captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalnų gali būti ir birželį ar liepą

Ar per pastarąjį ketvirtį amžiaus yra buvę pavasarių, kad gegužės viduryje reikėtų paltų ir pirštinių? Tokį klausimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ uždavė laidos vedėja Rita Miliūtė. VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo prof. dr. Arūno Bukančio teigimu, žvelgiant į meteoroliginių stebėjimų istoriją, pavasaris su sniegu labai retas, bet pasitaikantis reiškinys, o šalnų yra buvę net vasaros viduryje. Jis ir gamtininkas Laimutis Budrys laidoje kalbėjo apie neįprastus gamtos reiškinius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

A. Bukantis sako, kad pavasarių su šalnomis ir netgi sniegu yra buvęs ne vienas, tad ir šis neįprastas gegužės mėnuo nėra išskirtinis. Peržvelgdamas 200 metų meteoroliginių stebėjimų istoriją, A. Bukantis teigia, kad sniegas yra kritęs netgi birželio mėnesį.

„Ne vieną naktį išsilaikiusios stiprios šalnos yra įprastas reiškinys. Kol kas jos užfiksuotos dar tik antrajame dešimtadienyje, o būna, kad baigiasi ir gegužės 25 ar 27 dieną. Ne kartą yra buvę, kai šalnų žmonės sulaukė birželio pradžioje. 2016 metais, berods birželio 10 dieną, dirvos paviršiuje turėjome iki -3 laipsnių šalną. Sniegas gegužės mėnesį taip pat nėra kažkuo ypatingas, žinoma, retas reiškinys. Sniego atvejų gegužę yra buvę 1927 ir 1952 metais. Snigę taip pat yra ir birželio mėnesį 1928 metais. 1891 metais yra buvę tokių atvejų, žinoma, tai reta anomalija, tačiau kol kas nieko išskirtinio nėra užfiksuota“, – sako A. Bukantis.

A. Bukantis ramina, kad liepos mėnesį sniego neturėtume sulaukti, tačiau ne taip seniai šį mėnesį yra buvę šalnų.

„1992 metais liepos 4, 5, 6 dienomis temperatūra buvo nukritusi labai žemai ir buvo užfiksuotos šalnos. O rugpjūčio pabaigoje jos ir vėl prasideda. Birželio mėnuo taip pat yra tipiškas šalnų mėnuo.  Liepos mėnesio šalnos yra retas reiškinys, pasitaikantis kartą per  70–80 metų“, – teigia A. Bukantis.

Žurnalistė R. Miliūtė sako, kad dėl pasaulinio atšilimo skeptiškai nusiteikę žmonės dabar turbūt klausia: „Tai kur gi tas atšilimas, kai šitaip šalta?“

A. Bukantis atsako, kad atšilimo tendencijos apskaičiuojamos imant vidurkį iš metinės temperatūros rodiklių per kelis dešimtmečius. Šie rodikliai byloja, kad pasaulinė temperatūra nuo XIX a. pabaigos pakilo 1 laipsniu, o vidutinėse platumose – 1,5 laipsnio. Arktyje ir kai kuriuose Sibiro rajonuose – netgi 2 ir 3 laipsnius. Specialisto teigimu, atšilimas – visų klimato kaitos procesų pradžia.

„Atšilus poliarinėms sritims, keičiasi atmosferos ir vandenyno cirkuliacija, prasideda, galima sakyti, anomalūs procesai, kai iš pietų labai toli į šiaurę veržiasi oro masės, tada fiksuojamos kaitros. Arba, atvirkščiai, šaltos oro masės veržiasi iki pat subtropikų, netgi iki Ispanijos, Izraelio ar Vietnamo, todėl tuose kraštuose prisninga. Anomalūs klimato reiškiniai, galima sakyti, yra atšilimo pasekmė. Dėl to permainingi būna ir žiemos sezonai: staiga sausio ar vasario mėnesį dingsta sniegas, prisninga gegužę. Tai yra padariniai, susiję su atšilimu“, – teigia A. Bukantis.

Laidos dalyvių klausta, kaip toks neįprastas pavasaris atsilieps gyvūnams, paukščiams? Juk išties nekasdienis reiškinys prisnigtame lizde matyti gandrą. Gamtininkas L. Budrys teigia, kad mūsų gyvoji gamta yra prisitaikiusi prie tokių svyravimų ir jai tai –  lyg mums rytais grūdintis po šaltu vandeniu.

„Ne tik gandras lizde yra su sniegu, įprastai, jeigu tokiu metu žmonės būna miške, tai atkreipia dėmesį, kad, Saulei tekant ir leidžiantis, galima išgirsti puikiausią paukščių garsų simfoniją. Tačiau paskutinėmis dienomis, jeigu kas ėjo į mišką palydėti arba pasitikti Saulės, tai šių garsų negirdėjo. Noriu nuraminti, tai nėra katastrofa, o natūralus reiškinys, o mūsų gyvoji gamta yra prisitaikiusi prie tokių svyravimų, jai tai – lyg mums rytais būtų grūdinimasis po šaltu vandeniu“, – kalba L. Budrys.

Gamtininko pasakojimu, dėl šaltų orų paukščių perėjimo sezonas šiek tiek nusikelia. Jei temperatūra būtų aukštesnė, tai dauguma žvirblinių paukščių jau būtų susisukę lizdus ir pradėję perėti.

A. Bukančio teigimu, pagrindiniai pasaulio klimato tyrimų centrai skaičiuoja, kaip klimatas keisis per artimiausius 2 ar 3 dešimtmečius ir koks jis bus iki XXI amžiaus pabaigos. Atšilimas, kuris pasireiškė jau XX amžiuje, tęsis ir, manoma, kad jis nelėtės. Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos globalioji temperatūra pakils dar 2 ar 3 laipsniais. Specialistas teigia, kad tai yra optimistinis scenarijus, pesimistiniu atveju klimato pasikeitimai būtų dar didesni.

„Jei žmonių skaičius didės labai sparčiai ir naudosime iškastinį kurą, temperatūra gali pakilti ir 3 ar 4 laipsnius. Tai reiškia kardinalius pokyčius visose ekosistemose, gamtinėse zonose. Galima tikėtis labai spartaus rūšių nykimo, didelių ekonominių nuostolių, ypatingai, subtropikų regionuose, kur trūksta drėgmės. Lietuvoje, prognozuojama, kad iki XXI amžiaus vidurio žiemos temperatūra pakils dar mažiausiai 2 ar 3 laipsnius, tai reiškia, kad priartėsime prie nulinės temperatūros. Tačiau nereikia galvoti, kad visada laikysis nulinė temperatūra, ji gali susidėti iš šalčio ir šilumos bangų. Pastarųjų, ypač vasarą, turėsime dažniau ir dar stipresnių“, – kalba A. Bukantis.

 Plačiau – vaizdo įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close