captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Pavalkis grasina tikrinti pačių pedagogų lietuvių kalbos žinias

Šalies pedagogams gali tekti privalomai tikrintis lietuvių kalbos žinias – tokią idėją kelia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Taip D. Pavalkis ketina kovoti su prastėjančiu moksleivių raštingumu.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šalies pedagogams gali tekti privalomai tikrintis lietuvių kalbos žinias – tokią idėją kelia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Taip D. Pavalkis ketina kovoti su prastėjančiu moksleivių raštingumu.

Lietuvių kalbos žinių nereikėtų demonstruoti tik lituanistams.

„Tai galėtų nebūtinai būti prievartinis, atestacinis, algos mažinimo, išmetimo iš darbo pasitikrinimas. Štai žmonės eina rašyti Nacionalinio diktanto. Galbūt tuo pačiu principu ir pedagogai galėtų pasitikrinti“, – DELFI sakė D. Pavalkis, šią idėją trečiadienį pristatęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.

Ministras primena, kad raštingumas priklauso ne tik nuo lituanistų, bet ir nuo kitų mokytojų, tėvų, diktorių, laidų vedėjų. Jo tvirtinimu, visa ši erdvė turi įtakos lietuvių kalbos mokymuisi.

D. Pavalkis įtaria, kad dalis kitų dalykų mokytojų nekreipia dėmesio į mokinių daromas kalbos klaidas. Pavyzdžiui, per biologijos kontrolinį tikrinamos tik biologijos žinios, bet ne kalbos klaidos. „Žinome tokių atvejų, tai pasakoja ir patys mokytojai, ir vaikų tėvai. Čia diskusinis klausimas, specialiai jį komitete iškėliau, kad pamatyčiau pirmą reakciją. Šitą diskusiją tikrai ir toliau kelsime, nes kokybė – vienas šios ministerijos prioritetų“, – tvirtina D. Pavalkis.

Taps Damoklo kardu ir susidorojimo priemone?

 Dauguma Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių neslėpė nustebimo ir idėjos plačiau nekomentavo. „Mėgstame kraštutinumus, taip jau Lietuvoje yra“, – replikavo komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

Tuo metu komiteto narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad ši idėja galėtų būti svarstoma. „Man atrodytų, kad vienu ar kitu būdu, ypač pasižiūrint, jei tik prieš daug metų pradėjus dirbti buvo tikrintos valstybinės kalbos žinios, vienas tokių būdų galėtų būti svarstomas. Tačiau nenorėčiau, kad tai taptų Damoklo kardu arba būdu susidoroti su atskirais mokytojais, veikiau tai reikėtų išspręsti per platesnį dalyką – pavyzdžiui, atestaciją“, – mano G. Steponavičius.

Pasak jo, vien ugdymo programų ar egzaminų tvarkų koregavimai nepadės išspręsti raštingumo problemos. G. Steponavičiaus teigimu, jeigu norime, kad vaikai būtų atitinkamai paruošti, juos ruošiantys mokytojai taip pat turi turėti atitinkamus kvalifikacijos gebėjimus.

Profsąjunga įžvelgia proginę kampaniją

D. Pavalkio sumanymu abejoja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, idėja, kad vaikus mokytų raštingi ir dalykus išmanantys žmonės – puiki. Tačiau į tai esą reikia žiūrėti kompleksiškai – reikia tikrinti ne tik mokytojų kalbos kultūrą, bet ir dalykinę kompetenciją, naudojamas metodikas.

„Šių dalykų patikrinimas, išskyrus dalykinių žinių, įtrauktas į mokytojo atestaciją. Atestacijos metu ne lituanistai mokytojai turi įrodyti, kad jų kalbos kultūra yra tam tikro lygio. Tai jau tam tikras patikrinimas. O išskirti vieną mokytojo darbo sritį – lietuvių kalbą – ir pradėti tikrinti tam, kad neva tai pagerintų moksleivių raštingumą – tuo labai abejoju. Net jei dalies mokytojų kalbos kultūra nėra tinkamo lygio, tai tiesiogiai mokinių raštingumui neatsiliepia. Dėl to šį sumanymą vertinčiau kritiškai ir labai atsargiai, tai labiau panašu į tam tikrą proginę kampaniją – ieškant būdų, kaip spręsti problemą, bandoma šokti į mokytojų daržą“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Jo manymu, mokinių raštingumo klausimą reikėtų spręsti dirbant su mokiniais ir tiesiogiai kalbos mokančiais lietuvių kalbos mokytojais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...