captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Pranckietis: universitetų iniciatyvas priimsime

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesiima pasakyti, kada aukštojo mokslo reformos planas galėtų atsirasti Seimo darbotvarkėje, bet tvirtina, kad į universitetų iniciatyvas bus atsižvelgta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Reikėtų užduoti klausimą vyriausybei, kada ji teiks Seimui. Vakar trumpai pasikalbėjome, sutarėme, kad universitetų iniciatyvas priimsime. (...) Jeigu reikia kiek nors laukti, reikia palaukti“, – ketvirtadienį po diskusijos su akademinės bendruomenės nariais dėl aukštojo mokslo reformos žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Į klausimą, ar nereikėtų siūlyti vyriausybei patobulinti aukštojo mokslo reformos plano, Seimo pirmininkas sakė, kad jis jau dabar yra tobulinamas.

„Tai ir vyksta dabar, universitetų iniciatyvos ir tobulina tą planą. Manau, jeigu suderintume visas mintis į vieną vietą, tai mes gausime turbūt geriausią rezultatą. Jis niekada nebus pats geriausias, vis tiek kas nors sakys, kad yra ne viskas gerai. Manau, šiuo atveju mes turime priimti universitetų iniciatyvas ir tada matyti“, – sakė V. Pranckietis.

Jo teigimu, tos iniciatyvos, kurios kyla dabar iš universitetų, tai yra jų autonomijos apraiška ir raiška.

Paprašytas įvertinti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) susiskaldymą dėl to, su kuo jungtis, V. Pranckietis sakė, kad „tai žmonių pasirinkimas, būti kitame universitete taip pat yra įmanoma, nieko čia tokio nėra išskirtinio, jie yra laisvi rinktis“.

Dalis LEU akademinės bendruomenės norėtų, kad ši aukštoji mokykla jungtųsi ne su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), o su Vilniaus universitetu (VU). Apie tokią poziciją ketvirtadienį Seime pranešė LEU mokslo ir plėtros prorektorius Aivas Ragauskas. Jis teigė, kad ta bendruomenės dalis, kuriai jis atstovauja, sudaro apie 60–70 proc.

„Mes teigiame, kad efektyviausias sprendimas Vilniuje pertvarkant aukštąsias mokyklas būtų LEU jungti su Vilniaus universitetu, taip pasiekiant didžiausios sinergijos – tiek studijų, tiek mokslo, tiek vadybos srityje – ir pasiekiant didelį proveržį naujos kartos pedagogų rengime. (...) Matome, kad Vilniuje ta infrastruktūra tinkamiausia ir mes turime pakankamai neblogą įdirbį su Vilniaus universitetu“, – žurnalistams sakė A. Ragauskas.

Jo nuomone, klausimas, kur būti ir su kuo būti, labai svarbus.

„Jeigu taip atsitiktų, kad mes bendro konsensuso nepasieksime, nepriimsime, galvočiau, kad būtų labai protinga, jog Vyriausybė ir Seimas įvertintų vidinį bendruomenės apsisprendimą. Jis iš dalies įvykęs, balsavo katedros, balsavo fakultetai (...). Galima būtų, kad tie, kurie nori jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu ar Kauno universitetu, šiuo atveju nesvarbu, jie gali apsispręsti su studijų programomis, mokslo programomis integruotis į šitą struktūrą“, – sakė LEU prorektorius A. Ragauskas.

Jis taip pat prašė, kad būtų įstatymiškai leista, įtvirtinant aukštojo mokslo pertvarkos plane, katedroms ir fakultetams, studijų programoms ir mokslo programoms integruotis į Vilniaus universiteto struktūrą.

Tuo tarpu LEU rektorius Algirdas Gaižutis norėtų, kad LEU susijungtų su VDU ir tokie parengiamieji darbai, jo teigimu, jau yra prasidėję.

Reaguodamas į LEU bendruomenės viešus pareiškimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas ketvirtadienį Seime surengė pasitarimą, į kurį buvo pakviesti VU, VDU ir LEU rektoriai, LEU akademinės bendruomenės atstovai, Vyriausybės darbo grupės, svarsčiusios aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją, atstovas.

„LEU bendruomenės vieši pareiškimai praėjusią savaitę buvo tik indikatorius, kad kažkas negerai. Lieka neaišku, kokiu pagrindu remiantis pakeista darbo grupės pozicija ir atsisakyta LEU jungimo su VU. Nors susitikimo tonas buvo mandagus ir draugiškas, pozicijos ir argumentai kelia labai pagrįstą nerimą. Pasirodo, LEU Senato patvirtinti dokumentai, kovo pradžioje perduoti Seimui, gali būti neteisėti, nes Senato posėdis šauktas nesilaikant reglamento. Argumentu universitetams jungtis tarpusavyje įvardijamas rektorių tarpusavio įdirbis, visiškai neklausant, ką sako akademinė bendruomenė ir kas geriausia Lietuvos aukštajam mokslui, mūsų visuomenei“, – po susitikimo kalbėjo M. Adomėnas.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis susidariusią situaciją vertina kaip labai keblią, gal net pavojingą.

„Šiandien nėra aiškios krypties ir lyderystės, mes stebime tik atskiras universitetų iniciatyvas, o kitą savaitę jau turėsime balsuoti už nutarimo projektą dėl Valstybinių universiteto tinklo optimizavimo plano patvirtinimo. Jei šis planas bus patvirtintas, universitetams bus suteikta visiška laisvė spręsti, kaip elgtis“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak M. Adomėno, nutarimo projektą reikia iš esmės koreguoti – taip, kad jis ne atspindėtų atskirų aukštųjų mokyklų administracijų interesus, bet atitiktų geriausią Lietuvos aukštojo mokslo raidos scenarijų ir teisėtus akademinių bendruomenių lūkesčius, nubrėžtų sklandžiai aukštojo mokslo pertvarkai būtinas sąlygas.

Apibendrindamas susitikimą dr. M. Adomėnas pabrėžė, kad mažesnio masto, daliniai universitetų susijungimai labai pavojingi, nes jie tampa barjeru tolesniam pertvarkos procesui, o valstybės interesas yra užtikrinti didžiausią galimą gėrį akademinei sistemai, todėl reikia pačių akademinių bendruomenių atsakomybės ir iniciatyvos.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...