captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos agentas užuominų nesuprato: studentai įspėjami jo saugotis

Dar šių metų balandį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paviešino Rusijos diplomatu apsimetančio žvalgybos karininko nuotrauką.
VSD vadovas, BNS nuotr.
VSD vadovas, BNS nuotr.

Rusui tai turėjo tapti signalu, kad laikas pagalvoti apie grįžimą į namus. Tačiau užsispyrėlis į gimtinę negrįžta – jis ir vėl pastebėtas Vilniuje.

Ataskaitoje po nuotrauka yra užrašas: „Rusijos diplomatais apsimetantys žvalgybos karininkai dalyvauja mokslinėse konferencijose ir kituose oficialiuose renginiuose, kurių metu siekia užmegzti pažintis ir renka informaciją.“

Daugiau oficialios informacijos, kas yra šis Rusijos žvalgybininkas ir kodėl jo pavardė nebuvo paviešinta, nepateikta. VSD direktorius Darius Jauniškis sakė, kad viešinti šio asmens pavardę dar ne laikas, mat, tikimasi, kad šis asmuo susipras ir nutrauks savo veiklą.

Siūlė pagalvoti apie namus

„Mūsų duomenimis, tai žvalgybos pareigūnas, kuris apsimeta diplomatu. Nemanau, kad dabar būtų laikas skelbti jo pavardę ar vardą, pažiūrėsime, kokie bus kiti veiksmai. Išlaikome tokį mandagumo aspektą. Gal susipras, ką mes norime tuo pasakyti. Nemanau, kad dabar reikėtų įvardinti. Jeigu nebus tam tikrų veiksmų, vėliau imsimės veiksmų iš savo pusės“, – sako D. Jauniškis.

Paklaustas, kokių veiksmų VSD direktorius laukia, D. Jauniškis buvo konkretus: „Pirmiausia, nutraukti nelegalią veiklą. Antras dalykas, galbūt reiktų pagalvoti apie namus“.

Vis dėlto panašu, kad Rusijos žvalgybininkas nei subtilių, nei tiesioginių užuominų arba nesuprato, arba nenori klausytis. Akylesni lietuviai jau balandį atkreipė dėmesį į nuotrauką, kurioje užfiksuotas minėtas žvalgybininkas.

Rusijos diplomatu apsimetantis žvalgybos pareigūnas, VSD nuotr.

Studentai bei dėstytojai galėjo atpažinti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto patalpas. Jose rengiamos įvairios konferencijos, seminarai, į kuriuos neretai gali ateiti visi norintys be išankstinės registracijos. O net ir užsiregistravę dažniausiai netikrinami arba jiems neužkertamas kelias, mat nėra jokios legalios priežasties.

Tuo tarpu įdėmiai pašnekovų besiklausantis, mandagiai diskutuojantis Rusijos žvalgybos karininkas gali kelti nemažą grėsmę, mat patiklių, idealistiškai nusiteikusių ar tiesiog pilietiškų studentų verbavimas yra sena Kremliaus žvalgybų tarnybų taktika. Dar studijų laikais užmegzti ryšiai, pagalba vėliau gali atsiliepti karjerai, būti panaudoti kaip šantažo priemonė.

Specialus įspėjimas studentams

Todėl VU TSPMI ėmėsi beprecedentinių priemonių ir išplatino pranešimą savo feisbuko paskyroje.

„Balandžio mėnesį išplatintoje Valstybės saugumo departamento Nacionalinių grėsmių vertinimo ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. buvo fiksuotas nuolatinis Rusijos žvalgybos tarnybų karininkų lankymasis įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba susijusiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose ir kitur.

Pastebėjome, jog instituto renginiuose lankėsi ir VSD ataskaitoje užfiksuotas asmuo. Dalinamės keliomis jo nuotraukomis. Todėl raginame visą VU TSPMI bendruomenę kritiškai vertinti asmenų prašymus dalintis informacija.

Paprastas, iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantis atsitiktinis kontaktas gali reikšti Rusijos žvalgo pastangas kuo daugiau sužinoti apie jus, jūsų pažiūras, silpnybes. Asmuo gali pasiteirauti apie studentų rašto ar baigiamuosius darbus, paprašyti pasidalinti turima medžiaga ir pan. Būkime budrūs, saugodami save ir valstybę“, – sakoma pranešime.

TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms Margarita Šešelgytė DELFI teigė, kad apie minėtą įtartiną asmenį dar prieš gerus metus instituto vadovybės dėmesį atkreipė patys studentai.

Nuotraukose matyti, kad Rusijos diplomatu apsimetantis asmuo dalyvavo ne viename, o keliuose TSPMI renginiuose.

Vėliausias jo viešas pasirodymas buvo prieš kelis mėnesius, be to, prieš metus vyras buvo sukėlęs skandalą, kai vieno dėstytojo seminare ėmė provokuoti jį keistais klausimais apie Lietuvos energetinius projektus. Prisistatęs kaip „verslininkas“, rusas puikiai kalbėjo lietuviškai ir bandė kalbėtis su studentais, prašydamas iš jų darbų apie Lietuvos kariuomenę, šauktinius.

Atkreipiamas dėmesys ir į pasikeitusią to paties, kaip įtariama, žvalgybos karininko išvaizdą. Vienoje nuotraukoje žvalgybininkas matyti sėdintis netoli Vilniaus vicemero, socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko. M. Šešelgytės teigimu, problema ta, kad „jis visai nieko nebijo“, be to, neoficialiomis žiniomis, jis esą pastebėtas ir jau po garsiosios VSD ataskaitos, kurioje buvo „apšviestas“.

Išsiųsti tokį „diplomatą“ iš šalies visuomet gali Užsienio reikalų ministerija, paskelbdama jį nepageidaujamu šalyje. Tačiau tai reikštų, kad pagal diplomatinę praktiką analogiškų veiksmų imtųsi ir Rusija, kuri paskelbtų kurį nors pareigūną iš Lietuvos ambasados Maskvoje nepageidaujamu.

Veikia pagal įprastą schemą

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė VSD ir AOTD, teigiama, kad Rusijos šnipinėjimo ir įtakos operacijas prieš Lietuvą vykdė trys Rusijos žvalgybos ir saugumo institucijos: Rusijos užsienio žvalgyba (SVR), Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).

Kaip rašoma, prieš Lietuvą nukreipta žvalgyba tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek trečiosiose šalyse. Paprastai Rusijos žvalgybos tarnybų karininkai, dirbdami Lietuvoje, prisidengia diplomatiniu statusu ir lankosi įvairiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose, leidinių pristatymuose, parodose ir kitur. Anot VSD, įdomu tai, kad kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos pareigūnai geba bendrauti lietuvių kalba, yra komunikabilūs, lengvai užmezga pokalbį, sumaniai maskuoja tikruosius savo domėjimosi motyvus.

Paprastai Rusijos žvalgas nori kuo daugiau sužinoti apie taikinį, jo pažiūras, silpnybes, galimus motyvus bendradarbiauti. Nepraėjus nė kelioms valandoms po pažinties žvalgas informuoja apie pažintį Maskvoje esančius savo koordinatorius, kurie ir sprendžia, ką toliau daryti su kontaktu.

Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusijoje vyrauja labai plona riba tarp diplomatų ir žvalgybininkų, žvalgai mėgsta pasinaudoti jaunais ir naiviais Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojais Lietuvoje. Į renginius Lietuvoje Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai dažnai vedasi žvalgyboms nepriklausančius, tačiau su jomis bendradarbiaujančius diplomatus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...