captcha

Jūsų klausimas priimtas

Projektas dėl kreipimosi į KT dvigubos pilietybės klausimu dar bus koreguojamas

Projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dvigubos pilietybės klausimu išimtas iš antradienio darbotvarkės, nes bus koreguojamas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prieš ketverius metus teismas pakartojo, kad norint plėsti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją. Naujame kreipimesi siūloma klausti, ar dėl pasikeitusių aplinkybių galima kitaip aiškinti nuostatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“.

114 parlamentarų Seime yra registravę Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.

„Nuspręsta pakoreguoti projektą, kad būtų pilniau atsakyta, kas yra atskiras atvejis, ar tai susiję su faktu, ar su asmeniu“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimui antradienį planuota pateikti projektą, kuriuo siūloma prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti 2006 metų nutarimą, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys.

2013 metais KT jau yra pasisakęs dėl minėto nutarimo ir tuomet paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos įstatymu negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuris leistų dvigubą pilietybę turėti iš Lietuvos išvykusiems jau po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją.

Naujame kreipimesi KT siūloma klausti, ar reaguojant į pasikeitusias aplinkybes galima kitaip nei 2006 metų nutarime aiškinti Konstitucijos nustatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“.

KT prašoma atsakyti, ar Seimas gali nekeisdamas Konstitucijos Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad išvykę po 1990-ųjų į Europos Sąjungos ir NATO valstybes galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

„Nuo to laiko, kai 1992 metais buvo priimta Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, aplinkybės iš esmės pasikeitė: Lietuva tapo NATO ir ES nare, labai daug piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes, padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę, iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei daug joje gyvenančių Lietuvos piliečių gali siekti tapti jos piliečiais“, – pasikeitusios aplinkybės vardijamos projekte.

114 parlamentarų Seime yra registravę Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę. Tarp projekto teikėjų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, visų Seimo frakcijų seniūnai. Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau komentuodama šias pataisas pasisakė, kad jos akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei doktrinai ir ragino parlamentarus nevažiuoti „buldozeriu per Konstituciją“.

Tuo metu teikėjai laikosi pozicijos, kad priėmus pataisas Konstitucinis Teismas jas įvertintų ir yra galimybė, kad keistų doktriną.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close