captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Valstiečių“ reformos ar muilo burbulai?

Valdančiųjų oponentai ir ekspertai abejoja švietimo reformos sėkme, taip pat mano, kad, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, netrukus atsiras iniciatyvų jį tobulinti, teikti pataisas. LRT.lt pašnekovai sako, kad politikai dėl Darbo kodekso turėtų prisiimti atsakomybę ir padėti silpnesniajai – darbuotojų pusei, užuot prisidengdami Trišalės tarybos sprendimais, a priori nepalankiais darbuotojams. Tuo metu valdančiųjų atstovai aukščiau Trišalės tarybos derybų rezultatų kelia socialinio dialogo ir naujos darbo santykių kultūros idėją.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Savo reitingų smukimą premjeras Saulius Skvernelis aiškina reformomis, tačiau ar jos vyksta ir gali įvykti? Opozicijos atstovai Seime bei ekspertai kritikuoja tiek tai, kas vyksta su Darbo kodeksu, tiek aukštojo mokslo reformą ir abejoja, kad pastaroji išvis įvyks bei mano, kad priimtą Darbo kodeksą greit bus bandoma keisti.

A. Kubilius: nemanau, kad taip pradėta švietimo reforma gali duoti rezultatą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius sako po pokalbio frakcijoje su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu visai netikintis, kad kas nors panašaus į reformą bus pradėta vykdyti.

„Seimo pirmininkas išdėstė visai kitokį matymą, kuriuos universitetus su kuriais reikia jungti. Tai reiškia, kad Seimas net negali pradėti svarstyti vyriausybės pateikto plano, nes jau dabar pasirodo, kad šioje valdančiojoje koalicijoje ar net pačioje didžiausioje partijoje yra visiškai skirtingų nuomonių.

Nematau, kad taip pradėta reforma galėtų duoti kokį nors rezultatą, nes jau dabar valdantieji vaikšto su visiškai skirtingomis versijomis. Kokia yra vyriausybės, Seimo daugumos politinė valia yra visiškai neaišku ir nemanau, kad galėtų paaiškėti, jei tą reformą bus bandoma įgyvendinti, nekonsoliduojant savo politinės valios, vizijos. Ji net neprasidėjus bus palaidota“, – sako A. Kubilius.

Buvęs opozicijos lyderis taip pat pabrėžia, kad nėra aiškus reformos tikslas – nors diskutuojama apie švietimo kokybę, apie tai, kad reikia mažiau universitetų, nekalbama apie esmę, kuri glūdi labai konkrečiuose skaičiuose.

„Kaip rodo ir vyriausybės pateikto nutarimo aiškinamoji dalis, 2020-aisiais Lietuvoje bus du kartus mažiau studentų nei buvo 2010-aisiais, tad kyla klausimas, ar tie resursai, kuriuos valstybė skiria universitetų išlaikymui, bus lygiai taip pat koncentruoti ir pasieks studentus, ar ir toliau bus išleidžiami perteklinėms patalpoms ir pertekliniam universitetų personalui išlaikyti? Atsakymo į šį klausimą niekas iš valdančiųjų nepateikia, kalbama tik apie universitetų skaičiaus sumažinimą, o ne apie racionalų resursų panaudojimą“, – pažymi A. Kubilius.

N. Putinaitė: trūksta politinės lyderystės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė (VU TSPMI), buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad valdančiųjų švietimo reformoje idėjų yra gerų, bet problema ta, kad nėra racionalaus veiksmo.

„Idėjos, kurias pateikė darbo grupė, yra geros. Manau, kad akademinė bendruomenė, didžioji dalis visuomenės supranta problemas, bet reikia veiksmų, lyderystės iš politikų, o to visiškai nėra. Nė vienoje šalyje nebuvo jungimų, kur nebūtų labai aktyvi politinė lyderystė ir kur nebūtų galvojama labai konkrečiai, tariamasi su universitetais.

Tokie universitetų jungimai vykdomi derantis, administruojant, siūlant sąlygas, parodant įvairius variantus, kad ir bendruomenės matytų tą naudą. Tai yra labai sudėtingas procesas, kuriam reikia lyderystės iš šalies. Kai politikai iškelia jungimosi tikslą, jie turi rodyti lyderystę, priešingu atveju nieko nebus, ir mes dabar jau matome“, – kalba N. Putinaitė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš universitetų, kurie yra įvardijami kaip stiprieji, girdėti, kad jie labiausiai baiminasi to, jog bus nuspręsta auštąsias mokyklas sujungti automatiškai.

„Jie mato, kad tuose universitetuose, kuriuos ketinama prijungti, silpnesniuose, yra profesorių, dėstytojų, mokslininkų, labai gerai galinčių papildyti personalą, bet yra dalis, kurių jie nenorėtų, ir visiškai nenori prisiimti atsakomybės už atleidimus, kitas problemas. Jau bent du rektorius teko girdėti sakant, kad turi būti kokybės kriterijai, jungiant aukštąsias mokyklas. O šiuos dalykus ar kitus variantus gali pasiūlyti politikai, kurie imasi lyderystės dėl jungimo.

Tuo metu diskusijos dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atrodo taip, tarsi tai būtų pagrindinis universitetas. Tačiau jos turi vykti ne Seime ir tai neturi tai būti pagrindinis valstybės politinis klausimas, jis turi būti sprendžiamas visiškai kitaip, techniškai, ieškant išeičių, skiriant kažkokius fondus, racionaliai sprendžiant ir tariantis. Kiekvienu atveju turėtų būti rasti labai lankstūs sprendimai, bet tam, kad jie būtų rasti, turi būti tariamasi, o ne viešumoje mėtomasi šūkiais. Matau labai mažai šansų šiai reformai, nes yra labai daug politinio triukšmo ir nematyti realių praktiškų sprendimų siūlymų“, – sako pašnekovė.

E. Jovaiša: projektas dar netobulas, darbų bus daug

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, atsakydamas į A. Kubiliaus pastabą, jog valdantieji tarpusavyje nesutaria, tad sunku tikėti reformos sėkme, pabrėžia, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę išsakyti savo vizijas.

„Be to, svarbu suprasti, kad Seimas prašė pasiūlymų, kurie atėjo nutarimo forma. Niekas neatkreipė dėmesio į faktą, kad tai yra projektas, kurį, kaip ir kiekvieną projektą, galima ir reikia tobulinti. Dar bus daug darbo, tačiau girdžiu tik nuolatinį kalbėjimą, kad reforma neįvyks, nėra politinės valios. Tačiau aš norėčiau paklausti – kuri vyriausybė anksčiau pasiekė to, kad universitetai jau šnekasi tarpusavyje?“ – klausia E. Jovaiša.

Parlamentaras taip pat patikina, kad bus atsižvelgiama į tai, jog 2020-aisiais bus perpus mažiau studentų, nei 2010-aisiais.

„Be to neįmanoma: universitetai turi per daug turto, daugiau, nei gali išlaikyti, ir tai kelia didžiules problemas. Mes norėtume, kad būtų galima parduoti nereikalingą turtą ir gautus pinigus investuoti į aukštojo mokslo kokybę.

Tačiau reikia suprasti, kiek tas universitetų ir kolegijų sektorius turi turto. Tai – grandiozinis darbas, norint šitokią reformą atlikti, reikia nuoseklaus darbo, o tuoj pat suguldyti į popierių, kaip tai atrodys, reikia ir universitetų bei kolegijų valios“, – aiškina parlamentaras.

E. Jovaiša pažymi, kad visiškai užmirštamas labai svarbus reformos dėmuo – naujas finansavimo modelis: „Ne universitetų skaičius yra svarbiausias, svarbiausia yra studijų kokybė, todėl reikia įvesti naują finansavimo modelį, kuris būtų pagrįstas kokybės ir kiekybės kriterijais.

Naujas finansavimo modelis neišvengiamai pareikalaus programų mažinimo: nė viena aukštoji mokykla, esant tokiai naujai finansavimo sistemai, negalės pabėgti nuo būtinybės sustambinti savo programas, suderinti jas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Lietuvoje yra 1800 programų ir valstybė jų visų tikrai nefinansuos.“

R. J. Dagys apie naujojo Darbo kodekso svarstymus: tai – nesąžiningas žaidimas

TS-LKD frakcijos Rimantas Jonas Dagys sako, kad valančiųjų sprendimas priimti tokį Darbo kodeksą, dėl kokio bus sutarta Trišalėje taryboje – nesąžiningas žaidimas.

„Jei kurtume naują Darbo kodeksą ir pasakytume, kad sukursime jį tokį, dėl kokio bus susitarta Trišalėje taryboje, tada suprasčiau, bet šiuo atveju mes turime nepalankų darbuotojams Darbo kodeksą ir kalbama, kad patvirtinta bus tik tai, dėl ko bus susitarta. Darbdavių pusė nėra suinteresuota ką nors priimti, nes juos tenkina dabartinis naujasis Darbo kodeksas, o darbuotojai yra vienareikšmiai pralaiminčioji pusė“, – kalba R. J. Dagys

Pašnekovas įsitikinęs, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nesidangstyti Trišale taryba, pasirinkus tokį sprendimo būdą, kuris iš anksto užprogramuoja darbuotojų pusės pralaimėjimą. Tačiau politikas neabejoja, kad įsigaliojus Darbo kodeksui, netruks atsirasti jo pataisų pasiūlymų.

„Net neabejoju, kad, priėmus Darbo kodeksą kils iniciatyvos jį keisti. Tai – naujas dokumentas, ir jo taikymo praktika gali būti visiškai kitokia nei įsivaizduojame.

Algirdas Butkevičius, svarstant prezidentes veto, prisipažino, kad tik tuo metu perskaitė Darbo kodeksą, kurį gynė neskaitydamas. Jį perskaitę buvo tik keli, buvo labai aktyviai veikiantys lobistai, kurie prastūminėjo sau naudingas pataisas, tad dėl jo kokybės neduočiau rankos nukirsti“, – sako parlamentaras.

Nors kodeksas nepalankus darbuotojams, svarbesnė socialinio dialogo idėja?

LVŽS frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tikina, kad valdantieji ne nusiplauna atsakomybę dėl darbuotojams nepalankaus Darbo kodekso, o skatina socialinį dialogą ir keičia darbo santykių kultūrą.

„Mes galime arba vaidinti socialinį dialogą, arba iš tiesų jo imtis. Mūsų kelias yra sunkesnis, mes siūlome iš tiesų įgalinti Trišalę tarybą. Taip, darbuotojų pusė yra silpnesnė, bet ji akivaizdžiai stiprėja ir sugeba išsiderėti sau palankių nuostatų. Me, politikai, tikrai galime nustatyti normas, bet tai ir yra didžioji šio mūsų sprendimo pridėtinė vertė, kad mes sakome „ne, mielieji, susitarkit“.

Mes tikrai galime viską pataisyti, pagerinti, priimti visas Algirdo Syso pataisas, bet tai bus senoji praktika, kaip buvo daryta iki šiol. Dabar galioja tobulas Darbo kodeksas ir ką mes turime? Didžiulę atskirtį, skurdą ir nedarbą?“ – valdančiųjų sprendimą priimti tokį kodeksą, dėl kokio bus susitarta Trišalėje taryboje, kurioje darbuotojų atstovai turi mažiau galiu, aiškina T. Tomilinas.

Politikas sako, kad norima įtvirtinti suvokimą, jog Trišalė taryba nėra konsultacinė erdvė – esą tai yra erdvė, kur priimami sprendimai, o nuolaidas turi daryti visos pusės, ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai.

„Šiandieną situacija tokia, kad nuolaidos buvo daromos iš darbdavių pusės. Taip, tobulai mes niekada negalėsime padaryti, ir darbdaviai šiuo metu yra stipresnioji pusė, bet mes turime eiti nuo administracinio požiūrio į problemų sprendimą link sutartinių santykių, ypač darbo santykių kultūroje“, – įsitikinęs politikas.

Filosofas, politologas Andrius Bielskis sako suprantantis „valstiečių“ norą vykdyti savo programą, kurioje labai daug kalbėta apie socialinį dialogą ir būtinybę įtraukti profesines sąjungas, tačiau socialinio dialogo galimybė Lietuvoje – iliuzija.

„Aš suprantu LVŽS intencijas vystyti socialinį dialogą, tačiau žinant realiai egzistuojančius galios santykius, tai, kad šiame dialoge stiprioji pusė yra darbdaviai, tikėtis kažkokių progresyvių darbo santykių, vertinant iš darbuotojo pozicijos, nebūtų įmanoma. Tad mes ir matome, kad priimamas Darbo kodeksas palankus pirmiausia darbdaviams, kita vertus, jis nelabai daug kuo skiriasi nuo Algirdo Butkevičiaus vyriausybės siūlyto varianto.

Tai yra iliuzija, nes visi puikia supranta, kad ta lygtis yra darbdaviams naudinga, o profsąjungos galios neturi. Ir vietoje to, kad jie tai akcentuotų ir bandytų iš teisų pagerinti darbuotojų sąlygas įstatymiškai, jie kalba apie socialinį dialogą. Situacija keista, stumiamas A. Butkevičiaus vyriausybės projektas su nežymiais pataisymais, prisidengiant tuo, kad keičiama kultūra, o darbo santykių turinys atiduodamas į Trišalę tarybą“, – kalba A. Bielskis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...