captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtoje – permainų metas

Kad ir kaip toliau rutuliotųsi gamtos reiškiniai, šis pavasaris išliks kaip vienas keistesnių. Kritulių nepaprastai mažai ir jei ne vėsoki orai, ko gero jau sulauktume sausros. Paskutinės gana šiltos dienos dar paskatino nuo žiemos užsilikusios drėgmės garavimą.
 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Kad ir kaip toliau rutuliotųsi gamtos reiškiniai, šis pavasaris išliks kaip vienas keistesnių. Kritulių nepaprastai mažai ir jei ne vėsoki orai, ko gero jau sulauktume sausros. Paskutinės gana šiltos dienos dar paskatino nuo žiemos užsilikusios drėgmės garavimą.

Seklesnės ir šaltinių nemaitinamos Viešvilės senvagės kai kur taip pradžiūvo, kad net tapo pereinamos nesušlampant batų. Po nakties pievose rytais protarpiais dar vis suboluoja gruodas ir dideli paros temperatūrų skirtumai taip pat lėtina pokyčius gamtoje. Žolė pievose kyla vangiai ir papešti jos iš miško išlendantys elniai ir stirnos čia ilgiau neužtrunka. Juodalksnynuose vaizdas visai kitoks. Čia sparčiai želia karčiosios kartenės, tįsta vilkdalgių lapai, žydi purienos, lapus užsiaugino ievos. Šalia išlakaus juodalksnių miško derlingame sausumos pusiasalyje raudonai žydi pusiau parazitiniai augalai gegužinės žvynšaknės, drėgmės prisotintose žemumose darniai subujojo daugiamečiai laiškeniai.

Žvėrys šeriasi ir dabar kailiai atrodo lyg pašiaušti. Žiemos plaukus lauk stumia augantys nauji ir senasis aprėdas dar laikosi pakibęs kuokštais kol nukrinta. Stambesniųjų elnių auginami ragai ištįso per porą gerų sprindžių. Patinai pavieniui ar po kelis gyvena atskirai nuo patelių su pirmamečiais jaunikliais. Brandesni stirninai užsiaugintus ragus nuo odos į laibus medelius nusivalė balandžio gale. Miškinė kiaunė netrukus po balandžio mėnesio vidurio atvestus jauniklius augina uralinei pelėdai skirtame inkile. Kiauniukai iš prigimties triukšmingi ir jų kniurzėjimas girdisi tolokai. Kol jie maži kiaunė motina daug laiko praleidžia kartu. Neteko stebėti skaitlingų šernų vadų. Galbūt jas praretino užsitęsusi žiema. Be to, dalis bandų patraukė į girios pakraščius, pamiškes arčiau laukų ir pievų kur pramisti gerokai lengviau. Tačiau dalis šernų išlieka miškiniai gyvūnai ir bet kuriuo metų laiku tokius sutiksime girios glūdumoje.

Vis daugiau paukščių pradeda perėjimo sezoną. Pakriko trumpalaikės didžiųjų ančių poros. Ežeruose matyti tiktai gaigalai. Prieš savaitę stebėtas ir toks pat vienišas plaukiojantis klykuolės patinas. Antinai dabar visus rūpesčius dėl naujos kartos paliko patelėms ir pamiršę tuoktuves bei tarpusavio kovas dėl galimybės pratęsti giminę, dabar draugiškai buriasi kartu. Dar vis stebėtimos jerubių poros. Kitais metais tokiu metu patelė dažnai jau tupėdavo lizde, o patinas sukinėdavosi netoliese. Prieš kelias dienas rastame dar nespėjusiame iš vidaus pradžiūti strazdo giesmininko lizde jau pūpsojo pora žydrų kiaušinių. Paukštis akivaizdžiai baigė statyti gūžtą jau esant šiems kiaušiniams.

Gegužės pradžioje šalia laukymės esančios pušies viršūnėje sukrautame lizde laukdami maisto triukšmavo jau dideli kranklių jaunikliai. Tiktai nerimaujantys dėl greta apsilankiusio žmogaus tėvai privertė juos nutilti. Gegužės septintąją kitame lizde, iškišę snapus pro jo kraštą, irgi dar tebetūnojo krankliukai. Netoliese pušyse tupėjo sketsakaliai, kurie sujudo vos tolėliau pasirodžius žmogui ir nervingai šaukdami ėmė vikriai nardyti tarp retų kirtavietėje paliktų medžių. Elgesys patvirtino, kad šie paukščiai savo jaunajai kartai perėti pasirinko kranklių lizdą ir dabar telaukia, kada jis ištuštės. Karšuvos girioje visos žinomos sketsakalių poros perėjo tiktai šių varninių paukščių gūžtose.

Pernai pavasarį, iškritus senajam lizdui vištvanagiai atokaus eglyno nepaliko. Rastos buvojimo žymės liudija, kad plėšrūnai ten gyvena, tik naujoje vietoje susikrovė kitą lizdą. Dabar jau galima pamatyti, kurios gervių poros neperi. Abu paukščiai paprastai visur kartu ir maisto ieškodami nerūpestingai nuklysta toliau nuo pelkių. Daliai galbūt kažkokios priežastys sukliudė sėkmingai perėti, kiti sparnuočiai ko gero dar nesubrendę. Viena tokių porų stebėta sausame pušyne, kur atkeliavo tikriausiai norėdama pasigardžiuoti besiskleidžiančiais mėlynių lapeliais. Dar septynių paukščių būrys vakarop nusklendė virš pelkių link nakvynės vietos. Nėra pasitaikę metų, kad visos rezervate įsikūrusios gervės perėtų ar išaugintų jauniklius. Gamtoje šimto procentų niekada nebūna, bet ir to kiek kasmet palikuonių išauginama, pakanka, kad ši rūšis sėkmingai gyvuotų.

Senmiškio plotuose kur ne kur girdisi karvelių uldukų ūksėjimas. Pasirinkę senesnius, dažniau šviesaus miško plotus juose peri metai iš metų. Šiemet daug pastangų prireikia siekiant aptikti kitas uoksų gyventojas žvirblines pelėdas. Paukščiai menkai aktyvūs net atšilus ir savo giesmėmis neskuba išduoti gyvenamosios vietos. Todėl jų kaip ir lutučių, kurios irgi pernelyg tylios, gausą sunku nustatyti. Keistas pavasaris sujaukė ne vienos sparnuočių rūšies įprastą aktyvumą. Beje, tetervinai šiemet taip pat sunkiai perprantami ir netgi regis palankiu oru juos nebūtinai išgirsi, o kartais pagauti tuoktuvių įkvėpimo užgieda pavakare.

Artosios pelkės pakraščiuose ant gailių ištempti gausūs voratinklių kupolai savotiškai primena rudenį. Dabar jų čia ne ką mažiau nei buvo vasarai pasibaigus. Brendantį tolyn į pelkę pasitinka kiauliukių ir miškinių kalviukų giesmės. Pelkė– ypatinga buveinė, kurioje viena greta kitų gyvena pievų ir miškų sparnuočiai. Į Artosios viduryje esančias duburiuotas bei viržių prižėlusias šlapynes šiemet sugrįžo trys dirvinių sėjikų poros. Tiktai balandžio dvyliktąją parlėkė šie bene svarbiausi pelkės gyventojai ir dabar uoliai saugo savąsias perimvietes nuo įsibrovėlių ir skambiu pypsėjimu perspėja apie pavojų. Tiktai prieš kelias dienas apypelkio eglyne nuskambėjo pirmųjų mažųjų musinukių giesmės, o joms pavymui pasirodė ir pilkosios musinukės. Šios rūšys, kaip ir kiti vėlyvieji giesmininkai grįžo laiku ir niekuo pernelyg nenustebino.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...