captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė pernai valdžią barė, kad neklauso Trišalės tarybos, o dabar peikia, kad klauso

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai vasarą piktinosi, kad Seimas visiškai neatsižvelgia į Trišalės tarybos susitarimus dėl Darbo kodekso, o dabar ji jau teigia, kad Seimas Trišalei tarybai palieka per daug galių. Kodėl keitėsi prezidentės pozicija?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Darbo reformos reikia, darbo lankstumo reikia, dėl to niekas neabejoja. Aš tikrai palaikau reformą, bet, deja, atsitiko taip, kad pusantrų metų vyko trišalės derybos tarp darbdavių, valstybės ir darbuotojų, ir priėmimo stadijoje visi sutarimai, kurie jau buvo suderinti, buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Tai yra visas įdirbis ir mėginimas surasti bendrą sutarimą buvo išmestas. Ir būtent tai mane labai nustebino: kad nebuvo atsižvelgta į tai, kas jau buvo sutarta, taip pat ir socialiniame komitete, kad buvo padaryta maksimaliai grubiai „pervažiuojant“ per visus socialinius partnerius, nesiskaitant su tuo, kas jau buvo pasiekta“, – interviu „Lietuvos ryto televizijai“ pernai liepos pabaigoje sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

Vėliau, remdamasi tais pačiais argumentais, prezidentė Darbo kodeksą vetavo. Dabar parlamentui grįžus prie Darbo kodekso, tačiau nepalaikant nė vieno siūlymo, kuriam nėra pritarusi Trišalė taryba, prezidentė jau sako, kad pastarajai suteikiama pernelyg daug teisių.

„Politinė atsakomybė turi likti su politikais, jie buvo rinkti žmonių ir pažadai, kuriuos politikai dalijo, turi būti vykdomi. Todėl permetinėti atsakomybę į ne politines struktūras, niekas neturi nei juridinės, nei politinės teisės. Todėl subalansuoti darbo žmonių saugumą yra privalu, o palikti savieigai ir verslo lobistams, šito daryti tikrai nereikėtų“, – naujienų agentūrai BNS šią savaitę sakė D. Grybauskaitė, paklausta, kaip vertina vyriausybės sprendimą laukti Trišalės tarybos išvadų dėl kai kurių Darbo kodekso pakeitimų.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimams Mindaugas Lingė 15min paaiškino, kodėl keitėsi šalies vadovės požiūris į Trišalės tarybos svarbą priimant sprendimus. „Prieš metus matėme, kad Seimas, nepaisydamas nei Trišalės tarybos susitarimų, nei Seimo Socialinių reikalų komiteto siūlymų, priimdamas naują Darbo kodeksą buldozeriu balsavo iš esmės tik verslo interesų naudai. Tokį elgesį ir nesiskaitymą su darbuotojais labai aiškiai įvertino ir Lietuvos žmonės, rinkdami naują Seimą“, – teigė M. Lingė.

Tuo tarpu dabartinis parlamentas, anot patarėjo, kol kas tik kalba ir vengia prisiimti atsakomybę už bet kokius sprendimus. „Kaip elgsis šis Seimas, pamatysime artimiausiu metu, nes jis dar nesvarstė Darbo kodekso pataisų. Kol kas tik girdime deklaracijas, kad visa sprendimų atsakomybė deleguojama Trišalei tarybai. Labai gerai, kad naudingiausių sprendimų ieškoma prie derybų stalo, tačiau Seimas, kaip aukščiausia demokratinė sprendimų priėmimų institucija, negali kratytis atsakomybės ir imtis tik notaro vaidmens, automatiškai tvirtinant viską, ką susidera Trišalė taryba. Tokiu atveju būtų paneigiama parlamentarizmo prasmė.

Turėtume vengti bet kokių kraštutinumų ir, išlaikant atsakomybių pusiausvyrą, priimti subalansuotus ir geriausius sprendimus, kurie reikalingi tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – teigė prezidentės patarėjas.

Nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, suderintų su Trišale taryba, svarstymo Seimas ketina imtis antradienį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau yra apsvarstęs „valstiečių“ – Tomo Tomilino, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus parengtas pataisas, kurios atspindi paskutinius Trišalės tarybos susitarimus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...