captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sergant šienlige, pavojų gali sukelti ir obuolys

Sergant šienlige, pavojų sukelti gali ir obuolys ar morka, o tokia grėsmė aktuali kas penktam žmogui. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės.

Daugiausiai nuo to kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša mieste ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės. 

„Sergantys šienlige gali būti alergiški kai kuriems maisto produktams ir tai sustiprėja šienligei paūmėjus. Kai kada tai gali sukelti net anafilaksinį šoką“, – tikina gydytojas.  

Tai – labai audringa imuninės sistemos reakcija į gautą alergeną, dėl kurios staigiai krenta kraujo spaudimas ir mūsų organai nebeaprūpinami pakankamu kiekiu kraujo. Tokia organizmo reakcija pavojinga gyvybei. 

Jei žmogus alergiškas žiedadulkėms, imuninė sistema reaguoja į jas. Išskiriamos ląstelės, kurios išskiria cheminės medžiagas, pvz., histaminą. 

„Jei įkvėpėte žiedadulkių, imuninė sistema sureagavo ir išskyrė histaminą. Jei tai – ne audringa reakcija, pasireikš menki simptomai: ašarojimas, sloga. Tačiau reakcija gali būti daug audringesnė ir, kuo daugiau tos cheminės medžiagos bus išskirta į audinius, tuo pasekmės bus sunkesnės“, – aiškina gydytojas. 

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė sako, kad vienas pagrindinių rizikos susirgti šienlige faktorių – paveldimumas: jeigu tėvai yra alergiški, labai didelė tikimybė, kad vaikas irgi bus alergiškas. 

„Šienligę lemia genai, tačiau organizmas neretai pat susitvarko ir, priklausomai nuo organizmo būklės bei esančio alergeno, simptomai bus arba ne. Vienas sezonas gali būti visiškai geras, o kai labai sausa, daug augalų žydi, čiaudėsime, sloguosime ir negalėsime išeiti į lauką“, – sako V. Kvedarienė. 

Atrodytų, kad žiedadulkių daugiausia – kaime, tačiau tarša ten mažesnė, tad ir alergiškų žmonių kaime mažiau nei dideliuose miestuose. 

Lietuvoje sergančių alergijomis skaičius gerokai mažesnis nei kitų didžiųjų šalių, tačiau problema didėja. 

„Europos statistika rodo, kad 2025 metais kas antras, o ne kas 5, turės vieną ar kitą alerginę ligą, dėl to, kad tarša didelė, valgome pusfabrikačius, o mūsų gyvenimo tempas visiškai neleidžia pailsėti“, – tikina V. Kvedarienė. 

Plačiau – laidoje „Klauskite daktaro“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...