captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis ir R. Karbauskis susikibo dėl asmenvardžių rašybos

Premjeras Saulius Skvernelis bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Ramūnas Karbauskis įsivėlė į netiesioginę kovą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis pats asmeniškai rinko parašus Andriaus Kubiliaus parengtam Vardų ir pavardžių įstatymo projektui, kuris įteisina lotyniško pagrindo asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose. Kitaip tariant, pagal šį projektą Lietuvos piliečiai savo pavardes pirmame paso puslapyje galėtų rašyti su x, q ir w. Tačiau yra ir kitas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas, kurį parengė konservatorių krikdemai, tarp jų ir Laurynas Kasčiūnas: pagal šį projektą vardai ir pavardės turės būti rašomi lietuviškai, tačiau asmenvardžius su x, q ir w būtų galima rašyti „kitų įrašų“ skyriaus pirmame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Balsuojant Seime valstiečiai susimėtė: 18 valstiečių, įskaitant Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, pritarė A. Kubiliaus variantui, 37 pasirinko L. Kasčiūno teisės akto projektą. Negana to, prasidėjo netiesioginė kova: L. Kasčiūno variantui pritariantis Povilas Urbšys surinko 35 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narių parašus ir pareikalavo ekspertinės išvados A. Kubiliaus projektui.

Tarp pasirašiusiųjų yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Kultūros komiteto vadovas R. Karbauskis. Neilgai trukus A. Kubiliaus teisės aktą remianti valstietė Dovilė Šakalienė surinko 29 parašus, kad eksperto išvada būtų pateikta ir L. Kasčiūno projektui: po šiuo prašymu pasirašė premjeras S. Skvernelis. Neoficialiais duomenimis, surinkti parašus paprašė vienas premjero patarėjų Arnoldas Pikžirnis.

Koordinuoti projektą Seime S. Skvernelis perdavė Europos reikalų komiteto pirmininkui, patyrusiam socialdemokratui Gediminui Kirkilui. Paklausta, ar tai reiškia proceso stabdymą, Seimo narė D. Šakalienė su tuo sutiko: „Faktiškai tai yra procedūrinis stabdymas. Kiekvienas turi teisę reikalauti tos išvados, bet mes tada turime dvi problemas. Viena vertus, tai yra valstybės lėšų leidimas.

Yra tokių ekspertų, kurie siūlosi nemokamai atlikti ekspertizę, bet tuomet turime problemų su ekspertų kompetencijos užtikrinimu. Nebūna nemokamo sūrio. Bet kitas dalykas, jeigu viena pusė ėmėsi tokių veiksmų, stabdo vieną įstatymo projekto svarstymą, kuris labai susijęs su kitu projektu, tai jie negali būti svarstomi atskirai. Tuomet reikia atlikti abiejų ekspertinį vertinimą“. Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškenė, kuri palaiko L. Kasčiūno projektą ir pati pasirašė dėl išvados A. Kubiliaus projektui, sako, kad pastaruoju metu Seimo nariai įniko prašyti ekspertinio teisės akto projekto vertinimo.

BNS nuotr.

Prašyti to gali ne mažiau nei 29 Seimo nariai arba pagrindinis komitetas. Paprastai Seimo valdyba paskelbia viešą pirkimą ir nustato kainą, kurią moka nepriklausomiems ekspertams už išvadą. Tiesa, paprastai kaina būna juokinga ir siekia vos 1–100 eurų. Tokia išvada buvo pateikta teisės aktui dėl pagalbinio apvaisinimo, bet tuomet atsirado ekspertų, kurie sutiko pateikti ekspertizę nemokamai, tačiau dėl urėdijų reformos norinčiųjų analizuoti reformos poveikį nemokamai arba už 1–100 eurų neatsirado. Tuomet skelbiamas kitas viešasis konkursas. Tačiau Seimo valdyba penktadienį nusprendė kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ši pateiktų savo išvadas. Toks ir buvo pirminis socialdemokrato G. Kirkilo, kuruojančio projektą, sumanymas.

P. Urbšys teigia, kad valstiečiai žalieji eilinį kartą įsivėlė į tarpusavio konfliktą, bet pagrindinius vaidmenis jame vaidina išorės jėgos: konservatoriai, kurie parengė abu teisės akto projektus, ir socialdemokratai, kurie padeda įgyvendinti A. Kubiliaus iš projektų. Praėjusioje kadencijoje socialdemokratai buvo parengę panašų į A. Kubiliaus teisės aktą.

Pasak P. Urbšio, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ne kartą buvo pareiškusi, kad saugos valstybinę kalbą ir leis tik lietuvišką asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose. P. Urbšys cituoja 2015 m. lapkričio 4 dienos R. Karbauskio pranešimą, kuriame kalbama apie partijos indėlį renkant parašus tik už valstybinės kalbos vartojimą asmens dokumentuose. Tuomet iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko 68 982 parašus, iš kurių valstiečių indėlis – 31 153 parašai.

P. Urbšys apgailestauja, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguota vyriausybė elgiasi priešingai. Paklaustas apie nuomonių išsiskyrimą, politikas sako, kad premjeras S. Skvernelis Vardų ir pavardžių įstatymo projektą tikriausiai vertina per geopolitikos prizmę: Lenkija yra viena svarbiausių NATO partnerių, todėl potencialios agresijos prieš Lietuvą atveju Lenkija būtų pirmoji, kurios pagalbos Vilnius tikėtųsi.

„Premjeras į šitą problemą dėl vardų ir pavardžių žiūri per Lietuvos ir Lenkijos santykius“, – sako politikas, bet pats teigia manantis, kad tos trys raidės neišspręs problemos.

BNS nuotr.

Apie ką kalba A. Kubiliaus dokumentas

Remiantis A. Kubiliaus parengtu projektu, vardai ir pavardės būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galiotų nustatytos išimtys, kai asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti nelotyniško pagrindo rašmenimis. Tai reiškia, kad už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardė rašoma lotyniškais rašmenimis, tarp kurių yra nelietuviškų raidžių, galėtų išsaugoti originalią pavardę.

Tačiau jeigu jos sutuoktinio pavardė dokumente užrašyta kirilica arba kinų rašmenimis, tuomet pavardė būtų perrašoma lietuviškai pagal tarimą. Išimtys būtų taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę. Šį klausimą kelia Varšuva.

A. Kubilius, būdamas premjeru kartą jau bandė priimti panašų teisės aktą, bet tuomet balsavimą pralošė. Tai laikoma didžiuliu diplomatiniu fiasko, nes tą pačią dieną Vilniuje viešėje a. a. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kuriam tai buvo tarsi akibrokštas.

Apie ką kalba L. Kasčiūno dokumentas

Remiantis šiuo įstatymo projektu, Lietuvos piliečių vardais ir pavardės asmens dokumentuose būtų rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos pilietybę įgijusio užsieniečio asmenvardis būtų perrašomas lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma iš originalo. Už užsieniečio ištekėjusios moters, jos ir jo vaikų pavardės taip pat būtų rašoma lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.

Nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis prašyti įrašyti pavardę ir vardą būtų galima pirmame puslapyje prie „Kiti įrašai“, taip pat kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje vyriausybės nustatyta tvarka.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...