captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Karbauskis neteiks siūlymo drausti žeminti juridinio asmens reputaciją

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį aiškinosi, ar Visuomenės informavimo įstatymo pataisa dėl juridinių asmenų reputacijos nėra perteklinė. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis po diskusijos pareiškė, kad neteiks Seimui įstatymo pataisos tol, kol besiginčijančios pusės neras kompromiso.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šio projekto pateikimas jau dukart buvo įrašytas į Seimo darbotvarkę, tačiau iki šiol Seimas nėra pradėjęs jo svarstyti. Vieną kartą projekto Seimui nebuvo kam pristatyti. Antrą kartą jį teikti atsisakyta dėl kilusios diskusijos, ar pakeitimas nėra perteklinis.

Tuo jau buvo suabejojęs ir vienas iš pataisos teikėjų – Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis. Išklausęs diskusijos komitete R. Karbauskis dar kartą pakartojo, kad pataisos neteiks.

„Aš tiesiog nedrįstu. Aš, kaip pirmininkas, turiu priiminėti sprendimą. Aš pats išėmiau iš darbotvarkės savo iniciatyva, kad neteiktume Seimui, ir kaip pirmininkas dabar nematau objektyviai galimybės teikti, kai, sakau aiškiai, ta diskusija išsikels į dar platesnius vandenis, kur visai nereikalinga“, – teigė R. Karbauskis.

Jis siūlė žurnalistų atstovams ir inspektorei susėsti kartu ir rasti kompromisą, kuris būtų suprantamas ir priimtinas visiems bei teisiškai pagrįstas.

Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas taip pat aiškino, kad teikdamas siūlymą komitetas nesitikėjo rezonanso ir manė, kad tai techninė pataisa.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų uždrausta skelbti informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją, gegužės 2 dieną registravo beveik visas Seimo Kultūros komitetas, tačiau jo pirmininkas ir nariai pataisų autorystės kratosi ir sako, kad jas parengė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta – „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Inspektorė nori nemokamai ginti juridinius asmenis

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė pataisos reikalingumą pagrindė nepakankamu teisiniu juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reguliavimu.

„Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga. Nėra numatyta sankcijų dėl dalykinės reputacijos pažeidimo“, – posėdyje argumentavo inspektorė.

Ji teigė, kad pernai tarnyba gavo 27 skundus iš juridinių asmenų, šiemet jau 13.

„Ir pati žiniasklaida skundžiasi dėl konkurentų“, – pridūrė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė. Pasak jos, visi pernykščiai skundai buvo pagrįsti, tačiau tarnyba esą negalėjo tinkamai kvalifikuoti pažeidimo, o galėjo nustatyti tik žurnalisto etikos principų pažeidimą, o ne juridinio asmens reputacijos menkinimą.

Inspektorė tikino, kad tarnyba sulaukė tiesioginių klausimų, ar pataisa kilo dėl „MG Baltic“, „Agrokoncerno“ ar Darbo partijos intereso, tačiau patikino, kad taip tikrai nebuvo.

Ji aiškino, kad sąžiningai žiniasklaidai esą nėra ko baimintis, nes toks pažeidimas būtų konstatuojamas tik tuomet, jei būtų nustatoma, kad įmonės reputacija buvo žeminama sąmoningai ir tikslingai.

Inspektorė aiškino, kad tarnybai skundžiantis juridiniai asmenys galėtų nemokamai ir reaguojama būtų greitai, o, pagal dabar galiojančią tvarką, teismuose ginti reputaciją įmonėms esą brangu ir ilgai užtrunka.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė. BNS nuotr.

Žurnalistų atstovai ir teisininkai prieš

Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė, nurodė, kad ir dabar Lietuvoje žiniasklaidos laisvė yra ribojama stambaus verslo įtakų, o priėmus tokią įstatymo pataisą suvaržymai galėtų tik sustiprėti, o žurnalistai būtų priversti baimintis paminėdami bet kokį įmonės pavadinimą.

„Juridiniai asmenys yra pakankamai įgalūs pagal Civilinį kodeksą apsiginti reputaciją“, – dar vieną argumentą pridėjo A. Žilinskienė.

Radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius taip pat aiškino, kad dėl reputacijos pažeminimo į žiniasklaidą dažniausiai kreipiamasi tada, kai juridiniai asmenys neranda paskelbtos neteisingos informacijos ir negali argumentuotai reikalauti paneigimų.

„Tai bandymas sukurti neteisminį spaudimo įrankį žurnalistams“, – apibendrino S. Babilius minėdamas Vladimirą Romanovą, Širvintų merę, buvusį Vilniaus merą, kurie esą jau bandė imtis tokios taktikos.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius aiškino, kad šiuo metu yra keli mechanizmai, kaip juridiniai asmenys gali ginti reputaciją ir vargu, ar didesnės inspektorės galios šį procesą sutrumpins, nes galutinius sprendimus vis tiek, kaip ir dabar, priims teismai.

„Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai vis tiek persikels į teismus“, – nurodė jis.

Teisininkai taip pat kalbėjo, kad spragos įstatyme nėra.

„Tas pats straipsnis, kurį norite papildyti, gina juridinį asmenį, tai yra ne kartą išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“, – sakė teisės profesorius Valentinas Mikelėnas, pridūręs, kad vien pernai teismuose yra išnagrinėta apie pusšimtį tokių bylų, kas rodo, kad įstatymai veikia.

„Neturtinės žalos atlyginimo jūs vis tiek negalite priteisti“, – atkreipdamas dėmesį, kad tai – pagrindinis įmonių tikslas, dar akcentavo jis.

Advokatė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad, nors pagal savo darbą turėtų būti suinteresuota didesnėmis galimybėmis ginti juridinius asmenis, tačiau pataisai visiškai nepritarianti.

„Ši nuostata yra perteklinė, tik šūkis, deklaracija, kuri neduoda jokios naudos“, – sakė ji.

Advokatė nurodė, kad pataisa suformuluota teisiškai ydingai, nes formuluotėje neatspindėta, kad draudžiama neteisinga informacija, o tik žeminanti reputaciją. Tokia informacija, anot teisininkės, galima būtų pavadinti bet kokį juridinio asmens paminėjimą neigiamame kontekste. Ji akcentavo, kad įstatymui turėtų paklusti ir patys politikai.

„Taip suformulavus būtų užčiaupiama burna net ir jums, mieli politikai“, – sakė L.Meškauskaitė, pateikusi pavyzdį, kad tuomet nebūtų leidžiama sakyti, kad Darbo partija naudojosi juodąja buhalterija, o jos nariai yra teisti. Ji pasiūlė kompromisinį variantą, kad juridiniai asmenys būtų įrašyti kitame įstatymo straipsnyje ir inspektorei būtų suteikta teisė įpareigoti žiniasklaidą paneigti neteisingą informaciją apie juridinius asmenis.

Tiesa, advokatė paminėjo, kad tai būtų „sviestas sviestuotas ir su margarinu“, nes niekas to daryti inspektorei nedraudžia ir dabar, mat „asmuo“ teisiškai reiškia tiek fizinį, tiek juridinį asmenį.

Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė tikino, kad toks kompromisas jai visai netinka. Po posėdžio 15min ji tikino, kad lieka prie savo nuomonės, kad reiktų uždrausti skelbti juridinio asmens reputaciją žeminančią informaciją.

„Aš manau, kad tai būtų absoliučiai kompromisinis variantas ir tada jau visiškai jis esmės nekeistų. Mums tada tektų atsisakyti savo principinės pozicijos“, – L.Meškauskaitės pasiūlymą komentavo inspektorė

Nepavyko tiesiai, eis per vyriausybę?

Tai, kad pataisą atsisako teikti Kultūros komitetas, nereiškia, kad ji Seimo nepasieks kitu keliu.

Seimo Kultūros komitetui pradėjus abejoti, ar žurnalistų etikos inspektorės siūlymas pagrįstas, tokią pat pataisą gegužės 10 dieną kitu keliu pateikė Kultūros ministerija.

Nuostata drausti skelbti pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją numatyta Kultūros ministerijos vyriausybei teikiamame Visuomenės informavimo įstatymo pataisų pakete, kurio pirminis tikslas nebuvo susijęs ne su juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimu.

„Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti didesnį visuomenės informavimo procesų skaidrumą ir viešosios informacijos objektyvumą įsteigiant Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, kurioje būtų atveriami papildomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) ir jų veiklą, taip pat suderinti tarpusavyje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, kliudančias veiksmingesniam šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui ir priežiūrai“, – teikime vyriausybei nurodo Kultūros ministerija.

Tokiu atveju, jei vyriausybė teikimui pritartų, pataisa, kuria siūloma drausti skelbti informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją Seimui būtų teikiama visos vyriausybės vardu.

Kultūros ministerijos teikiamas pataisas parengė buvęs žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas, dabar Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjo pareigas einantis Deividas Velkas.

15min jis aiškino besitikintis, kad pataisa Seime bus svarstoma dar šioje Seimo sesijoje.

„Tai nėra kažkokie koordinuoti veiksmai. Čia yra žiūrėjimas į Visuomenės informavimo įstatymą ir būtinumą jį koreguoti, reguliuoti“, – sakė D. Velkas, aiškindamas, kodėl ministerijos vardu teikiama tokia pati pataisa, kuri Seime jau nesulaukė palaikymo.

Pasak jo, Kultūros ministerijos teikiamo projekto pagrindinis tikslas nėra juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynyba. Projektu esą pirmiausia siekiama didinti visuomenės informavimo proceso skaidrumą, o kitos pataisos teikiamos, kad įstatymas būtų sureguliuotas.

„Mūsų manymu, sistemiškai taisant įstatymą, jei visur kalbama apie fizinio asmens garbę ir orumą, o šalia pasakoma ir apie juridinio asmens dalykinę reputaciją, tai visame įstatymo tekste ir turėtų būti gretinami šitie du iš esmės tapatūs dalykai“, – aiškino D. Velkas.

Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjo nuomone, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeminimas turėtų būti laikomas rimtu profesinės etikos pažeidimu.

Pasak jo, Kultūros ministerija šiuo metu projektą derina su suinteresuotomis institucijomis ir laukia pastabų. Paskui projektas bus svarstomas vyriausybėje, o tik tada teikiamas Seimui.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close