captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žuvinami įvairūs šalies vandens telkiniai, bet pamarys lieka tuščias

Pamario krašto žvejai pasipiktinę – Rusnės žuvivaisos poskyryje kasmet užauginamas ne vienas tūkstantis sterkų lervučių, bet jau dešimtmetį krašto vandens telkiniuose šios žuvys neveisiamos. Paklausi žuvis atitenka kitiems šalies rajonams, o pamaryje ji nyksta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Į Nemuną Rusnėje meškeres sumerkusių žvejų mėgėjų krepšiuose – karšiai, ešeriai ir lydeka. Brangių žuvų – ungurių ar sterkų, žvejai sako šio krašto vandenyse seniai neregėję.

Ir Pamario žvejai verslininkai skundžiasi, kad per pastaruosius porą metų kone trečdaliu sumažėjo šių žuvų laimikis. Karšiai ir sterkai – pagrindinis pamario žvejų verslininkų pajamų šaltinis.

„Tai mes turime sugauti 10 kartų daugiau karšių, kad atstotume tas pajamas, kurias gauname iš sterkų, nes tai yra brangi žuvis. Kadangi unguriai mūsų vandens telkiniuose jau arti išnykimo, tai dabar pati paklausiausia žuvis yra sterkas“, – sakė verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Sigutė Jakubauskienė.

Pasak verslininkų, sterkų pamaryje mažėja dėl seklėjančių Nemuno žiočių, kurios nevalomos kone dešimtmetį, todėl žuvys nepatenka į nerštavietes. Tačiau esą blogiausia, kad pamario krašto vandens telkiniai kone dešimtmetį neįžuvinami.

Ir šiemet, pagal sterkų veisimo programą, Rusnės poskyryje užaugintų beveik milijoną sterkų lervučių birželio pirmosiomis dienomis numatyta paleisti Alytaus, Ignalinos, Lazdijų, Mažeikių ir Plungės rajonų vandens telkiniuose.

„Logiška būtų, kad jeigu reproduktoriai yra gaudomi čia, tai mes turim kažkaip gamtai ir atiduoti, ką paėmę. Dabar išeina toks, sakyčiau, kaip ir kuriozas – pas mus veža reproduktorius sterkus iš Kupiškio, iš Molėtų, o mes savus išvežam ten. Ir žiūriu, kad greitai bus disbalansas, stoka, kad čia jau bus mažiau negu jų yra ten“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vadovas Statys Aleksandravičius.

Pasak Rusnės poskyrio darbuotojų, pamario vandens telkinius reikėtų įžuvinti kasmet, mažiausiai po 100 tūkst. sterkų lervučių, tačiau tai sprendžia už veisimo programą atsakingos žemės ūkio ir aplinkos ministerijos, taip pat ichtiologijos institutas. Pamario verslininkai kreipėsi į šias institucijas prašydami išspręsti jų problemas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...