captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Rusija reagavo į J. Mattiso vizitą Lietuvoje

Rusijos politikai sako, kad per Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizitą Lietuvoje paskelbti planai didinti Baltijos šalių gynybos pajėgumus sukelia papildomas rizikas regione.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šiuo atveju nemanau, kad tiesioginis tikslas yra įbauginti Rusiją. Analogiškai taip nėra ir mūsų mokymų atveju, tačiau karinės technikos ir manevrų skaičiaus didinimas prie kontaktinės linijos statistiniu požiūriu didina rizikas regione“, – ketvirtadienį sakė Rusijos Federacijos Tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

„Nereikia mitinės „Rusijos grėsmės“ savo veiksmais paversti statistine tikimybe“, – sakė K. Kosačiovas.

J. Mattisas trečiadienį sakė, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti. Gynybos sekretorius pabrėžė, kad NATO pajėgumai Rytų Europoje yra išimtinai gynybinio pobūdžio, o Rusijos kovinės galios stiprinimą regione pavadino destabilizuojančiu veiksmu. Taip jis komentavo rudenį planuojamas Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.

Lietuvos ir JAV gynybos pareigūnų teigimu, per pratybas vasarą į Baltijos šalis pirmą kartą gali būti atgabentos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“.

K. Kosačiovas sakė, kad pratybos „Zapad“ vadinamos tik pretekstu didinti amerikiečių buvimą regione.

„Juolab, kad čia, Lietuvoje, šį įvykį (pratybas) jau vadina „didžiausiu šių metų iššūkiu nacionaliniam saugumui“, o Lietuvos prezidentė (Dalia) Grybauskaitė pareiškė, kad tokie gana įprasti mokymai neva rodo Rusijos pasirengimą karui su Vakarais“, – kalbėjo jis.

K. Kosačiovas sakė, kad aistrų Baltijos šalyse kaitinimas jau seniai lydi bet kokius, net iš anksto suplanuotus Rusijos kariuomenės veiksmus, nes tai Baltijos šalims suteikia „eilinę progą pademonstruoti savo turtingiems ir galingiems sąjungininkams, kad jos yra „priešakinėje linijoje“.

„J. Mattisas šiuos mokymus jau pavadino „rutininiais“. Tačiau, iš visko sprendžiant, Vašingtonas nepraleis progos pasinaudoti galimybe sustiprinti patruliavimą šio regiono oro erdvėje ir pasiųsti laivus į Baltijos jūrą. Iš dalies tai yra daroma siekiant nuraminti Pabaltijį ir lenkus, tačiau nereikia užmiršti, kad prezidentas Trumpas savo ataka Sirijoje jau parodė, kad į Baltuosius rūmus atėjo tikrai ne „balandis“, o Jungtinės Valstijos savo vėliavą kels visur, kur panorės“, – kalbėjo jis.

Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmasis vadovo pavaduotojas Andrejus Krasovas sakė, kad Rusija gali pasiųsti stebėtojus į NATO pratybas, per kurias gali būti atvežta „Patriot“ baterija.

„Mes stebėsime veiksmus, pratybas. Manau, kad jie neatsisakys įsileisti mūsų stebėtojų aplankyti šias pratybas“, – sakė jis.

Parlamentaras pažymėjo, kad Rusijai kelia nerimą NATO karinio kontingento stiprinimas prie Rusijos sienų.

„Visuomet būna grėsmė, kai karinis kontingentas ir technika dislokuojama arti mūsų sienų“, - atsakė jis į klausimą apie galimą sistemų „Patriot“ dislokavimą.

Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną – maždaug tūkstantį karių – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Britanija, Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...