captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: tokio neskaidrumo šiame sektoriuje nesitikėjau

Apie valstybės susisiekimo sektoriaus ateitį Lietuvos susisiekimo konferencijoje pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pripažino, kad susisiekimo sektoriuje šiuo metu vyksta intensyvus apsivalymo procesas, o negatyvios informacijos mastai yra tokie dideli, kad kartais ministrui net baisu pakelti telefono ragelį. „Žinai, kad vėl sužinosi ką nors negero“, – sakė jis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Trumpalaikėje dimensijoje R. Masiulis regi dvi pagrindines kryptis, į kurias Susisiekimo ministerija koncentruojasi: tai – susisiekimo sektoriaus skaidrinimas ir infrastruktūriniai projektai: „Via Baltica“, „Rail Baltica“, giliavandenio jūrų uosto ir oro uosto atnaujinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalbėdamas apie susisiekimo sektoriaus vidinius užkulisius, R. Masiulis pripažino, kad labai norėtų, jog „išeitume iš to užburto rato, iš Sovietų sąjungos palikimo, kuris sužalojo tautos mentalitetą. Tais laikais vogti iš valstybės buvo normalu. Nesmerkiu žmonių, kurie iš tos sistemos išėję ir toliau tai naudoja mūsų valstybėje. Įpročiai taip greitai nepasikeičia. Rytų atnešta praktika, mokanti sudaryti sandorius po kilimu, besivadovaujanti principu, kad ranka ranką plauna, turėtų išnykti.“

R. Masiulis sakė, kad jo tikslas nėra džiūgauti kažką pričiupus ar demaskavus, tikslas – išrauti sovietines praktikas ir skaidrinti susisiekimo sektorių. „Susisiekimo ministerija šiuo metu tiesiog užpilta skundais, – pripažino R. Masiulis. – Kartais net baisu pakelti telefono ragelį, nes žinai, kad vėl sužinosi ką nors negero. Nesitikėjau, kad korupcijos mastas bus toks didelis.“

R. Masiulis teigė, kad mūsų transporto sistema turi būti taip sudėliota, kad keliauti valstybėje būtų kuo patogiau ir prasitarė, kad ministerija diegs technologinį pranašumą, tačiau, atėjus elektromobiliams, lauks iššūkiai: „Technologijų proveržis akivaizdus, matome, kad daugėja elektromobilių, greitkeliuose yra 38 įkrovimo stotelės. Elektromobilių neabejotinai daugės, tad kyla klausimas, kaip finansuosime kelių statybą ir remontą, kas šiuo metu finansuojama iš akcizų. Atėjus elektromobiliams, kai nebus naudojami degalai, susidursime su apmokestinimo iššūkiu, kurį teks išspręsti. Priešingu atveju, neturėsime kelių.“

Po R. Masiulio pranešimo vyko diskusija, kurioje buvo kalbėta apie trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus susisiekimo sektoriuje, dėl kurių šiandien turi susitarti verslo ir politikos lyderiai. Diskusiją moderavo žurnalo „Valstybė“ leidėjas Eduardas Eigirdas, o joje dalyvavo R. Masiulis, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir advokatas Vilius Bernatonis.

M. Bartuška, prasitarė, kad elektrifikavimas bus viena iš krypčių iki 2020-ųjų metų, Klaipėdos uosto vystymas, anot jo, turi didelio potencialo: „Faktas, kad Klaipėdos uosto vystymas yra neatsiejama geležinkelių sistemos vystymo dalis. Brėžiant geležinkelių strategijas, mums svarbu žinoti, kaip vystysis Klaipėda.“

Kalbai pakrypus apie Europos sąjungos sprendimus, galinčius daryti įtaką mūsų susisiekimo sektoriui, be abejo, buvo paminėtas sprendimas mažinti CO2 emisiją. V. Bernatonis tikino, kad „ES politikos pagrindinės gairės yra gerai žinomos ir jos yra keturių pagrindinių laisvių gilinimas. CO2 mažinimas, žinoma, tiesiogiai liečia transporto sektorių. Kalbant apie ES sprendimus bendrai, nemanau, kad mums reikėtų tik klausytis. ES, kaip valstybių bendrija, Lietuvai yra labai naudinga, nors gal dabar mažėja taip manančių žmonių.

Tačiau kiekvienas geras dalykas, kuris naudojamas per daug arba ne pagal paskirtį, praranda savo gerumą. Jeigu procesai ten biurokratizuosis, gali prasidėti pokyčių skatinimai, kurie nėra naudingi nei valstybėms, nei investuotojams. ES idėja – sukurti vieną rinką, bet kai ši rinka nėra vienodai įgyvendinta Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis, tai sukuria ne lygybę, bet nelygybę. Tad mums labai svarbu pastovėti už save, turime ne laukti, ką ES pasiūlys, bet patys būti aktyvūs dalyviai.“

Kai kalba pasisuko apie projektą „Rail Baltica“, M. Bartuška prasitarė, kad „susidaro įspūdis, jog šioje srityje sukurta daug mitų. Projektą „Rail Baltica“ pavadinčiau istoriniu momentu, kai Baltijos šalys susijungia su Europa. „Rail Baltica“ atneš naujus parametrus, kalba eina apie 240 km/val. greitį. Kiek tai atneš naujų srautų, šiandien sunku spekuliuoti skaičiais. Lengviau kalbėti apie keleivius: matosi aiškios tendencijos, kad pagerinus paslaugas ir kokybę, ženkliai padidėjo keleivių skaičius.“

Diskusiją reziumavo V. Bernatonis, kuris įvertino, kaip atrodo Lietuvos susisiekimo sektoriaus vizija. „Daug kalbame apie investicijas, – sakė jis. – Mūsų sėkmė ir vizijų sėkmė priklausys nuo to, kaip sukursime aplinką, kurioje privatus verslas daugiau investuos ir tokiu būdu stiprės Lietuvos ekonomika. Manau, kad labai svarbu, kokia bus lietuviška investicinė aplinka. Kaip mes trauksime investicijas?“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...