captcha

Jūsų klausimas priimtas

VU, KTU, VGTU ir LSMU rektoriai ragina nepasiduoti universitetų apgaulei

Į Universitetų pažangos konferenciją susijungusių aukštųjų mokyklų rektoriai, penktadienį apsilankę pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, paragino jį aukštojo mokslo reformą vykdyti pagal kokybės kriterijų ir nepasiduoti išlikti tenorinčių universitetų apgaulei. Taip pat rektoriai prašė nekeisti universitetų valdymo tvarkos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau ne kartą sakęs, kad palaiko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) iniciatyvą prisijungti Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), nors tai prieštarauja vyriausybės parengtam reformos planui, penktadienį priėmė geriausiai vertinamų Lietuvos universitetų rektorius.

V. Pranckietis susitiko su Vilniaus Universiteto (VU) rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno Technologijos universiteto (KTU) rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi Remigijumi Žaliūnu.

Po susitikimo V. Pranckietis sakė, kad išklauso visas puses ir kol kas nėra nusprendęs, kurio universiteto pagrindu turi kurtis nacionalinis universitetas.

„Pirmiausia, norėčiau, kad teisingai vadintumėte – ne mano palaikymas VDU planui, bet mano priėmimas tų planų, kuriuos man atnešė. Tai yra ne tik VDU planas, tai atėjo du universitetai dabar, anksčiau atėjo kiti du universitetai. Ir aš juos priėmiau. Mano palaikymas, mano idėja yra, kada sausio mėnesį vyriausybė pateikė pertvarkos planą, tai buvo nurodyta „Nacionalinis universitetas“. Jis nebūtinai turi būti vienaskaita, bet, mano įsivaizdavimu, nacionalinis yra tas, kuris apima visą Lietuvos teritoriją. Todėl aš ir įsivaizduočiau, kad kažkuris universitetas gali būti tuo nacionaliniu, kuris apims visą teritoriją“, – kalbėjo Seimo pirmininkas, paklaustas, ar po susitikimo su keturiais rektoriais jis vis dar palaiko VDU pateiktą jungimosi planą.

Pasak Seimo pirmininko, Universitetų pažangos konferencija jam sakė norinti teikti savo viziją. „Realios dar tokios (vizijos) nežino patys, bet labai pritarė, kad kolektyvai turėtų turėti galimybę reikšti savo nuomonę. Tai man buvo labai gera žinia, nes ir aš visada kalbėjau apie tai, kad žmonės turi teisę spręsti savo likimus“, – teigė Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis anksčiau yra sveikinęs VDU planą sukurti klasikinį, plačios aprėpties universitetą, kurį sudarytų VDU su autonomiškomis specializuotomis akademijomis.

Pagal šį planą, numatoma, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu būtų įsteigta VDU Edukologijos akademija, o ASU pagrindu – žemės ūkio, miško, maisto ir kaimo plėtros akademija. Šiuo metu VDU dėl integracijos taip pat kalbasi su Lietuvos sporto universitetu (LSU).

V. Pranckiečio teigimu, prie VDU jungtųsi ir Šiaulių universitetas (ŠU). 

Tačiau Seimo pirmininko pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė, penktadienį Šiaulių universiteto per viešųjų ryšių agentūrą išplatintame pranešime spaudai cituojama sakanti, kad ŠU siekia likti savarankišku regioniniu universitetu.

Jau bando laikytis vyriausybės plano

Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tikino, kad visi projektai turėtų remtis pirmiausia universitetinio išsilavinimo vertės didinimu, studijų ir mokslinių tyrimų kokybės kėlimu.

A. Žukauskas sako dar šią savaitę iš LEU vadovybės išgirdęs, kad VDU jungimosi planuose kitiems universitetams žada esamos situacijos išlaikymą.

„Kol kas, ką mes matome, pats buvau ir su LEU bendruomene užvakar susitikęs, ir gavau ten iš pirmų lūpų informaciją. Paaiškėjo, kas yra siūloma, tai labiau yra orientuojamasi į tai, kad, kaip jie sakė, „mums siūlo, kad viskas bus, kaip buvo“. Tai šito VU tikrai nesiūlo ir tai yra visiškai nepriimtina mums, kad viskas liktų, kaip buvo“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Pasak rektoriaus, didelė dalis LEU bendruomenės yra pasirengusi pokyčiams ir nori būtent iššūkio.

VU jau yra sudariusi derybinę grupę, kuri kalbasi dėl jungimosi su mažesnėmis aukštosiomis mokyklomis. Jau vyko susitikimai su LEU, MRU, ŠU.

„Mes manome, kad yra galimybė, kad regione jaunuoliai galėtų gauti VU diplomus kažkokia forma. Tai yra labai patrauklu šiauliečiams“, – teigė rektorius.

KTU rektorius Petras Baršauskas tvirtino, kad jį labai liūdina, kad dalis Lietuvos universitetų keistis ir didinti mokslo kokybės visai nenori.

„Liūdina tokie dalykai, kad toje terpėje labai daug melo, labai daug demagogijos, labai daug manipuliacijos, labai daug sakymo vieno, o darymo kito“, – teigė P. Baršauskas.

KTU rektorius taip pat kalbėjo, kad nors jo vadovaujam universitetui nėra būtinybės su kuo nors jungtis, nes jis yra stiprus ir mokslo, ir finansų prasme, tačiau, jei to reikės valstybei, jis jungsis.

„Jeigu bus aiškūs principai ir aiškūs kokybiniai kriterijai, mes jungsimės, bet sudėkime šiuos dalykus. Čia pagrindas. Kalbėkim, ne kas su kuo, o kokiais principais, ko mes siekiame. Už ką duosime pinigus? Už pseudojunginį ar už naują kokybinį rezultatą?“, – sakė jis.

P. Baršauskas tikino, kad kol kas su KTU visi atsisako jungtis vos išgirdę, kad tai reikš ir pokyčius, ir atleidimus.

„Kai aš šitai pasakau, iškart niekas su mumis jungtis nenori“, – juokėsi rektorius, pripažinęs, kad kalbėjo su Lietuvos sporto universiteto vadovybe.

Tokiu būdu tiek VU, tiek KTU, galima sakyti, savarankiškai ėmėsi bandyti įgyvendinti vyriausybės parengtą reformos planą.

Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas (VU) ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Prie VU turėtų būti prijungtas Mykolo Romerio universitetas (MRU), o Šiaulių universitetas (ŠU) taptų jo padaliniu – Šiaulių akademija.

Kaune siūloma įkurti Kauno universitetą, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus. Prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau pedagogai būtų rengiami ir VU. Vyriausybė mano, kad Kaune gali likti ir vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

Klaipėdos universitetas raginamas peržiūrėti savo vykdomas mokslo bei studijų kryptis, numatant, kad jame būtų prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios studijos.

Į Lietuvos menų akademiją siūloma reorganizuoti sostinėje veikiančias Lietuvos dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją.

Antradienį po pateikimo šiam planui Seime pritarta beveik vienbalsiai.

Prašė nesuteikti daugiau galių senatams

Taip pat antradienį Seimas po pateikimo pritarė „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos teiktai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, pagal kurią sprendžiamąją galią ir teisę rinkti rektorius atgautų senatai.

Universitetų pažangos konferencijos nuomone, tokia tvarka grąžintų Lietuvą į praeitį ir neveiks, nors dabartinė valdymo tvarka pasiteisina.

Seimo pirmininkas tam nepritaria. Anot jo, didesnė tarybų įtaka turėjo lemti, kad rektoriai būtų renkami iš daugiau nei vieno kandidato.

„Dabar, matyt, tarybos iš anksto nutaria, kad gali būti rektoriumi, ir jokių rinkimų neįvyksta, net pateikimo kandidatūrų, tai manau, kad yra teisingas sprendimas pateiktas, jog galėtų būti išplėstas ratas renkančių ir tada galėtų atsirasti daugiau kandidatų“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...