captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nevertino Seime svarstomų įstatymo pataisų nuostatų, be kita ko, atveriančių kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Anot komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės, įstatymo autoriai labai neaiškiai apibrėžia tokių išimčių taikymą, todėl komisija negali pateikti savo išvados šiuo konkrečiu klausimu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kalbos komisija nuosekliai laikosi pozicijos, kad lotyniško raidyno rašmenimis galėtų būti rašomos tų asmenų pavardės, kurie turi tam labai aiškų pagrindą. Paprastai tai yra užsienio valstybės išduotas asmens tapatybės dokumentas ir kiti dokumentai, kuriuose yra perkelta pavardė iš užsieniečio asmens dokumento – santuokos liudijimas, gimimo liudijimas. Tai yra tie atvejai, kurie yra labai aiškūs ir labai pagrįsti, ir kaip tik šie atvejai yra aptariami ir nurodomi įstatymų projektuose“, – po komisijos posėdžio žurnalistams aiškino D. Vaišnienė.

Vadinamojo liberaliojo įstatymo projekto autoriai siūlo pagrindiniame asmens dokumento lape leisti įrašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis ir tiems Lietuvos piliečiams, kurie pagrįstų nelietuvišką kilmę dokumento šaltiniu. Grupė tokias liberalesnes pataisas pateikusių parlamentarų pripažįsta, kad jos numatytų galimybę įrašyti dokumentuose pavardes nelietuviškais rašmenimis Lietuvoje gyvenantiems lenkų tautybės žmonėms.

Anot D. Vaišnienės, pastaroji nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl kalbos komisija šiuo klausimu nepateikė savo vertinimo.

„Kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad ši nuostata nėra aiškiai ir tiksliai suformuluota, todėl komisija negali daryti prielaidų, kas turima galvoje. (...) Kalbos komisijai nebuvo aišku, kokios piliečių grupės būtų įtrauktos į tokią formuluotę, kas galėtų turėti tokią galimybę. Kalbos komisija apie tokias išimtis nėra pasisakiusi ir dabar nepasisako, nes turi apsvarstyti ir turi aiškiai žinoti, kad tai nepaveiks lietuviško vardyno. Iš šios formuluotės nėra aišku, ar tai neturės įtakos visų mūsų vardams ir pavardėms, nes visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai“, – kalbėjo kadenciją baigianti VLKK pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Seimas turėtų labai aiškiai apibrėžti, kas, kada ir kuo remiantis galėtų turėti galimybę rašyti savo pavardes nelietuviškais rašmenims, o „pats aiškiausiais to pagrindas – užsienio valstybės išduotas asmens tapatybės dokumentas arba kiti civilinės būklės įrašai – santuokos, gimimo liudijimas, kur asmenvardis perimtas iš galiojančio užsienio valstybės išduoto dokumento“.

VLKK pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

„Pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgdama į visuomenės poreikius, siūlo įstatymų leidėjui numatyti galimybę asmens vardą ir pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys“, – pranešė VLKK.

Pasak komisijos, išimtys turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir sietinos su aiškiu dokumento šaltiniu, pavyzdžiui, su užsienio piliečio asmens dokumentu, kitais oficialiaisiais dokumentais, kuriuose asmenvardžiai rašomi remiantis užsieniečio asmens dokumentu.

Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė pabrėžia, kad šis komisijos sprendimas „neišplečia, nekeičia lietuviškos abėcėlės, tačiau sudaro galimybę suderinti oficialių tapatybės duomenų naudojimą vidaus ir tarptautinėje komunikacijoje atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų poreikius“.

Taip pat pranešime primenama ankstesnė 2014 metų VLKK išvada dėl asmenvardžių rašymo: „Komisija yra konstatavusi, kad jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“.

VLKK apsvarstė du Seime pateiktus projektus: vienu siūloma lotyniškos abėcėlės raides x, w, q leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kitu originali pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje. Išvadų šiems projektams paprašė Seimas, prieš dvi savaites po pateikimo ėmęsis nagrinėti abu projektus.

70 Seimo narių teikiamu liberaliuoju įvardijamu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Kitas kelių konservatorių pateiktas projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Iniciatorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...