captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susirūpinimas dėl dalykinės reputacijos – tik priedanga?

Žurnalistų etikos inspektorė nori naujos nuostatos, ginančios juridinių asmenų reputaciją, tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius šį pasiūlymą vertina įtariai, o žiniasklaidos teisės ekspertas Andžejus Čaikovskis tvirtina, kad ir dabartinis reglamentavimas yra pakankamas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė sako, kad šiuo metu neturi galimybių reikalauti, kad žiniasklaidos priemonė paneigtų juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.

Dėl to Seime registruota atitinkama pataisa. Ramūno Karbauskio ir kitų Seimo Kultūros komiteto narių parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitime siūloma, kad neskelbtina informacija būtų laikoma ir ta, kuri pažeidžiančia juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Juridiniai asmenys būna viešieji ir privatūs, taigi įstatymo nuostata suteiktų papildomą apsaugą ne tik privačioms, bet ir valstybės, savivaldybių įmonėms ir organizacijoms. Feisbuke D. Radzevičius piktinosi, kad įsigaliojus pataisoms Seimo nebus galima blogai vertinti.

Su komiteto pirmininku R. Karbauskiu DELFI trečiadienį susisiekti nepavyko.

Kaip DELFI aiškino teisės aktą inicijavusios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė, pagal dabar galiojančią tvarką, ji negali nustatyti dalykinės reputacijos pažeidimo, o tai reiškia, kad negali dėl to kreiptis į jį padariusią žiniasklaidos priemonę.

Gali kreiptis, bet negali nustatyti

Visuomenės informavimo įstatyme šiuo metu numatyta, kad inspektorius gali reikalauti, kad žiniasklaidos priemonė paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją.

Tačiau teisinė spraga atsiranda dėl to, kad įstatyme nėra numatyta galimybė konstatuoti juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą.

Taigi, negalint pažeidimo nustatyti, nėra dėl ko kreiptis. Bent taip teigė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

„Pasikeistų tai, kad galėtume reikalauti pažeidimo pašalinimo: informacijos paneigimo arba jos pašalinimo, jei ji yra internete. Šiuo metu negalime tokių sankcijų reikalauti. Dabar mes net negalime konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimo“, – DELFI sakė ji.

Dalykinės reputacijos pažeidimas žiniasklaidos priemonei turėtų papildomų pasekmių.

Jis reikštų, kad žiniasklaidos priemonė vienerius metus būtų laikoma rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ar skleidėju ir jai tuo metu negalėtų būti skiriama kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams skiriama valstybės parama.

Advokatas: viskas ir taip veikia

Savo ruožtu žiniasklaidos teisės ekspertas Andžejus Čaikovskis atkreipė dėmesį, kad juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimus ir dabar galima konstatuoti pagal kitą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri skelbia, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

„Tiek garbė ir orumas, tiek dalykinė reputacija ginami nuo tikrovės neatitinkančios informacijos. Jei konstatuojame, kad informacija neatitinka tikrovės, reiškia, ji neteisinga arba netiksli.

Todėl tai, kas siūloma nauju projektu paprasčiausiai būtų tas pats pažeidimas, kvalifikuojamas pagal daugiau Visuomenės informavimo įstatymo normų“, – aiškino jis.

Skundų padaugėjo

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pasakojo, kad pastaruoju metu skundų dėl dalykinės reputacijos pažeidimų padaugėjo.

„Pavyzdžiui, pernai sulaukėme 27 skundų, 7 iš jų pateikti viešųjų juridinių asmenų, bet tendencijos yra didėjimo. Tai reiškia, kad visuomenės informavimo priemonės taip pat nepakankamai atsakingai dirba ir tikrina faktus“, – sakė ji.

Inspektorė taip pat sakė, kad skatina išankstinius susitarimus tarp žiniasklaidos priemonės ir nepatenkinto juridinio asmens.

„Jei žiniasklaidos priemonė veikia sąžiningai ir atsirado kažkokia klaida, kad būtų atkreiptas dėmesys ir ta informacija pašalinta ar pataisyta. Tai svarbu – bendradarbiavimas su juridiniais asmenimis“, – kalbėjo ji.

Ginčijasi ir dėl teisingos informacijos

A. Čaikovskis sakė, kad juridiniai asmenys gali ginčyti ir tikrą informaciją, kuri pažeidžia dalykinę reputaciją.

„Kalbant apie tikslią informaciją, teismų praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad negalima reikalauti absoliutaus tikslumo. Žiniasklaidos veikloje gali pasitaikyti tam tikri netikslumai ir tuo atveju, (jei jie pateisinami, ne esminiai) negalima traukti atsakomybėn žiniasklaidos“, – sakė jis.

Advokato manymu, dalykinę reputaciją galima ginti tik nuo tikrovės neatitinkančios arba įžeidžiančios, bet ne nuo netikslios informacijos.

„Pati prieštaringiausia vieta gali būti įžeidžianti nuomonė. Vieno asmens požiūriu, tai gali būti įžeidimas, kitas gali teigti, jog tai tiesiog itin kritiška nuomonė, o teismų praktikoje ji yra leistina“, – sakė A. Čaikovskis.

Uždraus blogai galvoti?

Itin kritiškai apie siūlomą įstatymo pataisą atsiliepė D. Radzevičius.

„Viešai kalbėti negalima ir kritikuoti prastos reputacijos juridinio asmens taip pat negalima? Tai Seimo jau tikrai negalima bus blogai vertinti viešojoje erdvėje, nes tai būtų draudžiama?! Aišku. Tada uždrausti gali ir galvoti blogai apie juridinius asmenis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi jis.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas ironizavo ir siūlė nesustoti pusiaukelėje.

„Ir gal jau iš karto reikia įrašyti, kad apie juridinius asmenis tik gerai arba nieko. Jokių 50/50. Tik gerai. Sparčiai čia mes kvailiojame ir gadiname savo šalies įvaizdį net tarptautiniu lygmeniu. Nekalbu apie savo jausmus, kai tuoj bus gėda savo šalį pristatyti. Po tokių valdžios siūlymų net nežinau, kaip čia apie tą žodžio laisvę Lietuvoje reikės kalbėti“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close