captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Namų akrobatai“: kas trečias nelaimingas atsitikimas įvyksta namuose

Atėjus šiltajam periodui, medikai ir draudimo specialistai fiksuoja augantį traumų, patirtų nesaugiai darbuojantis buityje, namuose ir soduose, skaičių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 30 proc. visų nelaimingų atsitikimų įvyksta namų aplinkoje, o ypač rizikingais laikomi darbai palypėjus: antresolių kraustymas, langų valymas, užuolaidų kabinimas, dulkių valymas nuo sekcijų ar aukščiau pakabintų lentynų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Specialistų teigimu, buitinių nelaimių pikas stebimas pavasarį ir vasarą. Pasak BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko, įsitikinimas, kad nelaimingi atsitikimai dažniausiai tyko kelionėse, užsiimant ekstremalia veikla ar leidžiant laiką gamtoje, nėra visiškai teisingas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Nors būtent namuose jaučiamės saugiausi, tačiau statistika byloja, kad kas trečias nelaimingas atsitikimas nutinka artimiausioje namų aplinkoje. Panašu, kad žmonės tiesiog atsipalaiduoja ir pamiršta elementarias saugumo taisykles. Žinoma, mūsų namai – mūsų tvirtovė, tačiau ir joje būtina elgtis apdairiai. „Namų akrobatu“ gali tapti ir jaunas vyras, ir garbaus amžiaus sulaukusi senjorė, jei rizikuoja sustatydami po ranka esančius baldus vieną ant kito ir tikėdamiesi greitai atlikti planuojamą buities darbą“, – sako M. E. Goliančikas.

Iš pažiūros saugioje namų aplinkoje elgiantis neapdairiai patiriamos traumos, specialistų teigimu, varijuoja nuo galūnių raiščių patempimų, plyšimų, minkštųjų audinių pažeidimų iki sudėtingų kaulų lūžių.

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedės-traumatologės Rūtos Banytės, dažniausiai taip susižaloja vyresnio amžiaus žmonės, kuriems rimtomis traumomis gali baigtis nukritimas ir iš nedidelio aukščio. Tačiau pasitaiko ir jaunų žmonių, pervertinančių savo jėgas bei koordinaciją.

„Skubios pagalbos priėmimo skyriuje teko ne kartą susidurti su nukentėjusiais asmenimis, kurių traumos yra nukritimo pasekmė. Didelė dalis jų – buitiniai susižeidimai: palipo ant kėdės tam, kad pakabintų užuolaidas, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Tokius nutikimus dažniausiai lydi lengvesni sumušimai, bet pasitaiko ir išnirimų ar netgi lūžių“, – sako gydytoja R. Banytė.

Anot M. E. Goliančiko, skaudžiausios buitinės nelaimės įvyksta tuomet, kai susižalojama krentant iš didesnio aukščio. Tokiais atvejais vidutinė draudimo išmoka dėl patirto sužalojimo svyruoja nuo 150 iki 300 eurų.

„Medžiams genėti ar namams perdažyti dažnai naudojamos savadarbės konstrukcijos, kopėčios ar tiesiog baldai. Itin nesaugus pasirinkimas – naudoti kėdes ar staliukus su ratukais. Sodybose, soduose neretai lipama ant medinių, papuvusių, praradusių tvirtumą kopėčių ar tiesiog karstomasi ant tų pačių genėjamų medžių“, – teigia M. E. Goliančikas.

Draudimo bendrovės vertinimu, pagrindinė traumų priežastis visgi ne amžius, o neatsakingas elgesys.

„Amžius šiuo atveju ne kriterijus – neapdairiai elgiasi ir vyresni, ir jauni žmonės. Be to, aiškiai matome, kad nelaimingiems atsitikimams namų aplinkoje būdingas sezoniškumas. Traumų padaugėja pavasarį, kai žmonės intensyviau tvarkosi namuose, taip pat prasideda sodybų priežiūros ir atnaujinimo metas, sodo darbai, kurie reikalauja palypėti kiek aukščiau. Taip pat daugiau įvykių užregistruojame po švenčių “, – teigia M. E. Goliančikas.

Pasak jo, paprasčiausias būdas išvengti skaudžių buitinės akrobatikos padarinių – pasirūpinti tvirtomis, stabiliomis metalinėmis kopėčiomis.

„Pasiteiraukite kaimynų, gal jie turi metalines kopėčias, kurios padėtų pasiekti norimą aukštį. Šiuolaikinės metalinės kopėčios yra įvairaus aukščio, jų kojos padengtos nuo slydimo saugančia danga. Kitas būdas – išsinuomoti tokias kopėčias statybinių prekių parduotuvėse, jos teikia tokią paslaugą. Kitas patarimas – nelaipiokite aukštai vieni, pasirūpinkite asistentu, kuris galėtų paimti nukeliamus daiktus ar paduoti reikalingą įrankį. Blogiausiu atveju šalia esantis žmogus iškviestų pagalbą arba pats ją suteiktų“, – teigia M. E. Goliančikas.

Prieš kiekvieną tokį palypėjimą namuose reikėtų sau atsakyti į klausimus, ar lipimo konstrukcija yra stabili, ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą, ar aplinkui nėra aštrių kampų, į kuriuos galima susižeisti, ar šalia yra žmogus, galintis padėti.

„Apmaudžiausia, kad, atrodo, paprasčiausias buitinis darbas, reikalaujantis palypėjimo, ir dėl jo įvykusi nelaimė gali lemti sveikatos problemas, nedarbingumą bei neplanuotas finansines išlaidas“, – sako M. E. Goliančikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...