliks Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, organizuos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė, A. Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė BNS penktadienį sakė pradėto tyrimo nekomentuosianti. Anot jos, komentaras bus pateiktas per spaudos konferenciją pirmadienį.
Liepos viduryje Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva buvo pradėję rinkti medžiagą dėl minėtos asociacijos įsteigimo aplinkybių.
Ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie A. Paleckio įkurto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų veiklą šią savaitę perdavė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Ji, VSD vertinimu, kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Praėjusią savaitę „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.
Joje dalyvavusi organizacijos vadovė E. Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.
E. Švenčionienė kėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Prokuratūra: dar neaišku, kas galėtų būti įvertinta kaip pagalba veikiant prieš Lietuvą
Generalinė prokuratūra sako dar nežinanti, ką galėtų vertinti kaip pagalbą veikiant prieš Lietuvą.
„Tokių tyrimų bent jau aš savo profesinėj atminty neatsimenu, galbūt šnipinėjimas dažniau pasitaikantis Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, susijęs su priešiškų valstybių veikla, todėl dabar negalėčiau pasakyt, kokių duomenų reiktų ir ką būtent reiktų nustatyti, kad kategoriškai konstatuoti, jog vienas ar kitas asmuo padarė nusikaltimą“, – žurnalistams penktadienį sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša.
Tyrimą prokuratūra pradėjo pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
„Reiktų pažymėti, kad tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal šį BK straipsnį, nereiškia, kad nustačius vienų ar kitų aplinkybių negali pasikeisti veiksmų kvalifikacija“, – sakė M. Jovaiša.
