captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip pasikeitė šalies taksi autoparkas?

Lietuvos taksistai renkasi ekonomiškus, patikimus ir praktiškus automobilius. Taksistai skaičiuoja, kad, jei automobiliais dirbama nuolat ir intensyviai, jie tarnauja 3–4 metus. Ir žada – jei keleiviai mokėtų daugiau, automobiliai būtų naujesni. Dabar vidutinis taksi parko amžius – per 15 metų. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Netrukus privažiuos žalios spalvos „Volkswagen Passat“, – tokį taksi operatorės atsakymą, tarp keliaujančių taksi jau tapusį ir anekdotu, buvo galima itin dažnai išgirsti daugybę metų. Kaip taksi autoparkas pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį? Ar taksistai keleivius vežioja senutėliais automobiliais, o gal keliauti mieste jau galima naujais ir komfortiškais automobiliais?

Naudotų automobilių žinovas ir žurnalistas Vytenis Kudarauskas sako, kad ir šiandien galima išgirsti, jog kelionė bus žaliu „Volkswagen Passat“, nors gatvėse jau matoma daugiau naujų taksi automobilių.

„Nenustebčiau, kad paimti keleivio atvyktų tas pats senutėlis automobilis, su kokiu važiavote ir prieš 15 metų, tik taksi vairuotojo ūsai tapo dar tankesni. Tačiau viskas stipriai keičiasi. Dar prieš penkmetį, išsikvietus taksi, reikėdavo laikyti kumščius, kad atvažiuotų mažai barškantis automobilis. Dabar, net ir išsikvietus labai pigų taksi, gali tikėtis tvarkingo automobilio“, – LRT.lt komentavo V. Kudarauskas.


BNS nuotr.

Pasak automobilių žinovo, viskas pasikeitė į gera dėl konkurencijos. Vilniuje esą dirba daugybė įmonių, kurios patenkinta didelį klientų kiekį. Be to, pasak V. Kudarausko, prie taksi vairo sėdo nauja ir jauna karta – taksi automobiliuose galima pamatyti vis jaunesnius vairuotojus, o tai esą visai kitokio požiūrio, auklėjimo ir vertybių žmonės. „Tai verčia keisti ir darbdavio poziciją. Jaunas žmogus nenori važiuoti suklerusiu automobiliu. Jis nori jaustis patogiai, saugiai. Darbdavys į tai turi atsižvelgti, nes niekas nenorės pas jį dirbti“, – tikina žurnalistas.

Kaip sako 15min.lt automobilių žurnalistas Paulius Sviklas, konkurencija išties padarė didelę įtaką – prieš pora metų atsirado daugybė pavežėjimo paslaugas teikiančių asmenų ir įmonių. „Jos „filtruoja“ vairuotojus, sudarė konkurenciją taksi įmonėms. Mano manymu, bendras šalies taksi autoparko vaizdas gatvėse labai pasikeitė. Pagerėjo ir vidutinis taksi automobilių amžius. Dabar nėra iššūkis išsikviesti naują taksi, kuris nebus prirūkytas ir jame negros tranki muzika“, – LRT.lt sakė P. Sviklas.

„Jei norite būti taksistais, rinkitės tai, ką vairuoja jie“

Kaip teigia naudotų automobilių žinovas V. Kudarauskas, taksi automobilių parkas – įvairus. Daugelis esą renkasi vokiškus automobilius, pageidautina – naujesnius. Gatvėse rieda nemažai japoniškų taksi automobilių. „Pavyzdžiui, „Toyota Prius“ – pilnas miestas. Tai – labai patikimas ekonomiškas ir patogus automobilis. Jis labai tinka šiam darbui. Reikia atsižvelgti ir į klientus. Pavyzdžiui, atvykus pas klientą su „Renault“, jis šmaikštauja ir pašiepiančiai klausia, ar tikrai pasieksime kelionės tikslą. Kai atvažiuoja „Volkswagen“ ar „Toyota“, klausimų nekyla“, – sako V. Kudarauskas.

Tiek vairuotojai, tiek taksi klientai anksčiau labai vertino „Mercedes Benz“, tačiau jų tarp taksi automobilių esą nebėra daug. „Senesni jau yra morališkai pasenę, nauji – per brangūs įsigyti ir išlaikyti. Galbūt Vokietijos taksistai dar per mažai juos nudėvėjo ir dar neparduoda lietuviams. Anksčiau prisukę milijoną jie atvykdavo į Lietuvą tęsti darbo“, – tęsia V. Kudarauskas.

Dažniausi taksi automobilių gedimai esą susiję su mechaninėmis dalimis. „Sankabos, smagračiai greitai nusidėvi. Iš tiesų, taksi automobilis labiau nusidėvi nei sugenda. Dažnas gedimas – variklio negalavimas. Neretai taksi vairuotojai numoja ranka į važiuoklės problemas – jų nuomone, jei barška kokia nors svirtis ar yra įplyšusi įvorė, nieko baisaus, svarbiausia, kad mašina važiuoja. Taksi automobiliai per trumpą laiką nuvažiuoja didelius atstumus, daugiausia – mieste. Tai reiškia, kad ir variklis, ir pavarų dėžė patiria didelį „stresą“. Dėl to net ir poros metų senumo automobilis būna morališkai pasenęs ir atrodo bei važiuoja kaip 5–6 metų senumo analogiškas automobilis“,  – LRT.lt kalbėjo V. Kudarauskas.

Ar verta rinktis automobilį sau, atsižvelgiant į taksistų patirtį? „Jei patys planuojate būti taksistais, tuomet taip. Žinoma, patikimumas, ekonomiškumas, komfortas ir praktiškumas yra svarbu taksi automobiliui, tačiau siūlyčiau geriau kliautis savo galva ir pasverti poreikius. Važinėti reikės jums, o ne tam, kuris pataria, ką pirkti“, – atsakė automobilių žinovas.

Tuo metu 15min.lt žurnalistas P. Sviklas teigia, kad tie, kurie nori rinktis ekonomišką automobilį, gali pažiūrėti tai, ką vairuoja taksistai. „Jie geriau nei eiliniai vairuotojai apskaičiuoja tiek degalų sąnaudas, tiek visas kitas automobilio eksploatavimo išlaidas. Ypač svarbus kriterijus – patikimumas. Jais tikrai galima remtis, renkantis automobilį“, – sako P. Sviklas.

Taksistai: mokėkit daugiau, važinėsime naujesnėmis mašinomis

Bendrovės „Romerta plius“ ir sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas sako, kad taksi autoparkas keičiasi nuolat, nes automobiliai naudojami labai intensyviai.

„Patys mieste galėjote pastebėti, kad bendrovė „Smart taxi“ važinėja „Toyota“ automobiliais, „A2B taxi“ – „Volkswagen“. Stengiamasi pirkti naujus automobilius, kad keleivius būtų galima vežioti normaliomis mašinomis. Kita problema – užmokestis. Kiek keleiviai moka, taip ir važinėja. Mokėtų daugiau, vežiotume su naujomis mašinomis. Šiai dienai taksisto automobilis yra „Toyota Prius“. Manau, įmonės renka tai, ką gali nupirkti, derina kainos ir metų kriterijus. Visada trūko normalių automobilių, ir dabar jų trūksta.

Pažiūrėkite, kokie yra atlyginimai. Sunaikino taksi verslą, padarė kažkokias pionierių varžybas. Kokios kainos... 20 euro centų. Normalioje valstybėje, jei nori, kad vystytųsi ekonomika, turi būti pridėtinė vertė. Keleivis nori nemokėti pinigų, bet pats nori gauti gerą atlyginimą. Taip negali būti. Taksistas automobilį „suvažinėja“ per 2–3 metus ir per šį laiką turi užsidirbti pinigų kitam automobiliui“, – LRT.lt kalbėjo R. Bieliauskas.


R. Bieliauskas, BNS nuotr.

Taksi paslaugų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas sako, kad gatvėse galima išvysti ir senesnių taksi automobilių, tačiau visai prastos būklės seno modelio automobilių – labai mažai.

„Įmonių automobilių yra mažuma, maždaug 10–15 proc. visų taksi automobilių. Dauguma taksi vairuotojų yra fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, gauna leidimą ir teikia paslaugas. Tuomet jie tik perka iš taksi kompanijų ar elektroninių programų valdytojų iškvietimus“, – aiškino R. Kriukovas.

Pasak asociacijos vadovo, įsigydami taksi automobilį vairuotojai atsižvelgia į tris kriterijus: pinigus, kokybę ir galimybes. „Pastaruoju metu perkami pigesni modeliai. Nemažai važinėja „Dacia“ – jis kainuoja dvigubai pigiau nei panašaus dydžio kitos markės automobilis. Kiti prisipirko „Volkswagen Jetta“, kuri maždaug 30 proc. pigesnė už „Volkswagen Passat“, važinėja ir „Škoda“ automobilių“, – vardijo R. Kriukovas.

Pasak taksi paslaugų asociacijos vadovo,  šiandien situacija tokia, kad pavojinga investuoti daug pinigų į automobilius, mat pasiūlos yra daugiau nei paklausos.

„Dėl to uždarbiai šiame versle yra minimalūs ir investuoti didesnes sumas yra pavojinga. 2008–aisiais Vilniaus mieste buvo apie 1, 5 tūkst. taksi automobilių – prieš pat visas krizes, kai visi gerai gyveno ir daug naudojosi taksi paslaugomis. Šiuo metu taksi yra apie 2,5 tūkst. automobilių ir dar apie 1 tūkst. pavežėjimo paslaugas teikiančių automobilių. Dabar nėra tiek daug besinaudojančių taksi paslaugomis, kiek buvo 2008–aisiais, todėl visi mažiau uždirba. Be to, taksi paslaugų kainos taip pat yra mažesnės nei 2008–aisiais. Tai yra viena paslaugų, kuri, įvedus eurą, nepabrango“, – tikino R. Kriukovas.

Taksi parke – liūdnas vaizdas

Tuo metu techninės apžiūros centrų vadovai atkreipia dėmesį, kad situacija viešojo transporto srityje – taksi automobilių bei autobusų ir troleibusų – yra sudėtinga.

Šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų. Peržengus šią ribą, traumų ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Tokias mašinas lyginant su 2–4 metų senumo automobiliais, itin skaudžių padarinių avarijos metu tikimybė išauga 1,5–2 kartus.

Itin svarbu tai, kad garbaus amžiaus sulaukusios mašinos neišvengiamai turi kur kas daugiau didelių techninių trūkumų. Lyginant jas su transporto priemonėmis be techninių trūkumų, „senukų“ rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50–60 proc. didesnė. Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra 14,6 metų, o taksi dirbančių ir keleivius vežiojančių mašinų – 15,6 metų.

„Tiesa, pirmuoju bandymu techninės apžiūros patikrą taksi mašinos įveikia šiek tiek sėkmingiau nei visi likę M1 klasės automobiliai (51,4 proc. prieš 47,8 proc.), tačiau „didelių trūkumų“, dėl kurių jie negauna techninės apžiūros teigiamos išvados, taksi turi kur kas daugiau“, – sako techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Vidutiniškai vienam taksi automobiliui tenka, 2,11 didelių trūkumų (kai kuriuose miestuose šis rodiklis gerokai prastesnis; pavyzdžiui, Klaipėdoje – 2,78 didelių trūkumų), kai visos Lietuvos pastarųjų metų „standartas“ yra 1,6 didelių trūkumų.

„Atidžiau nagrinėjant, dėl kokių priežasčių techninių apžiūrų centrų kontrolieriai „išbrokuoja“ taksi, pasirodo, kad penktadalis už pinigus keleivius vežiojančių mašinų turi didelių bėdų su žibintais, iš jų srūva eksploataciniai skysčiai, stipriai viršijamos leistino dūmingumo normos, pakabos ir vairo mechanizmo detalės būna susidėvėjusios, išklibusios, nepakankamas stabdymo efektyvumas ar kitos stabdžių bėdos, padangos visiškai nudilusios ir t. t.“ – vardijo R. Gabartas.


BNS nuotr.

Nors teoriškai beveik visas bėdas galima išspręsti kokybiško remonto metu, praktiškai tokios būklės ir amžiaus mašinos esą dažniausiai tvarkomos antrarūšėmis ar naudotomis detalėmis: kitokios investicijos išpūstų automobilių kainas ir, kaip teigia taksi įmonių savininkai, visiškai „suvalgytų“ pelną.

Dėl šių priežasčių kas pusę metų techninių apžiūrų centruose apsilankantys taksi automobiliai „atsiveža“ po 18, 15 ar 14 „didelių trūkumų“ ar kitokių problemų, su kuriomis mašinas „draudžiama eksploatuoti“. Neretai į pakartotinę techninę apžiūrą  jie važiuoja po 2–3 kartus, o pašalinus vienus trūkumus jau būna atsiradę nauji. „Rekordininkai“ techninių apžiūrų kontrolierių teigiamą išvadą gauna po 7–8 vizitų.

Asociacija „Transeksta“, reaguodama į itin sudėtingą padėtį taksi automobilių parke, siūlo apsvarstyti galimybę riboti amžių, kurio sulaukusios transporto priemonės negalėtų būti naudojamos keleivių vežimui.

„Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad, sparčiai augant pavėžėjimo paslaugas teikiančių platformų (UBER, „Bananacar“ ir pan.), daugėja automobilių, kurių tinkamumas komerciniam keleivių vežimui apskritai nėra vertinamas, o techninė būklė  tikrinama“, – sako „Transeksta“ prezidentas Rimantas Didžiokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...