captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV gynybos sekretorius: Lietuvoje dislokuosime tai, ką reikės

Į Lietuvą antradienį atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas neslepia, kad šiuo vizitu prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos. Tai Vilniuje pakartojo pats buvęs jūrų pėstininkų generolas, kuris yra pelnęs ne vieną skambią pravardę.  
G. Maksimovicz (KAM) nuotr.
G. Maksimovicz (KAM) nuotr.

J. Mattisas Vilniuje trečiadienio rytą susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių gynybos ministrais, vėliau Pabradėje turėjo aplankyti JAV ir kitų NATO šalių karius.

Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną – maždaug tūkstantį karių – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą operaciją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų. Dar vizito išvakarėse J. Mattisas sakė, kad NATO buvimas Baltijos šalyse padeda užtikrinti stabilumą.

„Noriu pamatyti, kaip sekasi vokiečių kovinei grupei, susitikti su kai kuriais iš šių šalių lyderių ir pareikšti pagarbą jų atliekamam darbui, užtikrinti, kad NATO buvimas išliktų labai pastebimas, kai mes iš esmės stengiamės sumažinti bet kokių klaidingų apskaičiavimų galimybę ir laimėti laiko diplomatams, kad Baltijos šalyse būtų atkurta ramybė ir stabilumas“, – sakė J. Mattisas.

Lietuvos pareigūnai iš Jungtinių Valstijų tikisi sprendimų dėl nuolatinio karių dislokavimo ir pagalbos stiprinant Baltijos šalių oro gynybą, taip pat paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje. Lietuva neslepia siekianti būtent tokių amerikiečių veiksmų.

J. Mattisas antradienį prezidentūroje priminė buvusio prezidento George`o W. Busho žodžius, kad būtent Lietuva ir kitos Baltijos šalys įnešė aiškumo ir prasmės NATO.

„Net ir turėdami tokį kaimyną, kuris nekelia pasitikėjimo, Lietuva prisidėjo prie NATO misijos Afganistane ir dalyvauja misijoje Irake prieš „Islamo valstybę“. 2014-ieji buvo lūžio metai čia Europoje, (...) mes turime adaptuotis, bet neturėkite abejonių – JAV stovi su jumis prieš bet kokią grėsmę jūsų suverenumui, tarptautinei teisei ar tvarkai. JAV įsipareigojimai NATO 5-jam straipsniui yra tvirti“, – sakė J. Mattisas, pasveikinęs Lietuvos sprendimą didinti gynybos biudžetą iki 2 proc. BVP.

BNS nuotr.


Paklaustas, ar JAV administracija planuoja dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, gynybos sekretorius sakė, kad sprendimai dėl „gynybinių priemonių“ bus priimti po konsultacijų.

„Mes čia esame tik su gynybiniais pajėgumais. Aš turiu per daug pagarbos Rusijos armijai, tad negalėčiau manyti, kad jie tiki, jog čia yra puolamieji pajėgumai. Ir mes čia dislokuosime tik gynybinius pajėgumus“, – sakė J. Mattisas. Paklaustas ar JAV ketina dislokuoti „Patriot“ sistemas rugsėjį, kai Rusija rengs pratybas „Zapad“, J. Mattisas sakė, kad Lietuvoje JAV dislokuos tik tas sistemas, kurių reikės.

„Bet koks Rusijos pajėgumų telkimas čia, žinant, kad mūsų veiksmai Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nekelia grėsmės, tai bet koks toks telkimas yra destabilizuojantis“, – sakė J. Mattisas.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad tai ne tik simbolinis vizitas, mat JAV remia ir supranta viso regiono iššūkius.

„J. Mattisą matau, kaip didelį Baltijos šalių draugą, kuriuo galima pasitikėti. Vizito metu aptarėme JAV galimybes reaguoti į grėsmės, kurios gali kilti iš mūsų artimiausios kaimynystės“, – pabrėžė prezidentė, užsiminusi, kad kalbėta ir apie būsimą NATO reformą ir apie papildomas atgrasymo priemones regione.

Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu. Tapęs prezidentu D. Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o Aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.

Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys. Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.

Garsėja aštriu liežuviu

Buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas yra žinomas dėl savo „Pasiutusio šuns“ pravardės, tačiau ši dėl aršumo mūšyje pelnyta generolo pravardė atspindi tik dalį jo asmenybės. J. Mattisas yra pelnęs ne tik JAV karinių pajėgų, bet ir dažnai besiriejančių priešingų stovyklų – demokratų bei respublikonų pagarbą. Ypač daug dėmesio skirta J. Mattiso citatoms, kurios jautresnės sielos žmones gali įbauginti ar papiktinti, nežinant konteksto. „Smagu šaudyti į tam tikrus žmones“ – tai viena garsiausių J. Mattiso citatų, kuri nuskambėjo dar 2005 metais ir, žinoma, sukėlė pasipiktinimo bangą. Tiesa, taip J. Mattisas kalbėjo ne apie bet kokius žmones.

„Atvyksti į Afganistaną ir turi reikalą su vyrukais, kurie penkerius metus muša moteris, nes jos neužsidengia veido. Žinote, tokie žmonės nebeturi vyriškumo. Todėl gana smagu į juos šaudyti“, – sakė generolas. Žodžių į vatą nevyniojantis jūrų pėstininkas panašiai atsiliepė dar sykį, pareiškęs, kad „pasaulyje yra šiknių, kuriuos tiesiog privalu nušauti“.

Vis dėlto, kitos jo citatos, tokios, kaip „Būkite mandagūs, būkite profesionalūs, bet turėkite planą nužudyti visus sutiktus žmones“ bei „PowerPoint“ mus bukina“ atskleidžia ne tik agresyvią, bet ir mažiau matomą generolo pusę, dėl kurios jis pirmiausiai ir yra vertinamas. Pažįstantys šį jūrų pėstininkų generolą tvirtina, kad jis yra itin intelektualus, ne veltui garsėjantis dėl kitos savo pravardės – „karys vienuolis“.

Niekada nevedęs J. Mattisas didžiąją laiko savo gyvenimo pašventė tarnybai, tačiau jos metu pagarsėjo kaip daug skaitantis, karo istorija besidomintis karininkas – į karines misijas jis visuomet veždavosi bent po kelias knygas apie didžiuosius karinės minties skleidėjus, praeities karus ar jų pamokas.

Pavyzdžiui, vienam karininkui pasiskundus, jog jis neturi laiko skaityti, apie 3 tūkst. perskaitytų knygų kolekciją turintis J. Mattisas atsakė dabar viešai cituojamu laišku, kuriame pademonstravo karo istorijos svarbą jaunam karininkui. „Problema dėl to, kad esi pernelyg užsiėmęs, kad galėtum skaityti yra ta, jog mokaisi iš savo ir kitų vyrų patirties, tai yra sunkiuoju keliu. Skaitydamas, išmoksti kitų patirtis, o tai paprastai yra geresnis būdas tvarkyti reikalus, ypač tavo darbe, kai nekompetencijos pasekmės yra lemtingos jauniems vyrams“, – mokė J. Mattisas.

BNS nuotr.


Baltijos šalių draugas į Rusiją žiūri įtariai

Tačiau dar svarbesnis signalas yra tas, jog šis intelektualus JAV generolas neslepia savo kiek sentimentalių simpatijų Baltijos šalims, ir atvirkščiai – itin įtariai žiūri į Rusiją. Dar 2011 metais, kai J. Mattisas buvo JAV pajėgų centrinės vadovybės vadas ir buvo atsakingas už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose, Afganistane bei Pakistane, generolas leidosi į ilgą kelionę po kelias skirtingas šalis.

Tarp tų šalių buvo ir Estija. Kelionėje J. Mattisą lydėjusiam žurnalistui JAV generolas atviravo su sąlyga, kad jo pareiškimai nebus platinami viešai tol, kol jis vilki uniformą, Dabar, kai J. Mattisas jau trejus metus yra atsargoje, pokalbius atskleidė leidinys „The New Yorker“.

„J. Mattisas atrodė sutelkęs dėmesį į stabilumą, jis buvo pavargęs nuo karo, kurio metu skleistos demokratijos, idealizmo idėjos, tačiau tuo pat metu jis atrodė sentimentalus dėl Baltijos šalių, ryžtingai nusiteikęs dėl NATO ir visiškai neturintis sentimentų Rusijai. Vizito Estijoje metu vienoje konferencijoje ir labai aiškiai pasakė apie savo asmeninį nusiteikimą ginti Baltijos šalis nuo bet kokios Rusijos agresijos. Jis ypač jausmingai kalbėjo apie estų karių vaidmenį bei auką Afganistane“, – rašė Steve`as Collas.

Šis prisiminimas iš 2011 metų, kai Rusijos agresija atrodė, regis, tolima ir sunkiai įsivaizduojama, net ir po karo su Gruzija, rodo, kad jau tuomet J. Mattisas blaiviai žiūrėjo į Rusiją, kaip į galimą priešininkę. Tokį pat požiūrį J. Mattisas išsakė pernai, kalbėdamas jau ne kaip kariškis, o kaip ekspertas kitoje konferencijoje, kur pabrėžė, jog situacija su Rusija yra kur kas rimtesnė, nei daugelis manė iki šiol. „Putinas yra kaip maniakas, jis naktį eina į lovą žinodamas, kad gali sulaužyti visas taisykles, o Vakarai laikosi taisyklių. Tai yra labai pavojinga priešprieša, kalbant apie tai, kaip valdomas pasaulis. Rusija siekia suskaldyti NATO, todėl JAV privalo atsakyti, tačiau neturėti dialogo su Putino taip pat yra labai pavojinga“, – perspėjo J. Mattisas.

„Manau, yra galimybė, kad Putinas nuo pavadžio paleis jėgas, kurių pats nebegalės sukontroliuoti. Gali kilti daug neapsiskaičiavimo. Pavyzdžiui, tas asmuo, kuris jų nacionalinio transliuotojo žinių metu pagrasino Ameriką paversti radioaktyviomis dulkėmis (Dmitrijus Kiseliovas – Red.) V. Putino buvo paaukštintas ir tapo informacijos agentūros vadovu. Šiaip Rusija negali nieko padaryti dėl savo prastėjančios demografinės situacijos. Bet jie nemato nieko gero tame, kad juos supa demokratinės šalys kaimynės. Jie nori saugumo, kuris kyla iš nesaugumo“, – apie Rusijos režimą kalbėjo J. Mattisas.

Jau savo pirmojoje kaip oficialaus kandidato į JAV gynybos sekretorius kalboje J. Mattisas neatsitiktinai pabrėžė ir JAV sąjungininkų svarbą. „Kartu su mūsų sustiprėjusiais sąjungininkais, su mūsų sustiprėjusia šalimi, laukiu galimybės tapti civiliniu lyderiu po to, kai Kongresas mane patvirtins“, – sakė J. Mattisas, kuris transatlantinio Aljanso svarbą nuolat pabrėžia ir eidamas savo pareigas.

Susitikimai su aukšto rango pareigūnais

Trečiadienį į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvykęs J. Mattisas susititiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir šalies prezidente Dalia Grybauskaite.

Aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) svečią iškilmingai pasitiko Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vizito metu vyko dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos prezidente D. Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru R. Karobliu. Juose pareigūnai aptarė dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą.

Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvavo bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais.

„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. 

Pasak prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.

Po susitikimų prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Čia jie susitiks Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.

JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“ ( angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...