captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į gatves išvažiavęs nežymėtas policijos automobilis fiksavo plepučius

Mobiliuoju telefonu kalbantis vairuotojas – dažnas vaizdelis mūsų gatvėse ir keliuose. Pažeidėjai pareigūnams teisinasi taip esą tvarkantys svarbius reikalus ir pirštais baksnoja į telefone naršančius ar valgančius vairuotojus. Neva tai – daug pavojingiau. Kokį pavojų iš tiesų kelia pašaliniai veiksmai prie vairo ir kodėl kaimynai estai nori uždrausti net laisvų rankų įrangos naudojimą automobilyje?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jei prieš jus važiuojantis automobilis staiga pradeda blaškytis po kelią, dar nereiškia, kad jo vairuotojas girtas ar turi sveikatos problemų. Gali būti, kad kaip tik tuo momentu jis savo išmaniuoju rašo svarbų elektroninį laišką. Prieš kelerius metus tai būtų nuskambėję absurdiškai, tačiau šiandien toks reiškinys jau nieko nebestebina.  Neįtikėtini faktai byloja, kad kai kuriems  pokalbis mobiliuoju svarbesnis net už autoįvykį.

„Buvo vienas atvejis, kai žmogus, kalbėdamas mobiliu telefonu, apsivertė automobilyje ir toliau tęsė pokalbį, matyt, tas pokalbis buvo gerokai svarbesnis už tą apverstą ir sudaužytą automobilį“, – prisimena vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis.

Negi prie ausies priglaustas mobilusis iš tiesų kelia tokį didelį pavojų? Svarbiausia – dėmesys į kelią, o jo, kalbant telefonu, nebelieka, tikina vairavimo profesionalai.  Tikėtina, kad daug kas puls prieštarauti, jog į kelią galima žiūrėti ir taip, o viena ranka esą lieka ant vairo. Tačiau specialistai neperkalbami – kalbėjimas telefonu blaško dėmesį.

„Kaip mes vairuojame, kai kalbame telefonu? Iš esmės nebelieka situacijos prognozavimo, lieka tik reagavimas į susidariusią situaciją. Tačiau geras vairuotojas tas, kuris geba prognozuoti situaciją ir į pavojingą situaciją nepatekti“, – pabrėžia K. Povilaitis.

Tyrimais įrodyta, kad net ir po telefoninio pokalbio vairuotojas kelias minutes tebegyvena kalbėtomis temomis ir vairuoti nėra susikoncentravęs. Ypač jei pokalbis buvo audringas ar buvo priimami sprendimai.

Vienai draudimo kompanijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vairuodami telefonu kalba apie 40 proc. vairuotojų. Pareigingiausi – eismo dalyviai nuo 30 iki 40 metų. Jie telefonu šneka retai arba naudoja laisvų rankų įrangą. Beje, apie šią technologiją irgi sklando daug prieštaringų nuomonių.

Tyrimai rodo, kad net ir laisvų rankų įranga besinaudojančio vairuotojo dėmesys išblaškomas taip, kad jo būsena prilyginama neblaivaus ar pervargusio asmens būklei.

Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia, kad vairuojant draudžiama bet kokia pašalinė veikla. Kai kurie pašnekovai linkę manyti, kad yra veiksnių, kurie daug labiau blaško negu telefonai.

Šiemet jau nustatyta daugiau kaip 6,5 tūkst. pažeidėjų, besinaudojusių mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant. Pernai jų išaiškinta daugiau negu 17,5 tūkst.  KET numato, kad mobiliuoju telefonu vairuotojai gali naudotis tik tuomet, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Kol kitose šalyse už šį pažeidimą konfiskuojami mobilūs telefonai arba gresia baudos, atitinkančios uždirbamas pajamas, mūsų šalyje šis pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“  nusprendė išsiaiškinti, kiek tokių plepučių važinėja mūsų gatvėmis. Laidos žurnalistai į gatves išriedėjo su nežymėtu kelių policijos automobiliu. Neatidėliotinus reikalus telefonu tvarkančių kalbėtojų – apstu.

Plačiau – reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...