captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelio vyriausybėje – ginčai dėl sprendimų rengimo posėdžiams

Sauliaus Skvernelio vyriausybėje kaista diskusijos, kaip tarp institucijų derinti klausimus, prieš jiems pasiekiant Ministrų kabineto posėdį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vos pradėjusi dirbti vyriausybė atsisakė ankstesniuose kabinetuose buvusios praktikos artėjant posėdžiui rengti ministrų atstovų pasitarimus ir tikino įvesianti modernesnį vadybos modelį.

Tačiau dalis ministrų ėmė priekaištauti kanclerei Mildai Dargužaitei, kad nauja tvarka trukdo tinkamai suderinti sprendimus biurokratiniu lygiu prieš pateikiant politikams priimti galutinius sprendimus. Apie tokius nesutarimus BNS patvirtino keturių ministerijų atstovai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Po ilgos pertraukos ministrų atstovų pasitarimą, vyriausybės atstovų vadinamą MAP'o santrumpa, numatoma surengti antradienį, jame planuojama diskutuoti apie vyriausybės įstatymą ir vyriausybės darbo reglamentą.

M. Dargužaitė sako, kad ateityje MAP'ai bus rengiami pagal poreikį. Jos teigimu, iki šiol šis instrumentas buvo naudojamas kaip būdas nusimesti atsakomybę.

„MAP'ai bus kviečiami pagal poreikį, tik tada, kai tikrai reikia visų kanclerių ar politinio pasitikėjimo žmonių įžvalgų. Iki šiol jis buvo naudojamas kaip atsakomybės atsimetinėjimas, kai specialistų lygmenyje nebūdavo surandama sprendimų, labai oficialiu būdu rašant vienų kitiems raštus, tada atsakomybė numetama kanclerių susitikimui. Jeigu ten nėra sprendimo, tuomet atsakomybė numetama ministrų lygmeniu vietoj to, kad būtų bandoma rasti kompromisinių sprendimų kitokiais būdais“, – BNS sakė vyriausybės kanclerė.

„Bandome naudoti geriausias praktikas, kai matome, kad klausimai yra nesuderinami, kviečiame pagal poreikį būtent tas ministerijas, kur vyksta nesutarimai, ir moderuojame, kad tuos sutarimus rastų, ir tai labai sėkmingai veikia“, – pridūrė M. Dargužaitė.

Pasak kanclerės, pagal ankstesnę praktiką kartais MAP'uose dalyvaudavo žmonės, kuriems klausimai būdavo neaktualūs.

Diskusijų taip pat kelia klausimas, kas turėtų atstovauti ministerijoms per pasitarimus – politinio pasitikėjimo viceministrai ar kancleriai, kurie yra valstybės tarnautojai. M. Dargužaitės teigimu, sprendimai dėl dalyvių taip pat bus priimami įvertinus tai, kiek gilūs yra nesutarimai ir ar juos spręsti reikia politinio įsikišimo, ar pakanka specialistų apsikeitimų nuomonėmis.

Lobistas Andrius Romanovskis sako, kad ministerijų atstovų pasitarimai yra svarbi viešojo konsultavimo proceso dalis, per juos kanceliarijos vadovybė gali išgirsti visus argumentus ir geriau pasirengti diskusijoms vyriausybės pasitarimų ar posėdžių formate.

„Kiek supratau, buvo baimė, kad tarnautojai tampa savotišku filtru prieš klausimams patenkant į politinį lygmenį. Tačiau tai ministerijos politinės vadovybės klausimas, ką deleguoti į ministerijų atstovų pasitarimus – tarnautojus kanclerius ar politikus viceministrus. Tikėtina, kad ši vyriausybė labiau įtrauks politinį lygmenį ir taip užtikrins politikos tęstinumą ir nuoseklumą“, – BNS sakė lobistas.

„Iki šiol praktikoje daugelis ministerijų susidurdavo su proceso valdymo problema, nes tekdavo tarpinstitucinį derinimą arba daryti ministerijos lygmenyje, arba nedaryti, arba perkelti tiesiai į vyriausybės pasitarimą, tačiau klausimų patekimas ten gerokai apsunkėjo, nes kanceliarijos vienam specialistui tekdavo atlikti viso ministerijų atstovų pasitarimo funkcijas – spręsti ar klausimas eina toliau, ar grįžta į ministeriją“, – teigė A. Romanovskis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close