captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skelbia naujus reitingus: geriausių universitetų trejetukas gali įnešti sumaišties

Žurnalo „Reitingai“ atstovai trečiadienį pristatė dešimtis skirtingų švietimo ir aukštojo mokslo institucijų vertinimų, tarp kurių – ir institucinis geriausių šalies universitetų reitingas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pastarasis šiuo metu gali būti itin aktualus. Dar gegužės pradžioje viešai pristatyta premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės parengta aukštojo mokslo reforma, kurioje nurodoma, kurie universitetai verti išlikti.

Vadovaujantis ja, Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du techniniai universitetai. Kaip atskiras universitetas išsaugotas būtų ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Tarptautinio lygio universitetus planuojama kurti Vilniuje ir Kaune. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) prie jo jungiant Mykolo Romerio (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitetus (LEU), VU dalimi taptų Šiaulių universitetas (ŠU). Savo ruožtu Kaune rengiamasi kurti naują universitetą, kuris jungtų Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos sporto universitetą (LSU).

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje. Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Klaipėdos universitetas (KU) esą taps universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Paskelbti geriausi universitetai

Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ sudarytas institucinis universitetų reitingas rodo, kad lyderiais galbūt būtų galima laikyti visai kitus universitetus. Beje, ir antrąją, ir trečiąją vietas, žurnalistų teigimu, verti užimti du universitetai dėl nedidelio surinktų taškų skirtumo.

BNS nuotr.

Geriausių valstybinių universitetų reitingas atrodo taip:

1. Vilniaus universitetas (surinko 63,99 taškus iš 100)

2. Kauno technologijos universitetas (surinko 56,82 taško iš 100 )

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (surinko 56,77 taško iš 100)

4. Vytauto Didžiojo universitetas (surinko 51,41 taško iš 100)

5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (surinko 50,97 taško iš 100)

Geriausių privačių universitetų reitingas atrodo taip:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 50,62 taško

2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,8 taško

3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 36,29 taško

Vertindamas universitetus, žurnalas „Reitingai“ išlaikė tuos pačius kriterijus, vertinimo svorius, kaip ir ankstesniais metais.

Kaip ir anksčiau, vertinant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam akademinio personalo atstovui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam vartotojui ir pan. Mat šiuo atveju nenukenčia nedidelės specializuotos aukštosios mokyklos ir tai leidžia pamatyti kiekvienos jų konkretaus vertinamo parametro dydžius“, – aiškino žurnalo kūrėjai.

Iš viso universitetai buvo vertinti, pagal 65 skirtingus parametrus, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; II. esamas ir ateities akademinis personalas – 8 taškų svoris; III. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 20 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. studentai ir studijos – 18 taškų svoris; VI. studijų ir mokslo aplinka – 4 taškų svoris; VII. studentų nuomonė – 10 taškų svoris.

Aiškina, kad turime 5 gerus ir galingus valstybinius universitetus

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pristatydamas reitingus pabrėžė, kad Lietuvoje turime 5 tikrai gerus ir galingus valstybinius ir 3 nevalstybinius universitetus. „VDU tikrai stiprus tarptautiškume, VU nepavejamas moksliškume, už KTU savo balsus labai noriai atidavė studentai“, – vardijo vyr. redaktorius. G. Sarafino teigimu, aišku, kad VU lyderio pozicijų neužleidžia, tačiau kiti aptariami universitetai puikiai atrodo specifinėse srityse. Pavyzdžiui, darbdavių apklausa parodė, kad palankiausiai jie žiūri į tuos, kurie baigė LSMU – taip dar nėra buvę.

Tuo metu žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad 2–3 pozicijas užimančių universitetų pozicijos – labai panašios.

Aukštojo mokslo reformos siūlymams pritaria

Savo ruožtu VU prorektorius, LAMA BPO Valdybos narys Valdas Jaskūnas aiškino, kad praktika rodo, kad konkuravimas tarpusavyje mus šiek tiek nukreipia nuo tendencijų, kurios vyksta pasaulyje, nes universitetai seniai nėra tik nacionalinės lygos žaidėjai. „VU tikrai labai atsakingai žiūri į pokyčius, aukštojo mokslo gairės iniciatyvas, nes suprantame, kad, cituojant klasikus, taip, kaip buvo anksčiau, nebegali būti“, – juokavo V. Jaskūnas

Jis prasitarė tikintis, kad reforma suteiks naujų galimybių, kurių negali laiduoti aplinka, į kurią universitetai dabar yra patekę. „Mums artimiausiu metu reikėtų nacionalinio susitarimo, kas yra kokybiškos studijos, kokie yra kokybės rodikliai ar standartai“, – tolesnius planus įvardijo jis. Kaip kokybės rodikliai esą galėtų būti vertinama išeiga ir įeiga, tarptautiškumas, moksliniai rezultatai.

„Mes turime siekti, kad Lietuvos aukštasis mokslas ir tyrimai būtų patrauklūs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams. Pripažinti, kad mums svarbu, kad Lietuva Europos žemėlapyje būtų traukos taškas“, – kalbėjo jis, kritikuodamas prioritetu iškeltą teiginį, kad mūsų universitetų absolventai iš pradžių turi dirbti Lietuvoje.

Aukščiausiu balu įvertinta tik 6 proc. studijų programų

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė sakė, kad nuo 22 iki 24 galimų balų jų atlikto tyrimo metu gavo tik 6 proc. Lietuvoje esančių studijų programų. Tai rodo, kad dabartinės studijos didžiąja dalimi mūsų šalyje yra nekokybiškos. „

Gana žemas dėstytojų rengimo rodiklis – trūksta pedagoginių kompetencijų. Itin dažnai išskiriama, kad dėstytojai turi aukštą dėstymo krūvį, todėl neturi laiko kurti mokslinius produktus. Galima drąsiai vertinti, kad menuose yra kritinė situacija su materialine baze“, – pasikartojančias problemas vardijo ji.

DELFI primena, kad Lietuvoje yra registruota maždaug 1,8 tūkst. studijų programų.

Paskelbtos geriausios kolegijos

„Pagrindinė šių metų kolegijų reitingo žinia ta, kad dar labiau silpsta regionų ir socialinių mokslų srities kolegijos, o didžiosios ir specializuotos kolegijos įgauna dar didesnį augimo pagreitį“, – aiškino žurnalo kūrėjai.

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukas:

1. Vilniaus kolegija (64,49 taško iš galimų surinkti 100 taškų)

2. Kauno kolegija (63,13 taškai)

3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (62,63 taškai)

4. Kauno technikos kolegija (56,45 taškai)

5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (54,25 taškai)

Nevalstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų trejetukas:

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,06 taško

2. Vilniaus kooperacijos kolegija, surinkusi 56,42 taško

3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,68 taško

Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visos kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkis parametrus: I. studentai ir studijos – 32 taškų svoris; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.

BNS nuotr.

Įvardijo geriausias gimnazijas

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą pristato ir institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindami gimnazijas žurnalo kūrėjai mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra:

1. Vilniaus licėjus

2. Kauno technologijos universiteto gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų yra:

1. Klaipėdos licėjus

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

3. Marijampolės marijonų gimnazija

Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus visų 2016 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Tai yra, atsižvelgiant į lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą – 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

„Taip pat remdamiesi Nacionalinio egzaminų centro duomenimis vertinome, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2016 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų. Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinome, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba vadinamas tikslines studijų vietas. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia 2016 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 6,5 taškus.

Šį duomenį žurnalui „Reitingai“ pateikė pačios gimnazijos. Na, ir pirmą kartą reitinguojant gimnazijas buvo atkreiptas dėmesys, kiek mokinių, pasirinkusių konkrečią gimnaziją devintoje klasėje (I gimnazijos klasėje) ją baigia ir dvyliktoje klasėje (IV gimnazijos klasėje). Tai buvo padaryta skaitytojų – gimnazistų ir jų tėvų prašymu.

Tiesa, šiais metais šis parametras dar nebuvo vertinamas balais, jis pateiktas tik skaitytojams susipažinti“, – metodiką aiškino žurnalo kūrėjai.

Įvertino, kas geriausiai ruošia ketvirtokus ir aštuntokus

Trečią kartą pristatomas ir absoliučios daugumos šalies mokyklų (dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime ir nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų) vertinimas pagal standartizuotų testų rezultatus. „Įdomu tai, kad įvertinus tiek ketvirtų, tiek aštuntų klasių mokinių atliekamų testų rezultatus, pirmauja kauniečiai“, – pastebėjo žurnalo kūrėjai.

Ketvirtų klasių lygoje geriausiai testus atliko:

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno mokyklos – darželio „Rūtelė“ ir Kauno P. Mašioto pradinės mokyklos pradinukai.

Tarp aštuntokų geriausiai sekėsi: Kauno T. Ivanausko progimnazijos, KTU Vaižganto progimnazijos ir sostinės Žemynos progimnazijos moksleiviams.

BNS nuotr.

Pristato ir daugiau vertinimų

Žurnale „Reitingai“ taip pat pristatomas ir pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.

Antrą kartą pristatomas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas remiantis dešimtokų (II gimnazijos klasės mokinių) laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais. Žurnale taip pat bus galima pamatyti palyginamąjį tyrimą, ar tikrai mūsų moksleivių laikomi brandos egzaminai tokie sudėtingi, palyginus su kitų šalių moksleivių laikomais egzaminai, tyrimas apie mokyklas, kuriose vienam mokiniui tenka nuo 50 iki 80 kv. m. ploto, šalies profesinių mokyklų reitingą ir rasti gidą stojantiesiems: kurios profesijos yra neperspektyvios ir mirštančios.

BNS nuotr.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...