captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Sysas: Seimas turėtų atmesti prezidentės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų

Valdančiųjų Seimo frakcijų atstovai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų. Jų teigimu, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet prikurtų didelių problemų regionuose, todėl viliamasi, kad veto bus atmestas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Manau, kad (Seimas) turėtų atmesti, nes susidursime su problema, kad niekas nenorės eiti į vadovus, ypač mažesniuose miesteliuose, kur yra kultūros centras, sporto centrelis ar biblioteka“, – penktadienį vertindamas prezidentės veto BNS sakė Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Negalima biudžetinių įstaigų sulyginti su akcinėmis bendrovėmis ar su valstybinėmis įstaigomis, kur vadovų atlyginimai gerokai didesni ar socialinės garantijos yra geresnės“, – koalicijos partneriui antrino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas, „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys.

Penktadienį Prezidentūra pranešė, kad D. Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas. Šios numato, kad biudžetinių įstaigų vadovai į darbą priimami konkurso būdu 4 metų kadencijai, neribojant jų skaičiaus. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartis pratęsiama antrajai, po šios iš pareigų atleistas vadovas turi teisę iš karto vėl dalyvauti konkurse.

Prezidentė siūlo vietoj ketverių metų kadencijos nustatyti penkerių metų kadenciją bei įtvirtinti, kad tas pats asmuo vadovu būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o po pirmos kadencijos pretenduodamas toliau eiti pareigas, jis privalėtų iš naujo dalyvauti konkurse.

„Dvi kadencijos ir laisvas? Taigi, gyvenimas po dešimties metų nesibaigia“, – prezidentės siūlymu abejojo A. Sysas.

Jo teigimu, Lietuvoje yra apie 3 tūkst. žmonių, kuriuos palies šis veto.

„Neseniai buvau vienoje savivaldybės įstaigų, vienos vandens įmonės vadovas 23 metus vadovauja, puikiai sutvarkė, pigiausias vanduo gyventojams Lietuvoje. Iš to regiono 13 įmonių vadovų tik trys neturi dešimties metų vadovavimo stažo. Dabar išeitų, kad visus reikia atleisti. Manau, kad reikia atleisti, jeigu blogai dirba, bet jeigu gerai dirba... Suskirstyti visą gyvenimą kadencijomis man nepriimtina. Tam yra vertinimas, tam yra visos galimybės“, – kalbėjo socialdemokratas.

Pasak jo, geri specialistai nenorės eiti vadovauti įstaigoms, mieliau liks pavaduotojo pareigose.

A. Sysas atkreipė dėmesį, kad vertinant situaciją interesų derinimo požiūriu, buvęs vadovas neturėtų eiti dirbti į jam buvusią pavaldžią įstaigą.

P. Urbšys savo ruožtu tvirtino, kad įstaigų vadovų kadencijos reikalingos, bet reikia sukurti efektyvią, o ne savitikslę sistemą.

„Taip, kadencijos yra reikalingos. Turime kadencijas įvairiose institucijose, pradedant teismais, prokuratūromis ir baigiant šiuo atveju biudžetinėmis įstaigomis. Tačiau teismų pirmininkai pasibaigus kadencijai išeina su tokiomis socialinėmis garantijomis..., o jų atlyginimai ir taip dideli. Tačiau nenorima saugiklių įvesti mažiau uždirbantiems įstaigų vadovams. Dabar turime regionuose problemą, kad skelbiami konkursai eiti vadovų pareigas, bet neatsiranda žmonių dėl mažų atlyginimų ir didelių reikalavimų“, – BNS sakė P. Urbšys.

„O ką daryti su kultūros namais? Žinome, kad jie laikosi ant entuziastų, pasišventusių vadovų. Kompetencijos regionuose tikrai nėra pakankamos, jas turi atskiri žmonės. Jeigu norime rotaciją daryti dėl kompetencijos padidinimo, tos problemos nesprendžiame. Padarome rotaciją savitikslę“, – teigė parlamentinio komiteto pirmininkas.

Panašių abejonių turėjo ir opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Mes turime skepticizmo pirmiausia dėl kaimiškuose rajonuose esančių biudžetinių įstaigų. Ką daryti žmogui, kuris viename rajono gale vadovavo biudžetinei įstaigai, baigėsi jo kadencija, puikiai tvarkėsi, dar dešimt metų galėtų dirbti, o jam sako: ai, dalyvauk kituose konkursuose. Kur jam dalyvauti? Jo žemė, jo namas čia“, – penktadienį BNS sakė E. Gentvilas.

Jis teigė, kad frakcija dar tarsis, kaip elgtis dėl veto – palaikyti ar atmesti.

Paramą prezidentės siūlymui išsakė didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Gintarė Skaistė. Anot jo, Seimo priimtas variantas neribojant kadencijų – blogas.

„Išėjo rotacijos imitacija, kai įvedamos kadencijos, bet jos ir neribojamos, ir realiai po pirmos kadencijos gali būti automatiškai paliktas dar vienai kadencijai ir po aštuonerių metų laimėti konkursą dar aštuoneriems metams pasilikti“, – sakė ji.

Anot konservatorės, reikėtų arba palaikyti prezidentės siūlymą, arba palikti iki šiol galiojančią tvarką, kai įstaigos steigėjas kasmet vertina vadovo darbą.

„Įstatymas buvo visiškai sugadintas. Manau, kad galima arba pasilikti prie senojo modelio, arba pereiti prie prezidentės siūlomo varianto, kad tos kadencijos įgautų realų pagrindą“, – tvirtino G. Skaistė.

Gegužės pradžioje Seimas priėmė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, kad pagal darbo sutartis dirbantys asmenys į pareigas yra priimami ketverių metų kadencijai, tačiau kadencijų skaičius neribojamas.

Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis jo sutikimu būtų pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri.

Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, būtų atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, išmokant dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu vadovas nedalyvauja tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse. 

Pasibaigus antrajai kadencijai iš pareigų atleistas biudžetinės įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turėtų teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir, jį laimėjus, yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu naujai pirmajai kadencijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...