captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisininkas sako, kad ir K. Pūkas, ir M. Bastys verti apkaltos

Socialdemokrato Mindaugo Basčio apkaltos byla – finišo tiesiojoje. Po to, kai šią savaitę Seimo apkaltos komisija pateikė savo išvadas, jog dabar jau buvęs Seimo vicepirmininkas M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, todėl yra pagrindo pradėti jam apkaltą, beliko dėl to balsuoti Seime. Tai, greičiausia, turėtų įvykti kitą savaitę.
Dr. V. Sinkevičius, J. Kalinsko (15min.lt) nuotr.
Dr. V. Sinkevičius, J. Kalinsko (15min.lt) nuotr.

Pats M. Bastys kaltės neįžvelgia, tačiau „Savaitei“ sakė, kad jeigu jo apkaltos klausimas atsidurtų Konstituciniame Teisme ir teismo išvada būtų nepalanki, jis nebelauktų balsavimo Seime, o pats atsisakytų mandato Tačiau tik tokiu atveju, nes dabar visą istoriją M. Bastys vadina politiniu susidorojimu. Vos daugiau nei pusmetis praėjo nuo naujojo šaukimo Seimo darbo, o jau du parlamentarai dėl savo veiklos stovi ant prarajos krašto.

Per vasaros atostogas Konstitucinio Teismo teisėjams vietoj laisvalaikio literatūros teks gilintis į Seimo specialiosios tyrimo komisijos surašytą parlamentaro Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo patirtį „kaip pakabinti merginą, kai tau per šešiasdešimt“ ir į Mindaugo Basčio bendravimo su Rusijos agentais ypatumus, kuriuos būtų galima pavadinti vieno garsaus rusų filmo dainos žodžiais „Kur prasideda Tėvynė?“.

Tiesa, dėl pastarojo dar turi apsispręsti Seimas ar Konstituciniam Teismui perduoti apkaltos komisijos išvadą. Profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad šios istorijos tuo ir panašios, kad abiem atvejais Seimo komisijos konstatavo, jog parlamentarai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

„Abu jie savo veiksmais diskredituoja valdžios autoritetą, menkina Seimo autoritetą, bet abu nenori trauktis iš pareigų, sako palauksim Konstitucinio Teismo išvados, ar tikrai šiurkščiai sulaužėm Konstituciją ar pažeidėm priesaiką. Na ir abu turbūt užmiršta, kad yra ne tik teisinė atsakomybė, bet yra ir politinė, moralinė, etinė atsakomybė ir paaiškėjus, kad atliko tuos veiksmus, tai akivaizdu, kad jie turi patys trauktis iš Seimo nelaukdami nei Konstitucinio Teismo išvados, nei balsavimo Seime“, – kalbėjo M. Romerio universiteto profesorius dr. V. Sinkevičius.

Tačiau socialdemokratas M. Bastys tvirtina, kad taip su juo susidoroti nori politiniai oponentai. Kodėl būtent su juo – atsakymo neturi. Atrodo, parlamentarui etika ir moralė ne tiek svarbu, todėl žada laukti Konstitucinio Teismo sprendimo – neva trūksta teisinių argumentų, įrodančių jo kaltę.

„Jeigu KT pasisakytų, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaiką ir pažeidžiau Konstituciją, be abejo, kad aš dėčiau mandatą ir pasitikrinčiau pas rinkėjus, ar jie taip mano, ar ne“, – teigė M. Bastys.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad dalyvautų Seimo rinkimuose dar vienai kadencijai, politikas atsakė: „Na, tokia galimybė yra“.

Apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad Mindaugas Bastys komisijos posėdžiuose vengė pasisakyti, neatsakinėjo ir į komisijos narių klausimus.

„Kyla klausimas dėl to, kiek tada Seimo narys yra sąžiningas savo parodymuose, kada jo parodymai ir tarpusavyje skiriasi, ir pradeda skirtis nuo tų duomenų, kurie yra fiksuoti Lietuvos saugumo?“ –

stebėjosi Seimo Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Apklausiamas saugumo departamente Mindaugas Bastys prisipažino, kad pažintys su kai kuriais tyrime minimais veikėjais buvo užmegztos per partiją. Maždaug prieš septyniolika metų, kaip apklausoje saugume teigė pats Bastys, jį su Jevgenijumi Kostinu supažindino Valerija Brazienė, Panevėžyje atstovavusi Algirdo Brazausko rinkimų į prezidentus kampanijai.

V. Brazienė pati yra bandžiusi patekti į Seimą su Kazimiros Prunskienės vadovaujama Naujosios demokratijos–Moterų partija.

Kaip teigiama komisijos išvadose, Lietuvoje gyvenantis J. Kostinas palaiko glaudžius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais, atstovauja Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje, rūpinasi elektrinės Astrave įvaizdžiu. 2000-aisiais jis įkūrė ir vadovavo Baltijos akademijai, dėl kurios įregistravimo Bastys prisipažino sulaukęs J. Kostino prašymo.

Baltijos akademijos veikla vėliau sustabdyta dėl Lietuvos teisės aktų pažeidimų. Apklausose Bastys teigė, kad būtent per J. Kostiną jis susipažino su Piotru Vojeika, dirbusiu sovietinės Lietuvos KGB padaliniuose, ėjusiu „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas, palaikančiu ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais.

Būtent apie bendravimą su P. Vojeika M. Bastys ir nenurodė klausimyne, kuris yra būtinas norint gauti prieigą susipažinti su slapta informacija.

„Šiuo atveju kalbama apie tai, kad Seimo narys siekia savo neteisėtais veiksmais įgyti teisę disponuoti informacija, kuri yra slapta. Kitaip tariant, jis pildydamas klausimyną neatsakė į kai kuriuos klausimus, o jeigu būtų į juos atsakęs, jis nebūtų gavęs to leidimo. Tai toks veiksmas, jis turėtų būti vertinamas“, – sakė dr. V. Sinkevičius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad parlamentaro ryšiai su tokiais veikėjais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Jeigu ponui Basčiui ir jo, sakysim, jo projektas būtų pavykęs, kuris tarsi, taip pavadinčiau, buvo lobuojamas – mes šiandien neturėtumėm galimybės rinktis nei iš ko pirkti dujas, nei iš ko pirkti elektrą. Mes turėtumėm vieną šaltinį ir tai yra Rusijos ištekliai, ir ta kaina būtų šiandien žymiai didesnė. Šiuo atveju pasisekė, kad tarnybos dirbo savo darbą, kad buvo politikų, kurie tiesiog užkirto kelią šitiems sumanymams“, – pasakojo V. Bakas.

Ir tai ne vieninteliai su Rusijos valdžios struktūromis siejami veikėjai, su kuriais bendravo M. Bastys. Įtariama, kad jis galėjo tarpininkauti jų susitikimams su buvusiu socialdemokratų partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi, kuris iš Seimo tribūnos neigė apie tokius susitikimus ir gynė M. Bastį, o dabar apie tai kalbėti jau nenori.

Prieš porą mėnesių socialdemokratai, sužinoję, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė išvadas, jog M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus ir kėlė grėsmę nenacionaliniam saugumui, nesutiko su jomis, nes esą komitetas rėmėsi daugiau prielaidomis, o tyrimo nebuvo. Tuo metu Gediminas Kirkilas M. Basčiui iškart pasiūlė pačiam padėti mandatą, kai tik buvo paviešintos jo pažintys.

„Jisai praleido šitą momentą. Mano požiūriu, reikėjo iškart atsistatydinti ir eiti iš naujo į rinkimus, bandyti gauti naują pasitikėjimo mandatą savo apygardoje“, – sakė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys G. Kirkilas.

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas prieš kelias dienas kalbėjęs, kad M. Bastys jau gerokai anksčiau galėjo atsisakyti mandato, nesukeldamas tiek ažiotažo nei sau, nei partijai, dabar jau teigia, esąs informuotas, kad partijoje niekas apie M. Basčio ryšius nežinojo, ir tik po Konstitucinio Teismo sprendimo partijoje bus svarstoma, kaip frakcijai elgtis toliau.

„Mano siūlymas būtų mūsų frakcijai apskritai nedalyvauti balsavime, jeigu toks bus, ir išvengti bet kokių kaltinimų ar insinuacijų, balsavimas, matyt, bus slaptas, kad mes gelbėjam, savi už savus bet kokia kaina, nepaisant to, ką sako Konstitucinis Teismas ar tyrimo komisija“, – telefonu sakė G. Paluckas.

Norisi tikėti, kad gresiančios apkaltos ką tik išrinktiems Seimo nariams K. Pūkui ir M. Basčiui – tai skaidresnės ir moralesnės politikos, nei buvo vakar, rezultatas. Profesorius V. Sinkevičius teigia, kad tai byloja apie dar vieną aspektą.

„Deja, bet vėl į Seimą išrinkome ir tokių žmonių, kurie aiškiai stokoja sąžiningumo. Tik ar užteks politinės valios, nes pagrindas apkaltai ir vienu atveju, ir kitu atveju yra“, – sakė dr. V. Sinkevičius

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...